Romantizmas. A. Baranauskas "Anykščių šilelis"

XIX amžiaus vidurys, tai svarbus laikotarpis Lietuvos istorijoje.
Carinė reakcija po nepavykusio 1831 metų sukilimo sudarė nepalankias sąlygas lietuvių kultūrai ir literatūrai vystytis. Caro valdžia ėmėsi represijų ir švietimo srityje. Vilniaus universitetas jau nuo 1824 m. buvo labai varžomas.
Mogyliovo civilinis gubernatorius M. Muravjovas, 1831 m. savo rašte carui Nikolajui I siūlė uždaryti Vilniaus universitetą, kaip „laisvamanybės lizdą Lietuvoje“, kuris užkrečia studentus „laisvamanybės, netikėjimo ir demoralizacijos dvasia“. 1832 m. Vilniaus universitetas buvo uždarytas. Buvo paliktas tik medicinos ir teologijos fakultetas. 1842 m. medicinos fakultetas buvo uždarytas, o teologijos iškeltas į Peterburgą. Taip Lietuva galutinai neteko vienintelės aukštosios mokyklos. Netekus Vilniaus universiteto – pažangios visuomeninės ir mokslinės minties centro, pasidarė daug sunkiau kovoti prieš reakcinę ideologiją.
Viduriniųjų mokyklų tinklas negausėjo. Valstiečių švietimu caro valdžia visai nesirūpino.
Politinė reakcija, griežta spaudos cenzūra, varžiusi bet kokią laisvesnę mintį, nusivylimas po nepasisekusio sukilimo sudarė labai palankias sąlygas klerikalizmui stiprėti. Racionalizmą, einantį drauge su šviečiamosiomis tendencijomis, vis labiau ėmė išstumti misticizmas. Tai buvo žymu visame gyvenime, o kartu ir literatūroje.
Nesant Lietuvoje ne tik aukštosios mokyklos, bet ir viduriniųjų mokyklų su dėstomąja lietuvių kalba, viešajame gyvenime vyraujant bajoriškai lenkų kultūrai ir vis labiau stiprėjant carinei rusifikacinei politikai, lietuvių kultūrinis gyvenimas buvo labai sunkus. Švietimo ir mokslo srityje dirbo pavieniai žmonės, neturintieji minimalių darbo sąlygų, o dažnai ir tinkamų kvalifikacijų.
1831 – 1863 m. periode švietėjiška ir literatūrine veikla ypač pasižymėjo S. Daukantas. Nors ilga laiką jis gyveno ne Lietuvoje, tačiau palaikė artimus ryšius su kitais lietuvių veikėjais, rašė ir leido knygas, niekad nepamiršdamas savo pagrindinių skaitytojų – lietuvių valstiečių – poreikių, daug ir nuoširdžiai rūpinosi nacionalinės lietuvių kultūros kūrimu. Nemažą įtaką visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime turėjo M. Valančius. Būdamas Žemaičių vyskupas, jis turėjo daug progų ir priemonių plačiosioms liaudies masėms paveikti. M. Valančius skleidė klerikalizmą ir skiepijo paklusnumą valdantiesiems, tačiau kartu jis energingai plėtė blaivybę, steigė parapines mokyklas, kuriose nemaža valstiečių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!