Rungimasis — istoriškai pirmoji teisminio proceso atmaina

Seniausiais laikais normalus teisių įgyvendinimo būdas buvo savigyna, kada asmuo, kurio teisė pažeista, pats arba savo gentainių pagalba priversdavo įpareigotą asmenį elgtis taip, kaip to reikalavo nusistovėję papročiai, jo interesai. Toks teisių įgyvendinimo ir gynimo būdas buvo pagrįstas savivale ir vadinosi barbariškuoju. Jį taikant dažnai būdavo pažeidžiami įpareigotosios šalies interesai, jų nebūdavo paisoma. Todėl gana anksti šį procesą pradėjo reguliuoti valstybė, palaipsniui perimdama jį į savo rankas, sukurdama specialias institucijas, įgaliotas tai daryti. Paskelbusi nusikaltimu savavališką nukentėjusiojo teismą skriaudėjui, valstybė įgijo monopolinę teisę spręsti ginčus ir taikyti prievartą. Kitiems asmenims ši teisė galėjo priklausyti tik valstybei pavedus ar sutikus. Senovės teismas nebuvo profesionalus – tas pats pareigūnas galėjo rinkti mokesčius, vadovauti atliekant religines apeigas, karvedžiauti, valdyti tam tikrą teoriją ir teisti jos gyventojus. Tačiau visų šių funkcijų koncentravimas vieno asmens rankose nereiškia, kad nebuvo teismo kaip valstybės institucijos – teisingumo vykdymas yra savarankiška valstybės funkcija, kurią vykdydamas asmuo veikia būtent kaip teismo narys, teisėjas, o ne karo vadas, šventikas ar administratorius.
1. pasyvus teisėjo vaidmuo – teisėjas dalyvauja kaip arbitras, vertinantis šalių pateiktus įrodymus ir priimantis sprendimą vienos ar kitos šalies naudai.
2. Jei nukentėjėlis nesikreipė į teismą, byla nebuvo iškeliama.
3. Vienos šalies neatvykimas buvo tolygus bylos pralaimėjimui – teisėjas priimdavo sprendimą remdamasis kitos šalies pateiktais įrodymais.
4. Reikalavimų ar kaltinimų pagrindimas ar paneigimas buvo tiktai šalių reikalas – teisėjas pats įrodymų nerinko ir neieškojo tiesos, jo pareiga buvo tik nustatyti, kuri pusė laimėjo.
5. Ieškovui atsisakius reikalavimų ar kaltinimų, atsakovas laimėjo bylą.
Sprendžiant ginčą rungimosi proceso tvarka valstybės išlaidos buvo minimalios, imama teismo rinkliava ne tik padengdavo jas, bet ir praturtindavo valstybę. Paprastas, greitas ir nebrangus rungimosi procesas iš pradžių buvo vienintelis, o vėliau – pagrindinis senovės teismo procesas. Jo priešprieša – inkvizicinis procesas atsirado vėliau kaip priemonė valstybės interesams ginti.
Rungimosi proceso atspindžiai Hamurabio teisyne
Dar Hamurabio teisyne buvo įtvirtinta kazuistinis teisės normų išdėstymo būdas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!