A. Baranauskas "Anykščių šilelis" - kūrinio analizė

Džiaugdavęsi, ant dienos po muštinį gavę.
Dažnai miške lietuvis, ko verkia, nežino.
Galbūt verkiame, suvokę savo laikinumą, galbūt regėdami, kaip griūva mumyse aukšti svajonių, siekių ir ketinimų medžiai, galbūt girdėdami, kaip šaukiasi globos, priežiūros ir kasdieninio rūpesčio tai, kas gyva, gražu, gera ir teisinga mumyse...
Savo „Paskaitoje apie vysk. Ant. Baranauską“ Maironis pabrėžė: „Be jo gal ir mūsų nebūtų buvę“. Taip sakydamas, jis bene pirmas mūsų literatūroje suformulavo meninio žodžio tradicijos svarbą; tai, ką mes tariame šiandien, gyvybingom, nors dažnai ir nematomom šaknim remiasi į seniau ištartą. Tikrai, galingą „Anykščių šilelio“ ošimą virš savo galvos jaučia visa XX amžiaus lietuvių poezija. Be šios poemos didelis mūsų poetinės žemės plotas, o su juo ir nacionalinės sąmonės žymi dalis būtų lyg kokia „išgriuvus pūstynė“, socialinės ir tautinės priespaudos nualinta, bebalsė ir beteisė. Pačiu laiku išdygo „Anykščių šilelis“, suteikdamas priebėgą ir užuovėją spaudos draudimo persekiojamam mūsų žodžiui, skatindamas tautos kūrybingumą, kurstydamas jos viltį ir tikėjimą išlikti, gyventi, būti. Nesvarbu, kad poema baigiasi nusiaubto, iškirsto miško...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!