Šatrijos Raganos ištraukos iš apysakos „Sename dvare“ interpretacija

Marija Pečkauskaitė, skaitytojams geriau žinoma Šatrijos Raganos slapyvardžiu, yra XIX a. pab. – XX a. pr. epikė, tikra įspūdžio autorė – neoromantikė, impresionistė. Ji valstietišką Jono Biliūno pasaulėžiūrą savo kūryboje pakeitė moderniąja: impresionistiniuose Šatrijos Raganos kūriniuose ryškus autobiografiškumas, sentimentalumas. Ji dvaro moteris, todėl tekstuose atsispindi skaitytų užsienio autorių įtaka, matoma kitokia nei kaimo žmonių vertybių sistema, gyvenimo būdas bei jo suvokimas.
Apysaka (epinis, pasakojamasis kūrinys) „Sename dvare“ kalba apie motinos ir dukters artimus, labai šiltus, gražius santykius.
Teksto pavadinimas sudarytas iš epiteto „sename“ ir bendrinio daiktavardžio „dvare“, kuris nurodo veiksmo vietą ir erdvę. Taip mes tarsi nukeliami į aristokratišką aplinką, išsilavinimu ir etiketu dvelkiančius namus. Pavadinimo semantika turi aiškų senovės atspalvį: senos tradicijos, daug matę namai, praradę ryškumą ir realumą. Sukuriama pasakos atmosfera: nereali, idealizuota, paskendusi atsiminimuose.
Analizuojamame epizode dalyvauja du personažai: naivi, dar vaikiškai mąstanti ir suvokianti pasaulį mergaitė, vardu Irusia, ir ją mylinti motina – santūri, dvasinga, meniškos prigimties, religinga dama, kuri linkusi į filosofinį pasaulio apmąstymą, nuolatinį gyvenimo prasmės ieškojimą. Abi jos – dvaro gyventojos.
Kūrinio grafinėje schemoje išsiskiria du pasakojimo būdai – tiesioginė ir menamoji kalba (tekstas pasakojamas pirmuoju asmeniu. Taip sukuriama intymumo atmosfera, susidaro įspūdis, kad pasakotojas pats viską išgyvena).
Apysaką galime suskirstyti į keturis segmentus. Pirmasis sutampa su dviem pirmosiomis pastraipomis, antruoju galime pažymėti motinos ir dukters dialogą, tuo tarpu trečiąjį – mamatės monologą, o paskutinysis - ketvirtasis prasideda Irusios replika.
Pirmojo segmento gramatinis laikas kinta iš būtojo į esamąjį (veikiamosios rūšies dalyvis „nulipus“ rodo būtąjį laiką, o veiksmažodis „matau“ – esamąjį), keičiasi ir namų – buities erdvė į atvirą – lauko erdvę. Mergaitės žvilgsnis krypsta žemyn: „nulipus nuo prieangio laiptų, matau šviesų stuomenį“. Tuo tarpu pasyvų pasaulio stebėjimą pakeičia impulsyvi vaiko reakcija, atpažinus mamą: „tekina bėgu pas ją“. Antroje sakinio dalyje įvedamas naujas personažas – mamatė. Jos reakcija priešinga, mat nesitiki, kad naktyje kažkas gali sudrumsti jos ramybę, todėl...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!