Miško grožis Baranausko kūrinyje "Anykščių šilelis"

Antanas Baranauskas – ryškiausias XIXa. vidurio lietuvių poetas, poemos „Anykščių šilelis“ autorius. Poema pradedama gan graudžiu sunaikinto šilelio vaizdu. Autorius aplink regi tik tuštumą, jaučia sielvartą, nuoskaudą. Nuotaika pasikeičia prisiminus senąjį mišką, jo nepaprastą grožį.
Vaizduodamas mišką poetas laikosi nuoseklumo. Jis perteikia regimuosius vaizdus, paskui uodžiamuosius ir pagaliau garsinius įspūdžius. Perteikdamas regimuosius įspūdžius poetas pirmiausia pastebi ant žemės ištiestus minkštučius samanų patalus,kurie”galvą į save traukia ir liula užliesti”.Palaipsniui jo žvilgsnis žvelgia aukštyn . Prieš akis tartum gyvi iškyla uogienojai, grybai ,barzdoti krūmai. Ypač didelis dėmesys skiriamas Lietuvos miškų medžiams.Poetiškai apibūdinamos pušelės ,kurios” ir vasarą ,ir žiemą kaip rūtos žaliuoja”, obelys žiedų varške pražilusios. Epušei, ąžuolui ,uosiui ,eglei apdainuoti poetas sėmėsi medžiagos iš liaudiės pasakos”Eglė žalčių karalienė”. Autorius perteikdamas regimuosius vaizdus taip įsijaučia į gamtos pasaulį ,lyg tai būtų gyva būtybė, todėl sukuria tokius ryškius, gyvus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!