Riterio paveikslas viduramžių literatūroje

Viduramžiai - istorinė Europos istorijos epocha, kuriai būdingas laikotarpis tarp Antikos ir Naujųjų laikų. Viduramžių pradžia tradiciškai laikoma 476 metai. Pabaiga siejama su trimis svarbiais įvykiais: didžiaisiais geografiniais atradimais, Renesansu ir Reformacija. Pagoniškoji barbariškoji energija ir ją švelninanti Bažnyčia - tai du galingiausi vidurinių amžių kūrėjai. Trečias, daug silpnesnis veiksnys, atsiliepęs vėlesnei literatūrai, buvo Bažnyčios išsaugoti romėnų raštai, kurie plonu siūleliu jungė viduramžių dvasią su antikine. Šie veiksniai sukuria viduramžių svarbiuosius luomus: feodalus su riteriais, vėliau miestiečius ir savo idealais nudažo naujos literatūros užuomazgą.
Viduramžiais populiarūs tampa tokie stambūs poetiniai žanrai, kaip religinė poema, herojinė epopėja, kurtuazinis (riteriškasis) romanas. Pasirodo pirmieji religinio teatro kūriniai. Atsiranda pirmosios kronikos. Šio periodo literatūra yra religinė – aristokratiška. Religinėse poemose, legendose aprašomi šventųjų gyvenimai. Viduramžių pasaulėjautoje Dievas yra visa ko priežastis ir pradžia. Jis yra absoliutaus grožio šaltinis, iš jo nuolat sklinda šviesa, o pasaulis yra Dievo kūrinys. Viduramžiais pasaulis suvokiamas dualistiškai: vyksta nuolatinė kova tarp dviejų priešybių - gėrio ir blogio jėgų. Epochos dualizmą išreiškia ne tik visų kategorijų antitezė, bet ir didžiuliai kontrastai, prieštaravimai. To meto filosofinė mintis viską vertina išganymo požiūriu - smerkia ar šlovina. Viduramžių žmogus ieško reiškinių esmės ir visur įžvelgia paslėptą prasmę, visas pasaulis suvokiamas kaip Dievo sutvertas simbolinis tekstas. Simbolinis pasaulio suvokimas ir alegorinė minties raiška yra pagrindinis viduramžių dvasios bruožas. Viduramžių laikotarpiu riteris turėjo būti krikščionybės gynėjas, silpnųjų užtarėjas, ištikimas savo karaliaus ir senjoro karys, blogio naikintojas ir gėrio skleidėjas. Jo išorė turėjo būti patraukli, drabužiai, šarvai, ginkluotė – geriausios kokybės. Jis vyriškumo įsikūnijimas – stiprus, ištvermingas, užsigrūdinęs. Kūrinyje ,,Rolando giesmė“ pasakojama apie septynerius metus trukusį Karolio Didžiojo žygį į Ispaniją. Rolandas epe vaizduojamas kaip narsus, drąsus, ryžtingas riteris, kuris nebijo mirti dėl Karolio Didžiojo. Persigandęs saracėnų karalius Marsilis nusprendė siūlyti prancūzams taiką, pasiųsti jiems begalę turtų, prisiekti Karoliui draugystę ligi mirties. Tačiau prancūzams pasiuntus Ganeloną, jis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!