Miško grožis Antano Baranausko poemoje "Anykščių šilelis"

Antanas Baranauskas – ryškiausias XIXa. vidurio lietuvių poetas, klasikinės poemos „Anykščių šilelis“ ir kitų eiliuotų kūrinių autorius. Jis pirmasis lietuvių poezijoje prabilo apie gamtos ir dvasinio turtingumo ryšius. Šiuo kūriniu A.Baranauskas siekė apginti lietuvių tautiškumą bei išsaugoti niokojamą šilelį.
„Anykščių šilelį“ sudaro dvi dalys. Pirma dalis pradedama gan graudžiu vaizdu: „kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę“. Tokia daugiaprasme metafora autorius vaizduoja buvusio, dabar jau iškirsto miško grožį ir gyvybę. Vietoj žaliavusio šilo - „kelios pušelės apykraivės“ , „skujom, šakelėm“ nuklota dykynė. Autorius aplink regi tik tuštumą: „visa prapuolę“, liudija sielvartą, nuoskaudą.
Buvęs šilelio grožis atgyja antroje poemos dalyje. Joje pateikiamas prisiminimas apie buvusį šilo grožį, kuris išreiškiamas frazeologizmu „net akį veria“. Šis vaizdas suteikia džiaugsmo, kad net už „širdies tveria“.
„Anykščių šilelyje“ išsiskiria regimieji šilelio vaizdai, kuriuos rašytojas perteikia metaforomis, palyginimais, epitetais ir personifikacijomis. Nuoseklumas – viena iš autoriaus savybių, kuri atsiskleidžia kūrinyje. Jo aprašomas miškas, pateikiamas nuo apačios į viršų. Vaizdas prasideda mažiausiomis detalėmis – samanomis: „minkštučiai samanų patalai ištiesti / galvą ant save traukia ir liula užliesti“. Norėdamas išreikšti nepakartojamą šilo grožį naudoja metaforas : „putinai krauju varva“ ,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!