Romėnų teisės mokslas

Romėnų teisės dalykas yra romėnų teisės raidos analizė, ši disciplina apima tik tam tikrą romėnų teisės dalį, t.y. tik privatinę teisę ir daugiausia dėmesio skiriama klasikinei ir poklasikinei romėnų privatinei teisei. Taigi, romėnų teisės disciplinos dalyką sudaro klasikinės ir poklasikinės romėnų civilinės (privatinės) teisės institutų raidos bei šios teisės recepcijos (romėnų teisės perėmimas po Romos imperijos žlugimo atsiradusiomis jos teritorijoje valstybėmis) analizė. Romėnų teisės sistema nebuvo vienalytę. Jos sandara lėmė daug veiksnių, pavyzdžiui, pilietybė, luomas ir pan. Pagrindinės šios sistemos dalis: ius publikum, ius privatum, ius civile, ius peregrinorum, ius commune, ius singulare ir ius gentium.
Daugiatūkstantmetė romėnų teisės istorija skirstoma į 4 laikotarpius.
ir Čia romėnai vertėsi gyvulininkyste, kitos ūkio šakos prekyba nebuvo plėtojamos. Privatinių teisinių santykių reguliavimo pagrindas buvo romėnų įsivaizdavimas, kas privalu ir teisinga. Pagrindinių teisės šaltiniu pripažintas paprotys ir religinė tvarka. Teisminė valdžia priklausė karaliams. Jie sprendė privačius ginčus ir nustatė pažeidėjams sankcijas. Karaliams priklausė ir įstatymų leidimo teisė. Išvijus karalius (509 pr. Kr.) įstatymų leidžiamoji ir teisminė valdžia pateko į 2 magistratų rankas – konsulų ir senato. Visi įstatymai nuo šiol buvo priimami tik akceptuoti senato. Roma tampa respublika. Reikšmingiausias šio periodo teisės kūrinys – Dvylikos lentelių įstatymai. Jie tapo tolesniu Romos teisinės sistemos pagrindu. Jų nuopelnas – iki tol gyvavusių papročių ir leges regiae susisteminimas.
Pergalingų karų metu sukaupti turtai skatino gamybą ir prekybą, taip pat tarptautinę. Atsirado daug belaisvių ir kitokių svetimšalių. Susiformuoja nauja teisės šaka – ius gentium. Romėnų teisės raidą labiausiai veikė pretorių veikla, o vėliau ir teisės mokslas. Romos teisinėje sistemoje atsiranda naujų sutarčių formų. Sutartys sudaromos nesilaikant formalių ius civile reikalavimų ir grindžiamos šalių valia ir ginamos pretoriaus.
Tai principato laikotarpis. Principatas žlugo 235 m. mirus imperatoriui Aleksandrui Severui. Išnyksta principinis ius civile ir ius gentium skirtumas. Tai įvyksta po to, kai 212 m. imperatorius Karakala išleidžia ediktą, pagal kurį imperijos visuomenės nariams...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!