Ribotos bei neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys

Civilinė tiesė – tai savarankiška teisės šaka, sudaranti visos privatinės tiesės, kurios normos sąveikauja su moralės normomis, pagrindą; prioritetiškai taikydamos dispozityvųjį teisinio reglamentavimo metodą ir išreikšdamos bendruosius Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintus principus, reglamentuoja laisvų, vienas kitam tiesiškai nepavaldžių asmenų turtinius ir asmeninius, susijusius su turtiniais, santykius, o specialiai įstatymų numatytais atvejais ir kitus asmeninius (nesusijusius su turtiniais) bei turtinius santykius, kuriuos reglamentuoja teisės normos.
Civilinės teisės pagrindus nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija. Po Konstitucijos svarbiausias ir didžiausias teisinės galios civilinės tiesės įstatymas – civilinis kodeksas.
Civilinės teisės paskirtis ir tikslai įgyvendinami per civilinės teisės funkcijas, kurias nagrinėja tiesės mokslas. Civilinei teisei būdingos dvi pagrindinės funkcijos – reglamentavimo ir valstybės prievartos legalizavimo ir normavimo. Be šių pagrindinių funkcijų, civilinei teisei būdinga papildoma, pagalbinio pobūdžio informavimo funkcija. Reglamentavimo funkcija įgyvendinama valstybės nustatytomis civilinės tiesės normomis, kurios nustato civilinių teisinių santykių dalyvių privalomo ir leistino elgesio ribas.
Civilinės tiesės subjektai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, dalyvaujantys civiliniuose teisiniuose santykiuose. Fiziniais asmenimis vadinami žmonės, o juridiniais asmenimis – žmonių sukurti teisiniai dariniai (organizacijos), turintys įstatymų tvarka suteiktą teisinį subjektiškumą.
Civilinės teisės subjektų pagrindas yra žmogus – natūralus subjektas. Juridinis asmuo yra išvestinis (nenatūralus) civilinės teisės subjektas. Bendriausiais bruožais juridinis asmuo civilinėje teisėje apibūdinamas kaip įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri civiliniuose teisiniuose santykiuose reiškiasi kaip savarankiškas subjektas. Dažniausiai juridinis asmuo apibūdinamas per jo požymius.
Pirminiai juridinio asmens požymiais įvardijami: 1) organizacijos vieningumas (išvestiniai požymiai: pavadinimas ir atskiras turtas), 2) civilinis veiksnumas ir teisnumas bei 3) civilinis procesinis veiksnumas ir teisnumas; jie detalizuojami išvestiniais juridinio asmens požymiais. Organizacinis vieningumas pasireiškia vidine juridinio asmens struktūra ir struktūrinių dalių sujungimu į vieną visumą, esant vidinei funkcijų pasiskirstymo sistemai ir siekiant nustatyto tikslo, be to, juridinio asmens padaliniai veikia ne savo, o viso juridinio asmens vardu.
Pagal šiuo metu galiojantį CK turto atskirumas reiškia, kad juridinio asmens turtas visada apskaitomas atskirai nuo juridinio asmens dalyvių turto. Daugeliu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!