Salomėjos Nėries eilėraščio ,,Prie didelio kelio‘‘ analizė

Salomėjos Nėries eilėraščio ,,Prie didelio kelio‘‘ analizė Salomėja Nėris – XXa. vidurio neoromantizmo atstovė, išleidusi keletą eilėraščių rinkinių: ,,Anksti rytą‘‘, ,,Pėdos smėly‘‘, ,,Diemedžiu žydėsiu‘‘, ,,Prie didelio kelio‘‘. S. Nėries eilėraščiai skambūs, dainingi, todėl poetė dar vadina Lietuvos lakštingala. Jos poezija kupina jaunatviško maksimalizmo, nuoširdaus atsivėrimo, svajonių – ypač tai atsispindėjo poetės ankstyvojoje kūryboje. Vėlyvesnių rinkinių eilėraščiai, parašyti S. Nėriai II-ojo Pasaulinio karo metu išvykus į Rusiją, yra kupini ilgesio tėvynei. Įžvelgiamas mirties motyvas, kaip ir nagrinėjamame eilėraštyje ,,Prie didelio kelio‘‘. Eilėraštis ,,Prie didelio kelio‘‘ buvo išleistas 1945 metais eilėraščių rinkinyje ,,Prie didelio kelio‘‘ ir priskiriamas vėlyvajai S. Nėries kūrybai. Jau pats kūrinio pavadinimas nusako erdvę, kurioje lyrinis ,,aš‘‘ patirs tam tikrus išgyvenimus. Pirmojo posmelio pirmoji eilutė ir pradedama žodžiais (,,Prie didelio kelio stovėjom - <...>‘‘), kurie tiksliai apibrėžia eilėraščio erdvę. Veiksmažodis (,,stovėjom‘‘) pabrėžia, kad lyrinis ,,aš‘‘ kalba daugumos vardu. Pirmoji eilutė baigiama fraze (,,<...>stovėjom – žiūrėjom...<...>‘‘). Kurioje skyryba paryškina ilgesingą nuotaiką, ypač daugtaškis, neatskleisdamas lyrinio subjekto minties – į ką žiūrėjom? Antroje eilutėje staigus emocijų šuolis, kuris pabrėžiamas vartojant maninę priemonę – retorinį sušukimą: ,,O liūdesiai gūdūs kelių didelių!‘‘ Žodis ,,liūdesiai‘‘ kuria niūrumą, o epitetas ,,gūdūs‘‘ – dar labiau jį sustiprina. Trečioje ir ketvirtoje posmo eilutėse kalbama apie didžiuoju keliu nuėjusį pavasarį. Kadangi pavasaris siejamas su atgimimu, šviesa, ilgėjančiomis dienomis, pakilia nuotaika, tai galima suprasti, jog lyrinis ,,aš‘‘ kalbėdamas apie pavasarį, turėjo mintyse visa tai, kas gera ir gražu. Vartojamas įasmeninimas (,,<...>-nuėjo/Pavasaris<...>‘‘) bei retorinis sušukimas. Antrajame posme lyrinis ,,aš‘‘ su skausmu kalba apie nykstantį pavasarį, gęstančią saulę ir baltą dieną (,,Už kalno, už juodo pavasaris nyko‘‘). Epitetas ,,juodo‘‘ pabrėžia, koks kalnas tamsus ir visa dengiantis, netgi pavasarį su balta diena. Šalta pakalnė uždengė ne tik pavasarį, bet ir žmones, kurių vardu kalba lyrinis subjektas (,,Ištįso prieš mus be dainų, be vainikų/ Nutilus pakalnė – šalta ir liūdna‘‘). Trečiajame eilėraščio posme lyrinis ,,aš‘‘ sako: ,,Ir gluosniais mes virtom prie didelio kelio‘‘. Šiuose žodžiuose atsispindi mirties motyvas, kadangi 1945 metais vykęs karas atnešė daugybę mirčių, o už savo tėvynę mirę žmonės atgimsta (,,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!