Sakmės. Pagrindiniai jų bruožai

2005/2006m.
Tautosaka – tradicinis sakomo ar dainuojamojo žodžio menas. Ją sudaro trys tautosakos grupės: smulkioji, dainuojamoji ir pasakojamoji. Sakmės priklauso pasakojamosios tautosakos grupei ir yra skirstomos į etiologines(pasaulio sukūrimo) ir mitologines(senųjų tikėjimų) sakmes.
Etiologija (gr. aitia ‘priežastis, kilmė, pagrindai’; logos ‘mokslas, pažinimas’) – plati tautosakos, liaudies mažosios prozos sritis , apimanti liaudies etimologijas, priskiriamas padavimams (vietovardžių kilmės aiškinimas atsitiktinių sutapimų pagrindu), ir etiologines sakmes.
Etiologinės sakmės – tai kilmės aiškinimai. Trumpi pasakojimai, aiškinantys, kaip atsirado Žemė, kalnai, akmenys, kas sukūrė žmogų ir gyvūnus – arklius, karves, ožkas ir kt., kodėl šiandien jų tokios ypatybės, t.y. kodėl vėžio akys užpakalyje, o gandro sparnai juodai padažyti, kodėl nevienodas moterų būdas, ir savaip vaizduojantys daugelį kitų nesuprantamų dalykų, - visi jie vadinami pasaulio sukūrimo sakmėmis. Tik mokslininkai joms taiko etiologinių sakmių terminą. Tai pramanyta gamtos istorija, kurią žmogus sukūrė, aiškindamasis pirmapradės kilmės paslaptis. Kadaise ja tikėta, kaip šiandien tikima mokslu. Ilgainiui žmogui geriau pažįstant Žemę, dangaus kūnus, gyvybės raidą, racionalėjant jo pasaulėžiūrai, tie archajiški, senoviniai aiškinimai virto savotiškomis pasakaitėmis, neturinčiomis šventumo, tiesos aureolės. Atkreiptinas dėmesys ne tiek į sakmių pasaulėvaizdį ir formą, kiek į patį etiologiškumo principą. Vaizdinė analogija, pastebima tiriant aplinkos reiškinius, turėjo nemaža reikšmės pasakos susiformavimui. Pirmykštė pasaka buvo etiologinė, jos vaizdais buvo paaiškinami gyvosios ir negyvosios gamtos bruožai. Tiktai vėliau atsirandanti pastovi meninė forma nuslopino joje šį etiologinį pradą.
Turinio ir kompozicijos savitumas.
Šios sakmės pagal tematiką skirstomos į penkias grupes:
1) dangaus kūnai;
2) Žemė ir jos paviršius;
3) žmonės, jų gyvenimas ir jų darbai;
4) gyvūnai;
5) augalai.
Sakmės – rišliai sukomponuoti, dinamiško veiksmo, nuotaikingi kūrinėliai. Sugyvinant, įasmeninant gamtos reiškinius, žmonių ypatybes, psichiką perkeliant mažiems, nežymiems padarėliams, augmenijai, atsiranda skaidraus humoro: antai žmonių ypatybės sakmėje suteikiamos javams, net ir jie piršliauja, veda... Nemažas yra komiškas ciklas apie kūrimo nesėkmes, vagystes, sukčiavimą, kurio griebiasi kūrejai (velnias tesugeba sukurti vilką, ožką ir davatką).
Sakmės fantastiškai aiškina daiktų, reiškinių, gyvybės kilmę, bet tai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!