Šatrijos Raganos apysakos ,,Sename dvare“ ištraukos interpretacija

 Šatrijos Raganos apysakos ,,Sename dvare“ ištraukos interpretacija [Įėjus į taką, einantį nuo alėjos, pamačiau antrame jo gale mamatę.<...> -Mamate,- tariau,- o mano širdis yra labai laiminga. Taip visur gražu, taip puikiai žydi tos rožės!] Šatrijos Ragana( tikroji pavardė Marija Pečkauskaitė)- impresionizmo pradininkė lietuvių literatūroje. Viename reikšmingiausių kūrinių apysakoje ,,Sename dvare“ rašytoja iškelia amžinąsias vertybes: meilę, kultūrą, nuoširdžius žmonių santykius, meną, gamtos grožį. Pasirinktoje ištraukoje įvykių nedaug, tik keli nuoseklūs epizodai, kuriuose susitinka pagrindiniai apysakos veikėjai: mamatė su mažesniuoju broliuku ir Irutė. Pasakotojas- Irutė. Ji kalba pirmuoju asmeniu, emocingai, nuoširdžiai. Iš pirmosios pastraipos- pirmojo segmento- sužinome apie veiksmo laiką. Tai karšta vasara, ką rodo gamtos(,,visai saulės spindulių apibertai“) ir mamatės bei mažo Jonelio aprangos detalės: ,,baltu skėteliu dengės galvą nuo saulės“, ,,Jonelis su savo balta eilute... ir didele skrybėle“. Aprašymo vaizdingais epitetais ir palyginimais(,,lyg kregždės sparnai“, kaip ,,pasakos nykštukas“), šviesios ir juodos spalvos kontrastais(,,šviesus melsvai pilkas rūbas“, ,,juodavo ant galvos storų kasų vainikas... žiūrėjo juodos didžiulės akys“) sukurtas idealus mamatės ir broliuko išorinis portretas. Tai vykęs realybės ir fantazijos supynimas. Šviesios rūbų spalvos atitinka giedrą, bet ilgesingą veikėjų nuotaiką, nes ,,iš blankaus veido liūdnai ir meiliai žiūrėjo juodos didžiulės akys“. Erdvė įvardijama pirmuoju sakiniu: ,,Įėjus į taką, einantį nuo alėjos...“ Tai atvira, kintanti veiksmo erdvė. Aprašymą pertraukia trumpas veikėjų dialogas. Tai būtų antro ištraukos segmento pradžia. Iš trumpų frazių ir veiksmų sužinome apie nuoširdžius motinos ir dukters santykius, mažytę paslaptį- staigmeną, kurią Irutė ruošia mamatei. Šiame epizode, kaip ir visoje ištraukoje, žmonių vidinis pasaulis, jų jausena yra svarbiau už išorinį veiksmą. Kitas segmentas (jį skiriu pagal erdvės pasikeitimą) būtų- mamatė ir Irutė prie rožių. Erdvė platesnė. Rožių aprašymą epitetais, palyginimais (,,jaunų rožių“, ,,dideli žiedais švelniais lyg šilkai ir baltais lyg sniegas lapeliais“) keičia dinamiškas vaizdas, sukurtas veiksmažodžiais: ėjo, lytėjo, pasilenkus traukė... Jis rodo, kad abi veikėjos yra nepaprastai jautrios gamtai, jos grožiui, jų sielos atsiskleidžia gamtoje. Rožės- gražiausios gėlės- yra siekiamo, trokštamo grožio, harmonijos su gamta simbolis, išraiška. Gėlių grožis gretinamas su mamatės išoriniu grožiu ir sielos taurumu. Mamatės kalboje apie rožes(išvardijimu, pakartojamais vienodos konstrukcijos sakiniais) iškeliamas rožių, kitaip tariant, grožio, meno, taurinantis poveikis žmogui, amžinas gėrio, laimės siekimas. Ištrauka baigiama šviesiom mergaitės mintim apie rožes ir jai brangiausius žmones- mamatę ir brolelį- būsimas mamatės vardines, ruošiamą dovanėlę, svečius, vaišes. Tai perteikiama išvardijimu ir šviesaus peizažo paralele: ,,saulė taip puikiai šviečia ir šildo“. Irutė šiuos jausmus, pakilią nuotaiką išreiškia paskutiniu sakiniu: ,,o mano širdis yra laiminga. Taip visur gražu, taip puikiai žydi tos rožės!” Pasakojimas emocingas, vartojama daug deminutyvų, vyrauja vizualiniai vaizdai, nuspalvinti daugybės vaizdingų epitetų, ryški romantinė pasaulėjauta. Šioje ištraukoje nėra filosofinių svarstymų apie amžinybę. Joje išryškėja subtilus gamtos pajautimas, pagrindinių veikėjų žmoniškieji bruožai: jautrumas, nuoširdumas, pagarba žmogui, gyvenimo džiaugsmas, amžino gyvenimo ilgesys. Dovilė

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!