Savęs ieškojimo kelias V. Mykolaičio - Putino romane ,,Altorių šešėly‘‘

Savęs ieškojimo kelias V. Mykolaičio - Putino romane ,,Altorių šešėly‘‘ Savęs ieškojimo tema buvo be galo aktuali visais laikais. Kiekvienas žmogus savo gyvenime nori atrasti savo tikrąjį pašaukimą, veiklą, kuri įprasmintų jo gyvenimą, teiktų džiaugsmą bei laimę. Tačiau dažnai iškyla probema, jog pats žmogus nėra apsisprendęs dėl savo pasirinkimų bei nesiryžta judėti savo svajonių link dėl artimų žmonių norų. Tai nagrinėjama V. Mykolaičio – Putino psichologiniame romane ,,Altorių šešėly‘‘, kuriame pagrindinio veikėjo Liudo Vasario savęs ieškojimo kelias yra kupinas kančių, vidinių prieštaravimų. Pirmoje kūrinio dalyje ,,Bandymų dienos‘‘ šešiolikmetis Liudas Vasaris pradeda mokytis kunigų Seminarijoje. Tai paskatino noras dirbti Lietuvai bei išsklaidyti tikėjimo abejones, maironio idealas, tėvų spaudimas. Liudą Vasarį gąsdino dvasios šaltumas, meilės Dievui nejutimas, išpažintis jam buvo kančia. Iš pradžių jaunas klierikas bando prisitaikyti prie seminarijos aplinkos, bet visgi jaučia, kad joje negali būti savimi, kad jo vidinis pasaulis nesutampa su išoriniu. Tačiau draugo Varioko pasitraukimas bei pokalbis su juo paskatina Liudą Vasarį susimąstyti ar tikrai jo tikrasis kelias yra kunigystė. Vis dėlto klieriko drąsos, pasitikėjimos stoka, šeimos įtaka jį atgraso nuo šios minties. Po susitikimo su tėvais, jis supranta, jog jie niekada jo nesupras, jei jis pasirinks išstoti iš kunigų seminarijos. Ši mintis jauno klieriko neramina. Važiuodamas iš seminarijos atostogų Vasaris stebi aplinkos vaizdus. Jis jaučiasi pakylėtas, laimingas, gamtos vaizdai jam teikia svarbius jausmus: atgaivina, suteikia paguodą, ramybę, įkvėpimą. Liudui Vasariui gamta yra vieta, kurioje jis jaučiasi savimi, laisvas, tačiau išgyvena vidinę dramą, nes supranta, jog ištikrųjų jis turi vykdyti tėvų valią bei būti geru kunigu. Jauno klieriko gyvenime atsiranda Liucė, sužadinanti jo vaizduotę, ambicijas, norą pasižymėti jos akyse. Ji skatina Vasarį džiaugtis gyvenimu, neliūdėti, yra pirmoji jo kūrybos kritikė. Vasaris pradeda užsiimti patriotine kūryba. Perskaitęs savo pirmąjį eilėraštį jis išsigąsta kai kurių posakių, rodančių jo nerimą, maištingumą, nepasitenkinimą. Visa tai įrodo, jog pirmieji Liudo Vasario bandymai kurti kelia ir džiaugsmą ,ir liūdėsį. Jis supranta, jog patriotinė kūryba skirta ne jam, jis nori kurti apie tai, ką jaučia, išgyvena. Vasarį slegia Dievo nejutimas bei abejonės ar jis turi poeto talentą. Vyksta nuolatinė kova su savimi. Pagrindinio veikėjo sielos gyvenimas su svajonėmis, norais, prieštarauja jo kaip klieriko gyvenimo formoms. Kūrinio dalyje ,,Eina gyvenimas‘‘ Vasaris atsikrausto į kalnynų parapiją ir tampa vikaru. Jo tikslas tapti geru kunigu. Tapęs vikaru Vasaris labai stengesi: ruošesi pamokslams, lanko ligonius, vargšus. Jis supranta, jog jis atšąla nuo savo entuziazmo, nes jo visos pastangos paverčiamos patyčių objektu. Vikarui sunku atsiverti, suartėti su paprastais žmonėmis, būti viešam žmogui, jis mano, jog jo pamokslai nėra nuoširdūs. Tai tik įrodo, jog kunigystė nėra jam (

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!