Narkotiniai ir nenarkotiniai analgetikai

KT – 10(I) gr. stud.
Įvadas
Dažniausias ligos simptomas, verčiantis ieškoti pagalbos, yra skausmas. Gydytojo pareiga dvejopa: nustatyti ir gydyti priežastį, sukėlusią skausmą, bei gydyti skausmą, neatsižvelgiant į tai, ar priežastį įmanoma pašalinti. Skausmas išsekina ligonį, sulėtina sveikimą po ligos ar traumos, neigiamai veikia psichiką ir darbingumą – blogina gyvenimo kokybę. Ūminis skausmas dažniausiai siejamas su trauma ar liga, malšinamas įprastais būdais ir nurimsta pasveikus. Netinkamai gydant ar užsitęsus žalojančio faktoriaus poveikiui, skausmas gali tapti lėtiniu. Gydytojas turi ieškoti veiksmingiausio gydymo būdo, derindamas įvairius medikamentus. Skausmas vadinamas lėtiniu, jei trunka ilgiau kaip 3 mėn. ir tęsiasi ilgiau už jį sukėlusią ligą ar traumą. Lėtinis skausmas gali būti nuolatinis ir(ar) epizodinis. Jį lydi emocinis stresas, depresija, miego, libido sutrikimai, sumažėjęs apetitas, svorio kritimas, socialinė izoliacija. Gydant lėtinį skausmą reikia įvairių specialistų komandos bendrų pastangų, individualios psichosocialinės pagalbos ligoniui ir jo šeimai, įvairių neinvazinių ir invazinių (chirurginė intervencija, nervų blokados ar destrukcija) būdų, reabilitacijos, gerinančios ligonio funkcinę būklę bei kitų pagalbos priemonių.
Skausmo medicina – nauja medicinos sritis. Tai ne tik moksliniai skausmo patofiziologijos tyrimai, klinikinis naujų medikamentų bei įrangos pritaikymas skausmui gydyti, bet ir socialiniai bei politiniai visuomenės pokyčiai. Skausmo gydymas grindžiamas skausmo fiziologijos, patofiziologijos, farmakologijos žiniomis. Taikomi įvairūs skausmo gydymo būdai: medikamentinis, invazinis, radio-, chemoterapinis.
Medikamentiniam skausmo gydymui vartojamos kelios vaistų grupės:
1. neopioidiniai analgetikai (paracetamolis, aspirinas) ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo;
2. opioidai.
Narkotiniai analgetikai
Šiai grupei priklauso farmakologinės medžiagos, kurios, veikdamos CNS, šalina nemalonius jutimus, pirmiausia skausmą. Ilgiau vartojamos, sukelia potraukį. Joms priklauso opijaus alkaloidai ir jų sintetiniai pakaitalai (promedolis, fenadonas ir kiti).
Opijus gaunamas iš nesubrendusių miegą sukeliančių aguonų (Papaver Somniferum) galvučių. Galvutės įpjaunamos, išsiskyrusios sultys surenkamos ir išdžiovinamos. Išdžiovinta masė vadinama opijumi. Migdančiosios aguonos euforizuojantis veikimas jau buvo žinomas šumerams (4000 m. pr. Kr.). Senovės Egipto, Graikijos ir Romos imperijos kultūros šaltiniuose aprašyta, kaip reikia migdančiąsias aguonas vartoti ir kokius jos sukelia efektus. 1804 m....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!