Šatrijos Raganos apysakos "Sename dvare" ištraukos interpretacija

Šatrijos Raganos apysakos "Sename dvare" ištraukos interpretacija "Raudoniems saulėlydžiams <...>seną aukso sapną" Impresionizmas - literatūros kryptis susiformavusi XIX amžiaus antroje pusėje. Jai būdingas dėmesys detalėms, ženklams, įspūdžiais ir nuotaikomis paremti pojūčiai, tekste galima aptikti muzikinį pradą. Viena garsiausių ir geriausiai žinomų lietuvių impresionizmo atstovių yra Marija Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana. Ji - viena svarbiausių lietuvių prozos kūrėjų, rašė noveles, apysakas. Garsioji autorė savo kūryboje ypač daug dėmesio skyrė didaktikai, tarsi atskira šaka galima pavadinti jos apsakymėlius vaikams, kuriuose atsivėrė jos motiniškas rūpestis vaikų problemoms. Savo kūryboje Ji taip pat skleidė lietuvių inteligentijos teigiamą įvaizdį. Vienas tokių kūrinių yra apysaka "Sename dvare" Kūrinyje piešiamas Lietuvos dvaro moters, mamatės, jos sukurtos aplinkos ir gyvenimo svajonių, paveikslas. Vaizduojami išgyvenimai, norai ir troškimai, vertybės, kuriomis rėmėsi to meto dama. Nagrinėjamoje ištraukoje perteikiamas mamatės puoselėjamų rožių paveikslas. Rožės kūrinyje dažnai tapatinamos su pačia mamate, su jos vidiniu, sielos grožiu ir meile, kuria ji apgaubia savo vaikus. Pradžioje viskas stebima iš tolo, vaizdas stambus, į detales nekreipiama dėmesio, svarbu visuma:"Raudoniems saulėlydžiams begęstant". Tai vasaros dienos pabaigos vaizdas, tai giedro dangaus ir vaiskios vakaro saulės vaizdas, išryškinantis rožių, mamatės triūso vaisių, grožį. Sakinio pabaigoje tarsi užmezgamas ryšys tarp kalbančiojo ir dailiųjų žiedų. Kalbantysis čia - pati mamatė, išsakanti savo nerimą, apmaudą, abejones. Pirmasis sakinys baigiamas daugtaškiu, kalbančiu apie herojės vidinę nežinomybę. Vėliau mamatė nuskina žiedą ir glaudžią prie kaktos. Kakta karšta, karštis - tai meilės simbolis. Taigi, ji mylinti, tačiau jos dvasiai kažko trūksta. Ko? Ji neturi į ką atsiremti, kam pasiguosti, ji ilgisi savo motinos, o rožės jai primena mamos šilumą. Šios mintys turi gilią didaktinę prasmę. Jausdami meilę iš aplinkinių, skęsdami joje, mes nuolatos turime tuo pačiu atsilyginti kitiems. Į savo motiną ji kreipiasi šaukiamuoju sakiniu "Motin mano!", kuriame atsiskleidžia ilgesys ir troškimas supratimo, palaikymo, noras ištrūkti iš kasdienybės pančių, laikančių ją savyje. Mamatė - meniškos sielos žmogus, ji groja, puoselėja gamtą, nesikiša į ūkio reikalus, be galo rūpinasi savo vaikais, vyru, yra teisinga ir rūpestinga. Manau, jog jos paveikslas yra labai artimas pačiai autorei. Ji taip pat rūpinosi vaikų švietimu, gerųjų vertybių skleidimu mažųjų tarpe. Taigi, ir šis ilgesys, kažko aukštesnio, didingesnio nei turi, galbūt kyla iš pačios autorės. Tas mamos igesys... Herojė įasmenina rožes, jau nebelygindama, tačiau tiesiogiai matydama savo mamos paveikslą jose. Jai rožės - meilios, brangios mamos rankos , visas ilgesys ir šiluma. Tai tiesiogiai susiję su Šventuoju Raštu, kur kalbama apie idealios ( tikinčios, suprantančios ir palaikančios) šeimos įvaizdį. "Ašaromis apsirasojo žiedas...", vėl viltingai ištaria Mamatė. Šie žodžiai įkūnija jos pasaulėžiūrą. Manau, jog žiedo ašaros, tai tarsi atgalinis ryšys į jos troškimą, tai lyg Dievo ženklas pasaulyje, juk visa kas gražiausia byloja apie jį. Ji, tai suprasdama ir tikėdama tuo, atskleidžia vidinės stiprybės šaltinį, tai pasitikėjimą ir tikėjimą Dievu. Paskutinis sakinys byloja apie vidinę ramybę, viešpataujančią širdyje. Ji dar kartą parodo savo ištikybę didžiosioms vertybės, Dievui. Sidabrinės akys, stebinčios ją, tai metaforiškai apipavidalintas aukščiausiasis, o "senas senas aukso sapnas" byloja apie jos tikėjimą krikščioniškuoju pasaulio supratimu. Šventajame rašte parašyta: "Dievo keliai nežinomi", bet juk visa šioje žemėje nuo jo priklauso. Iš čia galbūt ir mamos pavaikslas gali būti tapatinamas su Kristaus motina Marija. Ji visų vargšų, ligonių ir atstumtųjų paguoda, ji teikia dvasinį peną trokštantiems ir suteikia stiprybės alkstantiems. Šioje ištraukoje subtiliai, su dominančiu paslaptingumu vaizduojamos Lietuvos dvaro moters vertybės: meillė ir ištikimybė šeimai, tikėjimas. Tai bene pati gražiausia ištrauka, įprasminanti visą kūrinįir mokanti gyvenime išsirinkti tikruosius perlus bei smaragdus savo karūnoms. Šiandieniniame pasaulyje dažnai vyrauja nuomonė, neva žmonės - veidmainiai, ir keičia vidines kaukes tarsi drabužius. Perskaitęs, šią trumpą, tačiau prasmingą ištrauką, suvokiau, jog tai netiesa. Žmogus puošia save drabužiais, savo sielą vertybėmis

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!