V. Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ ištraukos („Bandymų dienos‘‘, XVIII sk., nuo žodžių „Po vakarinių poterių“ [...] iki sk. pabaigos) analizė

V.Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ ištraukos („Bandymų dienos‘‘, XVIII sk., nuo žodžių „Po vakarinių poterių“ [...] iki sk.pabaigos) analizė ir interpretacija.
Vincas Mykolaitis-Putinas parašė psichologinį-intelektualinį romaną. Visai poeto, rašytojo kūrybai (taip pat ir romanui „Altorių šešėly“) būdingas gilus ir dramatiškas lyrizmas, kylantis iš būties prieštaravimų. „Altorių šešėly“ V.Mykolaitis-Putinas vaizduoja kokia sudėtinga buvo XX a. žmogaus dvasinio brendimo istorija. Romane sprendžiama daug psichologinių problemų: kunigystės, gyvenimo kelio ieškojimo, menininko asmenybės laisvės. Pastaroji bene pati svarbiausia.
Liudas Vasaris – būsimas kunigas , kamuojamas prieštaringų jausmų dėl savo ateities ir pašaukimo. Šioje ištraukoje aprašoma kaip jaunuolis stengiasi atrasti savyje tikėjimą, ko žada atsisakyti ir kaip jam nepavyksta, nes būdamas poetiškos ir jautrios sielos jis nesugeba atsisakyti to, kas jam yra būtina tarsi oras.
Pirmojoje ištraukos pastraipoje, prasidedančioje žodžiais „Po vakarinių poterių“ pasakotojas aprašo koplyčią, kurios kertėje Liudas Vasaris ieško dvasinio bendravimo tarp savęs ir Dievo. „Čia ir dieną būdavo tylu kaip kape, o vėlyvo vakaro metu ta tyla virsdavo jau stačiai tylos simfonija“. Tyla – tai ji taip stebuklingai veikė Vasarį, jog jis net buvo pradėjęs galvoti, kad jaučia savyje tikėjimą bei pašaukimą. Nors iš tiesų, toji tyla skatino jo vaizduotę. „Stebėdavo tuos šventuosius, gyvendavo tų šešėlių ir tos tylos įspūdžiais [...]“. Šv. Aloyzo ir Šv. Stanislovo paveikslai nuo pat pirmos dienos paliko jam neišdildomą įspūdį, o dabar kiekvieną vakarą į juos bežiūrint, jais besigėrint būsimo kunigo-poeto fantazija visai „įsišėldavo“, šventieji tarsi atgydavo. Vasaris pats stebėjosi ir gėrėjosi tokio savo elgesio nepaprastumu. Jaunuolis tvirtai nusprendė būti geru kunigu ir atsisakyti visų pagundų.
Ketvirtojoje pastraipoje rašoma apie tai, kaip jis „uoliai ėmėsi studijuoti ir dvasiškus mokslus, ypač dogmatinę teologiją [...]“. tačiau Vasarį ir vėl apėmė nusivylimas – jo tikėjimas visiškai nesustiprėjo. Žinios gausėjo, bet „sielos ir širdies nevirpino“. Viduje dėl to jaunuolis labai išgyveno. Jo norai buvo kuo geriausi, bet nieko iš to neišėjo, Dievas nesuteikė Liudui mlonės jam save...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!