S. Kirkegoro etika

S. Kjirkegoras (1813 – 1855) buvo pliuralistinis mąstytojas: griežtai priešingai to meto filosofijai, siekiančiai sistemingumo ir vientisumo, jį domino įvairovė ir alternatyvos. Jis buvo vienas iš pagrindinių egzistencializmo pradininkų ir antihegelininkas. Nors iš pat pradžių buvo susidomėjęs Hėgelio filosofija, netgi žavėjosi ja, tačiau ilgainiui ėmė įžvelgti joje vis daugiau ir daugiau trūkumų bei idėjų, susikertančių su jo asmeninės patirties ir išgyvenimų padiktuotomis nuostatomis. S. Kjirkegoro moralinė filosofija yra ne vien individualizmas. Moralinis poelgis, anot jo, reikalauja ne vien pačio dorovinio principo įsisąmonimo, bet ir žmogaus nusiteikimo apsispręsti. Jo filosofijos pagrindas- svarbu, ne tai, ką žmogus pasirenka, o tai, kad tas pasirinkimas paties žmogaus padarytas.
S. Kjirkegoras mano, kad „žmogiškosios egzistencijos esmė yra interesas, aistra, pastanga gyventi taip, kaip mąstai, o mąstyti reikia taip, kad susikurtum savąjį vienintelį supratimą ar idëją apie gyvenimą, žmogų, pasaulį ir Dievą.“ (Mokslinės konferencijos medžiaga. 2000 14).
Etiką įprasta sieti su santykiu tarp subjekto ir “kito” subjekto. Kjirkegorui vienintelis reikšmingas “kitas” subjektas, vertas jo aptariamo subjektyviojo subjekto dėmesio, yra Dievas. Kjirkegoro etika - yra begalinis susidomėjimas savo paties egzistencija, o religija - Dievo egzistencija. “Kitas” kaip kitas žmogiškasis subjektas negali tapti esminiu egzistencinio susidomėjimo objektu nes visi santykiai tarp žmonių yra grynai išoriniai, o todėl paviršiniai.
S. Kjirkegoro etikoje gėrio ir blogio kategorijos praranda savo konkretų visuomeninį turinį ir pasidaro tik formaliai atskiriamais dalykais. Socialinis moralinio apsisprendimo aspektas dingsta. Todėl jo etika yra dvasiškai atsiribojusio nuo visuomenės individo moralė. Etiką įprasta sieti su santykiu tarp subjekto ir “kito” subjekto. Kierkegaard’ui vienintelis reikšmingas “kitas” subjektas, vertas jo aptariamo subjektyviojo subjekto dėmesio, yra Dievas. Kierkegard’o etika - yra begalinis susidomėjimas savo paties egzistencija, o religija - Dievo egzistencija. “Kitas” kaip kitas žmogiškasis subjektas negali tapti esminiu egzistencinio susidomėjimo objektu nes visi santykiai tarp žmonių yra grynai išoriniai, o todėl paviršiniai.
Jis matė, kad gyvenimas turi daugybę pavidalų ir kad prieš žmogų neišvengiamai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!