Romantinė meilė lietuvių literatūroje

Romantinė meilė lietuvių literatūroje Visais amžiais lietuvių literatūroje galima pastebėti vaizduojamą meilę. Tačiau neretai ši meilė tampa romantine meile. Pats A. Mickevičius , žymus XIX a. lenkų poetas romantikas, savo baladėje „Romantika“ išsako svarbiausią dorovinį romantizmo principą: „Žvelk širdimi tik į širdį“. Šiuo principu naudojasi ir V. Krėvė dramoje „Skirgaila“, ir J. Kunčinas romane „Tūla“. Abu autoriai savo kūriniuose vaizduoja neįmanomą, tačiau keliančią žmogų aukštyn romantinę meilę tarp kūrinio veikėjų. XX a. pr. neoromantinės literatūros krypties atstovas V. Krėvė dramoje „Skirgaila“ vaizduoja itin romantišką meilę. Tokia meilė atsispindi tarp kryžiuočių ordino riterio Kelerio ir Lydos kunigaikštytės Onos Duonutės. Veikėjų meilė negalima dėl politinių priežasčių, t.y. siekiant Lietuvos žemių vientisumo. Keleris atvyksta nusiteikęs karingai, jis nori sukiršinti lietuvius su lenkais. Tuo tarpu pati Ona Duonutė yra pažadėta Lenkijos kunigaikščiui Mozūrui, todėl ši meilė neturi jokios ateities. Nors kūrinio pradžioje Keleris primena Don Žuano tipo personažą, kuriam svarbu užkariauti kiekvienos patikusios moters širdį ir be gailesčio ją palikti, tačiau išvydęs Oną Duonutę ją iš tiesų nuoširdžiai pamilsta. Jis jai yra pasakęs: „Tu kaip Dievo angelas tyliom akutėm, dangišku savo grožiu privertei mano sielą patikėti <...>“. Toks staigus Kelerio pasikeitimas suteikia romantiškumo. Romantizmas išaukština meilės galią, kuri keičia žmogų, sustiprina valią. Keleris Oną Duonutę ima vertinti kaip žmogų, o ne priemonę, todėl yra pasiryžęs ją ginti ir net paaukoti dėl jos gyvybę – tai tikro riterio bruožai. Akivaizdu, jog V. Krėvės dramoje vaizduojama meilė yra neįmanoma ir pasmerkta dėl politinių aplinkybių, tačiau žmogų į viršų keliantis jausmas, verčiantis pasiaukoti dėl kito. XX a. antrosios pusės prozininko, poeto, postmoderniosios literatūros atstovo J. Kunčino romane „Tūla“ meilė yra interpretuojama kaip jausmas, leidžiantis patirti būties pilnatvės ir artumo su kitu žmogumi akimirką. Postmodernioje literatūroje vaizduojamas maištingas, ironiškas, mėgstantis šokiruoti, atmetantis visuomenės vertybes žmogus. Būtent toks ir yra pagrindinis romano veikėjas – valkataujantis inteligentas, poetas. Šiame romane jautriai perteikiama desperatiška, tačiau nepaprastai graži, pranokstanti banalią kasdienybę meilė. Tai itin ryškiai atsispindi epizode, kai Tūla prisimenama praėjus penkiolikai metų. Pasakotojas prisimena truputėlį patinusias Tūlos lūpas, karmino dėmę ant chaki spalvos sijono, net pūkelį ant viršutinės lūpos. Šios detalės padeda sukurti intymumo, artumo su kitu žmogumi įspūdį. Akivaizdu, kad veikėjas dievina savo mylimąją. Ir tai nė kiek nenuostabu, nes ir romano herojų, ir Tūlą sieja dvasinė giminystė. Jie abu jaučiasi svetimi šiame pasaulyje, yra vieniši. Paradoksalu tai, jog pasakotojas pamiršta tuos, kurie jam padėjo gyvenime, tačiau Tūlos negali pamiršti net prabėgus penkiolikai metų. Tai rodo, jog vis dėlto jausmai buvo tikri. Tačiau ši meilė taip pat neturi ateities. Tūla yra nesavarankiška, neturinti savo nuomonės, todėl tėvų paliepimu atsisako draugystės su pasakotoju. Nei vienas, nei kitas veikėjas nenori prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, jausmus. Jie nemoka įsipareigoti vienas kitam. Todėl galima teigti, jog J. Kunčino romane „Tūla“ vaizduojamą meilę galima vadinti romantine, nes ji negalima ir pasmerkta, tačiau laikoma didžiausia gyvenimo dovana – ji suteikia gyvenimui prasmės, sustiprina žmogaus tikėjimą pačiu savimi. Apibendrinant galima teigti, jog lietuvių literatūroje neretai vaizduojama romantinės meilės tema.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!