Romantizmas

Pagrindiniai romantizmo bruožai: 1) išplečiami istorijos horizontai, nes švietėjai atrinkinėdavo jiems priimtinus laikotarpius, o romantikai atsisuko į jų paniekintus viduramžius; 2) sukritikuota žmogaus prigimties, kaip nekintamos ir vieningos, koncepcija. Renesansas žavėjosi Antikos vertybėmis, o Romantizmas - viduramžiais, todėl, kad juos laikė savo praeitimi.
Romantizmas iškilo pačioje 18 a. pabaigoje. Jis yra reikšmingiausia 19 amžiaus Europos literatūros, meno, filosofijos kryptis. Ji prasidėjo pasipriešinimu klasicizmui, jo racionalumui, normoms, taisyklėms. Romantikai skelbė laisvę gyvenime ir kūryboje, teikė pirmenybę tam, kas natūralu, įgimta, neigė dirbtinumą, šabloną. Už šių nuostatų slypi gilesni besikeičiančio pasaulio ir jo sampratos, pasaulėžiūros klodai. Europoje tuo metu prasidėjo kova prieš vienvaldžius monarchus, prieš tironiją. Romantizmo laikas yra revoliucijų ( pradžia sietina su Prancūzijos 1789-1794 m. Revoliucija), sukilimų, tautų išsilaisvinimo iš svetimųjų priespaudos laikas. Už savo laisvę kovojančios tautos ima girdėti ir kitas panašaus likimo tautas, pasigirsta solidarumo balsų. Tautos ima domėtis savo istorija, kūryba. Svarbus darosi ir žmogaus, ir tautos individualumas. Kūryboje individualumas virsta individualizmu. Romantikų dėmesys nukreipiamas į reiškinius ir į žmones, kurie iki tol nebuvo centre, o labiau nustumti į pakraščius (pvz., žydų tema Bairono cikle „Žydų melodijos“, M. Lermontovo „Žydų melodija“).
Romantinis menas yra herojiškas, jo herojai maištingi, nes tikrovė slegia ir žeidžia, daro vienišą. Dvasios pakilumas lemia romantizmo kūrinių pakylėtumą, susijusį su vaizduote ir jausmais.
Meno kūrybą romantikai suprato kaip įkvėpimą, paslaptingą dvasios būseną, padedančią giliau pažinti, negu įstengia klasicizmo išgarbintas protas. Jausmų, išgyvenimo svarba romantizmą sieja su sentimentalizmu. Romantinių veikėjų bruožai- stiprūs jausmai, iššūkiai, protestai, aistros.
Klasicizmo keliamiems taisyklingumo, aiškumo, simetrijos principams romantizmas priešpriešina laisvumą, vaizduotės stiprumą, įspūdingumą, individualumą.
Romantinės literatūros bruožai
a) romantizme kūryba laikoma aukščiausia vertybe ir gyvenimo prasme. Romantikai gynė kūrybinę menininko laisvę, jo vaizduotės galias, neigė meno kanonus. Jie pasisakė už žanrų ir stilių samplaikas, plačiai vartojo sąlyginį vaizdavimo būdą, didelį dėmesį skyrė ironijai, groteskui. Romantizmo veikiamas atsinaujino romanas, poema, drama, ypač populiari tampa lyrika.Mėgstamiausi romantikų žanrai:...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!