„Šalutinis poveikis – Mirtis“. Perskaitytos knygos analizė

Perskaitytos knygos analizė (bendra darbo apimtis 1000 žodžių)

Pavadinimas: Šalutinis poveikis – Mirtis

Autorius: John Virapen

Vertėjas: Birutė Tumienė ir Jaroslav Tumas

Leidimo metai: 2009

Puslapių skaičius: 254

Žanras: Biografija

Aprašymas:

Detalus, išsamus atpasakojimas:

Knygoje „Šalutinis poveikis – Mirtis“ Jonas Virapenas (John Virapen) pirmu asmeniu pasakoja apie savo karjerą farmacijos industrijoje. Knygoje J. Virapenas atskleidžia farmacijos pasaulio paslaptis ir pasakoja kaip ši pramonė yra susijusi su korupcija, melu ir papirkinėjimu. Kūrinyje J. Virapenas teigia, kad farmacijos kompanijos suinteresuotos, kad žmonės daugiau sirgtų tam, kad galėtų parduoti jiems kuo daugiau vaistų. Knyga remiasi realiais įvykiais, pateikiama daug faktų ir pavyzdžių. Vienas jų – vaistų nuo depresijos ir neramumo (angl. anxiety) pateikimas į rinką. Kūrinyje pagrindžiama, kad šiais laikais palyginus maža dalis žmonių, kurie serga šiomis ligomis iš tikrųjų jomis serga. Vaistų gamintojams naudinga žmones įtikinti, kad jie serga ir parduoti jų gaminamus vaistus. Šie vaistai gali turėti šalutinių poveikių sveikiems žmonėms. Be to, jie dažnai sukelia priklausomybę ir tai dar labiau kelia pardavimus.

Kūrinio pradžioje J. Virapenas pasakoja apie savo vaikystę. Jis – juodaodis, gimęs Britų Gajanoje (Gajanos respublikoje). Pirmuose knygos puslapiuose jis pasakoja kodėl jis gimė būtent ten, ir kaip viskas susiklostė. Autoriaus proseneliai į pietų Ameriką atkeliavo kaip vergai. Jiems, šis naujasis pasaulis buvo nupieštas šviesiausiomis spalvomis, pažadėtas laisvas ir turtingas gyvenimas, bent tuomet, kai jie susimokės skolas už kelionę. Žinoma, pinigų jie neturėjo. Taip baltaodžiai įdarbindavo spalvotuosius cukranendrių plantacijose ir ryžių laukuose. Kol jie dirbo, baltaodžiai duodavo šiokio tokio maisto, drabužius ir stogą virš galvos. Tai, aišku, irgi nebuvo už ačiū. Virapeno proseneliai nežinojo kainos šiems dalykams ir klausydami baltųjų dirbo daug metų, kad išsipirktų laisvę. Prižadėtasis turtingas ir laisvas gyvenimas buvo melas, net ir po daug metų darbo.

Visa Jono giminė, po vergavusių prosenelių buvo neturtingi. Virapenas augo daugiavaikėje šeimoje, be jo augo dar šeši vaikai – keturi broliai ir dvi sesės. Šeimos tėvas buvo žvejys – tai buvo šeimos pragyvenimo šaltinis. Motina su vaikais pardavinėdavo tėvo pagautą laimikį. Nors gyvenimas buvo skurdus, autorius sako, kad turėjo laimingą vaikystę. Laimingą vaikystę jis apibūdino kaip mėgavimąsi didele laisve. Pradėjęs eiti į mokyklą, jis, kiekvieną dieną, trečią valandą ryto, su motina eidavo gaudyti krabų paplūdimyje. Po to, jie išsiskirdavo – Jonas eidavo į mokyklą, motina pardavinėti sugautų krabų. Virapenas lankė katalikišką mokyklą, šio tipo auklėjimas turėjo daug įtakos jo asmenybės formavimuisi. Kai autoriui sukako dvylika metų, jis išvažiavo mokytis į Londoną. Apsistojęs pas jau ten su vyru gyvenančią seserį, turėjo baigti aukštąją mokyklą. Londonas jį sutiko labai šaltai dėl jo odos spalvos. Kaip autorius knygoje rašo: „Žmonėms pakako vien tik žvilgtelti į mane, kad žinotų kur mano vieta.“. Namų ilgesys ir savo vietos neradimas parvedė berniuką atgal į gimtajį kraštą. Ten jis baigė aukštąją mokyklą ir dirbo sesers vyro vaistinėje. Vėliau iškeliavo į Airiją, kur gavo medicinos mokslų diplomą. Nors ir turėjo medicininį išsilavinimą, vaikinas kelerius metus su gauja naujų bendradarbių, dirbo sukčiumi. Jis keliaudavo per Europą, ir pardavinėdavo prenumeratas populiariems Amerikietiškiems žurnalams, nors jų neturėdavo. Taip apgaudinėdamas žmones ir pardavinėdamas jiems neegzistuojančias prenumeratas, Virapenas prakeliavo didelę dalį Europos tuo pačiu užsidirbdamas pinigų. Likimas jį nuvedė į Švediją, kur jis sutiko merginą su kuria veliau susituokė ir susilaukė vaikų. Šeima gyveno gan neturtingai, tad pasitaikius progai gauti didesnę algą vyras įsidarbino farmacijos firmos atstovu. Tai buvo autoriaus karjeros pradžia farmacijos pramonėje. Čia jis susidūrė su realybe, kad farmacija, visų pirma, yra verslas. Jam buvo pavesta lankytis pas gydytojus ir įsiūlyti jiems išrašinėti pacientams jo bendrovės vaistus. Jo darbas buvo lankyti gydytojus, dovanoti jiems dovanas, tokiu būdu įgyjant jų lojalumą. Knygoje autorius kelia klausimą – „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!