S. Nėries biografija. Rinkinys "Prie didelio kelio"

Salomėja Nėris – dramatiškų vidinių lūžių poetė, sukūrusi trapaus melodinio virpesio eilėraštį, kuriam keletą dešimtmečių teko reprezentuoti prieškario poetinę kultūrą ir legalizuoti jos tąsą sovietinėje Lietuvoje. Vienintelė iš neoromantikų, ateitininkė ir „Šatrijos“ auklėtinė, sukilo prieš valstybiškai nusistovėjusių vertybių skalę (Tėvynė + Dievas), ieškodama išganingų pasaulio raidos perspektyvų socializmo teorijoje ir praktikoje.
Salomėja Nėris (Bačinskaitė – Bučienė) gimė 1904 m. Kiršų kaime, Vilkaviškio rajone. Pradėjusi lankyti Alvito pradinę mokyklą (1911 m.), Salomėja iš karto pamėgsta mokslą ir knygą, su noru deklamuoja lietuvių ir rusų poetų eilėraščius, gražiai piešia – jos piešinius mokytojas rodydavo visai klasei. 1918 metų pavasarį Marijampolėje buvo atidaryta mergaičių progimnazijos pirmoji ir antroji klasė, ir Salomėja pradėjo mokytis antroje klasėje. Iki Naujųjų metų savarankiškai pasirengusi, ji išlaikė egzaminus į ketvirtąją klasę ir persikėlė į Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją, kur mokėsi brolis. Mokytis sekėsi. Salomėja buvo drausminga, atidi, ypač gabi kalboms – mokėsi vokiečių, prancūzų, rusų ir lotynų kalbų, mėgo piešti melancholiškus siužetus. Svajojo tapti dailininke. Pamėgo muziką – mokėjo skambinti rojaliu ir gitara.
. Baigusi gimnaziją S. Nėris įstojo į Lietuvos universiteto Teologijos ir filosofijos fakultetą, kur studijavo lietuvių literatūrą. Greta studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą, pedagogiką, įsijungė į „Šatrijos“ meno draugijos veiklą. Beveik visą studijų laiką S. Nėris gyveno studenčių bendrabutyje Daukanto gatvėje. Iš margo studenčių būrio išsiskyrė rimtumu, nemėgo tuščių kalbų, stengėsi laikytis nuošaliai, savo išgyvenimų niekam neatskleisdavo. Linksma būdavo retai. Į jos nuotaikas atsiliepdavo viskas, net metų laikai. Tuo metu draugai ją atsimena kaip subtilią, didelio jausmo ir įspūdžių žmogų. Draugiškesnius jausmus palaikė su jaunais poetais – Juozu Tysliava, kilusiu iš to paties kaimo, ir Stasiu Santvaru. Uždaras būdas, matyt, skatino susikaupusius išgyvenimus išlieti dienoraštyje arba eilėraščiuose, kuriuos rašė naktimis.
Poetės amžininkai prisimena ir jos tuometinę išvaizdą. Ji atrodžiusi dar labai jauna, beveik vaikiška, žemo ūgio, šatenė, mėlynakė. Augino kasas; jas nukirpo tik 1929 metais, grįžusi iš užsienio. Mėgo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!