Šatrijos Ragana ir J. Biliūnas

• Kokios temos, idėjos sieja šiuos autorius, jų kūrinius.
• Šatrijos Ragana - Lietuvos tautinio atgimimo ir nepriklausomybės pradžios rašytoja romantikė, pedagogė, krikščioniškos asmenybės ugdytoja.
• Marija Pečkauskaitė gimė 1877m. vasario 24d. Medingėnų dvare, Telšių apskrityje, lenkiškos kultūros bajorų šeimoje.
• Tėvų kilnūs tarpusavio santykiai darė teigiamą įtaką Marijos asmenybės formavimuisi.
• Mokytis pradėjo namie, o nuo 1891m. šeimai persikėlus į Užvenčio dvarą, mokėsi pas P.Višinskį.
• 1892m. įstojo į Petrapilio šv.Kotrynos gimnazijos trečią klasę.
• Dėl silpnos sveikatos ir lėšų stokos, gimnazijos kursą pabaigė privačiai, Užventyje.
• 1895m. dar baigė bitininkystės kursus Varšuvoje.
• Užventyje P.Višinskis paveikė Marijos tautinį apsisprendimą ir paskatino įsijungti į patriotinį sąjūdį ir literatūrinį darbą.
• Iš pradžių ji rašė lenkiškai, P.Višinskis kūrinius vertė ir spausdino Varpe, Ūkininke Šatrijos Raganos slapyvardžiu.
• Vėliau M.Pečkauskaitė pradėjo rašyti lietuviškai ir spausdinti kūrinius įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose.
Įdomus faktas:
• Rašytojos bičiulis Povilas Višinskis ją praminė raganėlės vardu dėl juodų plaukų ir juodų didelių akių. Po vienos išvykos į Šatrijos kalną, kurioje dalyvavo ir Vaižgantas, jai prigijo ir Šatrijos epitetas. Taip atsirado Šatrijos Raganos slapyvardis.
Kontekstas
• Marija Pečkauskaitė gyveno prieškario laikotarpiu, taip pat Pirmojo pasaulinio karo metais.
• 1863-1904 Spaudos draudimas.
• Mariją įkvėpė ir darbas mokykloje, bei vaikų ugdymas.
• Apysaka „Sename dvare“ parašyta 1922m., ji priskiriamas prie neoromantizmo.
„Sename dvare“ trumpai:
• Įdomiausias ir reikšmingiausias Šatrijos Raganos kūrinys. Tai autobiografinio pobūdžio pasakojimas apie XIXa. antrosios pusės Lietuvos dvarą. Apysakos pagrindą sudaro vienos Žemaitijos dvarininkų šeimos gyvenimas, jos kasdienė buitis, bendravimas su kitais žmonėmis, pramogos, dvasiniai interesai ir polėkiai.
• Šatrijos Raganos dvaras - grožio ir žmogiškumo ilgesio vieta. Dvaras yra tarsi paskutinė senųjų tradicijų ir nykstančios kultūros sala naujos dvasios ir naujų idėjų jūroje, sala, kuri pamažu grimzta, negalėdama naujosios dvasios priimti ir ja gyventi.
• Apysakoje parodomi ir lietuvių nacionalinio judėjimo atgarsiai, besiskverbiantys į bajoriškosios dvarininkijos tarpą, atskleidžiami jos santykiai su lietuvių visuomeniniu ir kultūriniu gyvenimu.
• Pagrindiniai veikėjai : mamatė Marija ir jos dukra Irutė.
Jonas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!