Miško grožio vaizdavimas A. Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“

A. Baranauskas „Anykščių šilelį“ sukūrė kūrybingiausiais savo jaunystės metais. Didžiausias paskatinimas šiai poemai sukurti buvo vieno retorikos dėstytojo pastaba, kad gražų eiliuotą kūrinį galima sukurti tik lenkų kalba. A. Baranauskas norėjo ir sau, ir kitiems įrodyti, kad lietuvių kalba tokia pat tinkama eiliuoti.
Baranauskas savo poemą pradeda išnaikinto miško vaizdu ir prisiminimais apie buvusįjį, dar neišnaikintą mišką. Poetas džiaugiasi, kaip būdavo gražu, miela, linksma senajame miške.
Senojo miško aprašymą Baranauskas pradeda tuo, ką mato: „Kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, gryna!“. Rašyti pradedama nuo pačių mažiausių miško augalų: samanų, uogienojų. Toliau autorius pasakoja apie grybus. O kokią daugybę poetas jų išvardina! Labiausiai išaukština „visų grybų pulkaunyką“ – baravyką. Jis drūtas, ant storo koto – tikras visų grybų vadas.
Toliau poeto aprašymas pasiekia krūmus ir medžius. Jų, kaip ir grybų, poetas žino labai daug. O kaip jis apibūdina kiekvieną krūmą, kaip aprašo medį: „Žali ėgliai kaip kvietkai po dirvonus keri“, „putinai krauju varva“, „savo seserį skundžia liekna sedulėlė“.
Baranauskas labiausiai iš visų medžių išaukština pušeles. Jo tėvo kadaise pasakyti žodžiai: „Liemuo liemenį plaka, kaip nendrės siūruoja“ Baranauską įkvėpė parodyti pušų grožį. Nesuskaičiuojamos šių medžių galybės puošia gamtą, visada žaliuoja kaip rūtos. Pušys gražios, nenulūžusiomis šakelėmis, išpuoselėtos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!