Rūgštys ir jų junginiai

Rūgštys- cheminiai junginiai, turintys judrių vandenilio atomų, kurie tirpaluose dėl disociacijos atsiskiria vandenilio jonų(protonų) H+ arba hidroksonio jonų H3O+pavidalu. Protoną rūgštyse lengvai pakeičia kiti katijonai, dažniausiai metalų – susidaro druskos. Rūgštys buna bedeguonės (pvz., druskos rūgštis HCI ir kiti halogenidų bei halkogenidų hidridai) ir deguoninės (pvz., chloro rūgštis HCIO3), vienpakaitės, kurių molekulė atiduoda tik vieną protoną (pvz., acto rūgstis CH3COOH, hipofosfitinė rūgštis H2PO2), ir daugiapakaitės, galinčios atiduoti kelis protonus (pvz., sieros rūgštis H2SO4, fosforo rūgštis H3PO4), neorganinės ir organinės. Rūgščių tirpalų pH yra mažesnis už 7, o bazinių- didesnis už 7. Kuo pH mažesnis, tuo tirpalas rūgštesnis. Neutralaus tirpalo pH = 7.
Rūgštinių savybių turi tokie tirpalai, kuriuose vandenilio jonų H+ yra daugiau negu hidroksido jonų OH-. Bazinių savybių turi tokie tirpalai, kuriuose hidroksido jonų OH- yra daugiau negu vandenilio H+ jonų.
Neutralūs yra tokie tirpalai, kuriuose vandenilio H+ jonų ir hidroksido OH-jonų yra po lygiai.
pH- vandenilinis rodiklis, dydis nusakantis vandenilio jonų aktingumą aH+( paprastesniuose tirpaluose- koncentracija cH+ ). Nusako tirpalo rūgštingumą ar šarmingumą. Parūgštinus tirpalą, cH+ padidėja, o pH sumažeja. pH matuojamas potenciometriniu budu, naudojant vandenilio arba stiklo elektrodą. Apytiksliai, pavyzdžiui, gamyboje, nustatomas indikatoriniais popierėliais. Pirmasis pH, vandenilinio rodiklio sąvoka 1909 metais pradejo vartoti S. Siorensenas ( Danija).
Mūsų aplinkoje yra daugybė žinomų ir vartojamų. rūgščių. Jau tyrinėjote ir įsitikinote, jog jų yra vaisiuose, daržovėse, pieno produktuose. Tai obuolių, rūgštynių, citrinų, pieno, sviesto, vyno, acto, kavos ir kitos rūgštys. Todėl vasarą nesėskite ant skruzdėlyno, nes ilgai jį atsiminsite: skruzdėlės ne tik įkanda, bet dar ir įšvirkščia nuodų, kurių sudėtyje yra skruzdžių rūgšties. Skruzdžių rūgštis(dar vadinama metano rūgštis) HCOOH, paprasčiausia sočioji monokarboninė rūgštis. Bespalvis aštraus kvapo odą erzinantis skystis. Tirpsta vandenyje,eteryje, etilio alkoholyje. Su dauguma metalų, šarmais, karbonatais, kai kurių metalų oksidais sudaro druską. Gaunama, natrio formiatą HCOONa( natrio hidroksido ir anglies monoksido reakcijos produktą) veikiant praskiesta sieros rūgštimi. Skruzdžiu rūgšties yra eglių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!