Salomėjos Nėries eilėraščio „Prie didelio kelio" analizė

Salomėja Nėris – talentinga, tragiško likimo poetė patyrusi daugybę gyvenimo išbandymų, kurie perteikiami ir jos lyrikoje. Romantikės Salomėjos Nėries kūriniai išpažintiniai, dažnai apibūdinami kaip dramatiški, peizaziški, visuomeniniai ir filosofiniai.
Eilėraštis „Prie didelio kelio“ tai tarsi praradimo suvokimas. Pats kūrinio pavadinimas turi perkeltinę reikšmę. Epitetą „didelis“ galima būtų suvokti kaip svetimumą, žodį „kelias“ – kaip likimą, ne tik pačios Salomėjos Nėries, bet ir visos lietuvių tautos.
Eilėraštyje vyrauja išėjimo – grėžimo motyvas („Nuėjo, nuėjo... žiūrėkit! – nuėjo/ Pavasaris mūsų didžiuoju keliu!“; „pavasaris nyko“) bei sielvartas. Eilėraščio nuotaika tampa elegiška, kupina skausmo. Nuotaikos ir įvykių svarba pirmajame posmelyje pabrėžiama skyrybos ženklais, dėmesys sutelkiamas ties svarbiausiais žodžiais („Prie didelio kelio stovėjom – žiūrėjom.../ O lūdesiai gūdūs kelių didelių!/ Nuėjo, nuėjo… žiūrėkit! – nuėjo/ Pavasaris mūsų didžiuoju keliu).
Pirmajame posmelyje kalbama būtuoju laiku („stovėjom – žiūrėjom“; „nuėjo“), apie pavasarį kuris paprastai suprantamas kaip jaunystė ar džiaugsmas („išėjęs mūsų didžiuoju keliu“). Antrajame posmelyje aprašomas laiko ir jaunystės tirpsmas. „Gęstanti saulė“ ir „balta diena“ piešia žiemos peizaža, kuriai atėjus plačiose steoėse pasirodo „nutilus pakalnė – šalta ir juoda“. Eilėraštyje praeitis yra lyginama su dabartimi, tik ateities laiko poetė nemini, nes jo nejaučia ir yra praradusi visas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!