Rūgštys ir bazės • Rūgštys yra junginiai kurie vandenyje • disocijuoja (jonizuojasi) į hidratuotus vandenilio katijonus ir rūgšties liekanos anijonus: • HCl + H2O → H3O+ + Cl-; • HCl → H+ + Cl-. • Bazės yra junginiai, kurie vandenyje disocijuoja į hidroksido HO- anijonus ir metalo katijonus: • KOH ↔ K+ + HO-. Vandens joninė sandauga • 2H2O ↔ H3O+ + HO- • H2O ↔ H+ + HO- • Kw = K· [H2O] = [H+]· [HO-] • Kw = [H+]·[HO-] = 10-14 Tirpalų rūgštingumas • Rūgštinėje terpėje: • [H+] > [HO-]; [H+] > 10-7; [HO-] [H+]; [H+] 10-7. Tirpalų rūgštingumas (2) • Nustatant stipriųjų rūgščių ir šarmų tirpalų rūgštingumą, naudojama ne koncentracija [H+], o aktyvių jonų koncentracija (aktyvumas) aH+. • Jeigu tirpalą sudaro silpnas elektrolitas, tai vandenilio jonų koncentracija priklauso ir nuo elektrolito disociacijos laipsnio α. Stipriosios rūgštys Silpnosios rūgštys Silpnųjų elektrolitų tirpalų rūgštingumas • CH3COOH ↔ CH3COO- + H+. • K = C α2 • . Tirpalų pH • pH = -lg[H+] = -lgaH+ , • pH + pOH = 14 • Rūgščiame vandeniniame tirpale • vandenilio jonų koncentracija gali kisti nuo • 10 iki 10-7, hidroksido jonų - nuo 10-7 iki • 10 -14, pH - nuo 0 iki 7, pOH - nuo 7 iki 14. • Tačiau Kw ir pH + pOH dydžiai lieka • pastovūs. • Rūgščių tirpalų pH 7, neutralių pH = pOH = 7. pH skalė Žmogaus organizmo fiziologinių skysčių pH • Žmogaus organizmo skysčiai pH • Skrandžio sultys 0,9-2,0 • Šlapimas 5,0-6,5 • Seilės 5,6-7,9 • Tulžis 5,6-8,0 • Kraujas 7,25-7,44 • Prakaitas 4,2-7,8 • Smegenų skystis 7,35-7,80 • Ašaros 7,6-7,8 • Kasos sultys 8,6-9,0 Protolitinė rūgščių ir bazių teorija • 1923 metais J.Brionstedas ir T.Lauri • beveik tuo pat metu pasiūlė bendresnę, taip • vadinamą, protolitinę rūgščių ir bazių • teoriją. • Pagal šią teoriją, rūgšties ir bazės savoka susijusi su protono prisijungimu ar atidavimu. Medžiaga, kuri gali atiduoti protoną, vadinama rūgštimi, medžiaga, kuri gali prisijungti protoną - baze. Brionstedo rūgštys • Rūgštis gali lengvai atiduoti protoną ir virsti silpna sujungtine baze: • Šioje reakcijoje rūgštis HA, atiduodama protoną, • virsta šios rūgšties sujungtine baze A. Kuo • stipresnė rūgštis, t. y. kuo lengviau ji atskelia • protoną, tuo silpnesnė jos sujungtinė bazė, t. y. tuo • sunkiau ji protoną prijungia. Brionstedo rūgštys (2) • HCl ↔ H+ + Cl-, • H3O + ↔ H+ + H2O, • CH3COOH ↔ H+ + CH3COO-, • H2O ↔ H+ + HO-. Brionstedo bazės • Pagal Brionstedo teoriją, bazingumas yra sugebėjimas prisijungti protoną, t.y. sudaryti kovalentinį ryšį su H+. Tam junginys turi turėti laisvą elektronų porą : Brionstedo bazės (2) • HO- + H+ ↔ H2O, • NH3 + H+ ↔ NH4+, • H2O + H+ ↔ H3O+ . • Kuo stipresnė bazė, tuo silpnesnė jos sujungtinė rūgštis. Rūgščių ir bazių sąveika • Pagal protolitinę teoriją visos reakcijos • traktuojamos kaip rūgščių ir bazių sąveika - tai • neutralizacijos reakcijos. Junginio rūgštingumas • priklauso nuo bazės, su kuria reaguoja rūgštis, • stiprumo, o bazingumas – nuo rūgšties, • reaguojančios su baze, stiprumo. • - • H-A + B B-H + A • + • Bazė • Sujungtinė • bazė • Rūgštis • Sujungtinė • rūgštis Rūgščių ir bazių sąveika (2) • Brionstedo rūgščių ir bazių stiprumas • nustatomas vandens atžvilgiu: • - • HA + H • 2 • O A + H • 3 • O + • Bazė • Rūgštis • - • B + H • 2 • O • + • Bazė • Rūgštis • HB • HO • + Rūgštingumo konstanta • Rūgščių-bazių sąveika yra pusiausvyrinis • procesas, kuriam, kaip ir visiems • pusiausvyriniams procesams, galima parašyti • pusiausvyros konstantos lygtį: • Ka - rūgštingumo konstanta (angl. acid –rūgštis). Bazingumo konstanta • Kb - bazingumo konstanta (angl. base – bazė). • Rūgštingumo konstanta Ka yra rūgštingumo kiekybinis matas. • Bazingumo konstanta Kb – bazingumo kiekybinis matas. • Kuo Ka ir Kb vertės didesnės, tuo yra stipresnė rūgštis ar bazė. • Ka – rūgštingumo matas • CH3COOH + H2O ↔ CH3COO- + H3O+ • Dažniausiai yra vartojami neigiami Ka ir Kb • logaritmai, kurie žymimi atitinkamai pKa ir pKb. • -lgKa = pKa • pKa + pKb = 14 • Acto rūgšties Ka = 1,75·10-5, p Ka = 4,7. pKa • Praktinėje veikloje rūgštimis vadinamos medžiagos, kurių vandeninių tirpalų pH
Šį darbą sudaro 1018 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!