Miško grožio vaizdavimas Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“

Antanas Baranauskas poemoje „Anykščių šilelis“ vaizduoja mišką, kurio tikrovėje jau nebėra. Poetas panaudojo daugybę meninės raiškos priemonių. Šios priemonės „nutapo“ gamtos vaizdus, atskleidžia miško kvapų, garsų gausą ir pažadina nepaprastus jausmus poemos žmogaus širdyje. Tačiau „Anykščių šilelis“ – tai ne vien kūrinys apie gamtą ir jos grožį. Ši poema susipina su Lietuvos krašto ir liaudies istorija.
Ši poema yra glaudžiai susijusi su didinga Lietuvos istorija. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai kūrinys apie Anykščių gamtą, jos grožio vaizdavimą, tačiau poemoje atsispindi visą kraštą ištikusios istorinės, socialinės negandos. Daugelį metų Lietuva buvusi Rusijos priespaudoje, svetimtaučių niekinama, išnaudojama, karų, marų ir bado alinama. Bet ne tik žmonės, o ir Lietuvos gamta buvo alinama šiuo sunkiu metu. Ištikus badui, lietuviai miškus kirtę ir „po keturias dešimtis vežimų pardavę džiaugdavęsi, ant dienos po muštinį gavę“. O šiandien liko tik tie „kalnai kelmuoti“, ašaromis aplaistyti, giesme apdainuoti.
Nepaisant skaudžios lietuvių istorijos, poemos žmogus mintimis nusikelia į nepaprasto grožio šilelį ir juo mėgaujasi.
Poemos žmogus tarsi už rankos veda skaitytoją į praeities mišką ir nuosekliai pasakoja apie šilelį nuo žemiausiai esančių samanų iki aukštųjų pušų. Jis tarsi kviečia pažvelgti kokie „minkštučiukai samanų patalai ištiesti galvą in...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!