Editos Valentėlytės 8 a kl.
Lietuvių liaudies tautosaka skirstoma į dvi pagrindines dalis, rūšys: pasakojamąją ir dainuojamąją.Dainuojamosios – daina, sutartinė, rauda.Pirmiausia tautosakos kūriniai neturi vieno autoriaus, tai – kolektyvinė kūryba.Kūrinys užgimdavo vieno žmogaus širdyje ir galvoje. Išsakytą ar išdainuotą tą kūrinį įsimindavo kiti, pakeitę, pridėję kokį žodį, eilutę, posmą ,, perduodavo” kitiems klausytojams ir atlikėjamas.Tie pakeitimai, papildymai neišvengiami – juk tautosaka sklido iš lūpų į lūpas, nerašytine forma.Vykdavo savotiška atranka, cenzūra: nevertingi ir negražūs, atsitiktiniai kūriniai užmiršdavo.Štai taip turbūt reiktų suprasti tautosaką kaip kolektyvinę liaudies kūrybą.Turtingiausia, savičiausia, vertingiausia lietuvių tautosakos dalis – dainuojamoji tautosaka, kuri, anot folkloristų, ypač suklestėjo XVI a. pab. – XVII a. Svarbiausias lietuvių liaudies dainų bruožas lyrizmas. Pradėdami gilintis į liaudies dainas, turime įsiminti dar vieną aplinkybę. Tautosakos kūriniai, ypač dainos, būdavo su gamtos ciklu ir – neišvengiamai – su žmogaus darbų ciklu bei asmeninio gyvenimo įvikiais. Dėl tos dainos skirstomos į totias temines grupes kaip darbo dainos, vestuvių dainos, kalendorinių apeigų...Norint suvokti liaudies dainos turinį, meninį savitumą, kartais tiesiog būtina šį tą žinoti apie jos atsiradimo ir atlikimo aplinkybės. O tos aplinkybės jau gerokai pasikeitusios, nutolusios: traktorininkas, ariantis lauką, arba darbininkas, gamykloje štampuojantis detales, nebedainuoja darbo dainų, kad ir kaip norėtų...Pirmąjį didesnį lietuvių liaudies dainų rinkinį jau XIX a. Išleido Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza. Kitų rinkinių leidėjai buvo Simonas Stanevičius, Simonas Daukantas, Jonas Basanavičius. Ypač didelį darbą atliko kunigas Antanas Juška, surinkęs pusšešto tūkstančio dainų – daugiausiai Veliuonos apylinkės. Vienas iš nuostabiausių dalykų yra tie žmonės, kurie per šimtmečius išnešiojo liaudies dainą savo širdyje ir atminty.
Rugiapjūtė – liepos mėnesio antrojoje pusėje.Vaikai rinkgavo nukritusias varpas ir surišdavo į pėdus, kartu su visais rugeliais ir varpos parvažiuodavo į kluonus.
Nors rugiapjūtė labai sunkus darbas, bet žmonės džiaugėsi sulaukę gero derliaus ir rugius vadino švelniai: rugeliai, rugučiai.
Škapliera – rugiapjūtės laikas.Šeimininkas apžiūrėjęs laukus praneša šeimynai, kad jau rytoj bus galima...
Šį darbą sudaro 1974 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!