Civilinė teisė - civilinės atsakomybės užduotis

Sprendžiant uždavinio fabuloje pateiktą klausimą, dėl civilnės atsakomybės taikymo, pirmiausiai reikia išssiaiškinti tam tikras sąvokas, kurios nusako dalyvavusių situacijoje šalių teises ir pareigas.
Civilinis kodeksas transporto priemonę, kaip eisme dalyvaujantį įtaisą, kurio naudojimas sukelia didesnį pavojų aplinkiniams ar jų turtui, prilygina didesnio pavojaus šaltiniui. Šiuo atveju žalingas pasekmes sukelia transporto priemonės judėjimo energija, kuri nevisiškai paklūsta žmogaus valiai ir tos žalos atsiradimas gali būti apspręstas subjektyvių transporto priemonę valdančio žmogaus asmeninių sąvybių, tokių kaip fizinė būklė, nepatirtis, situacijos klaidingas įvertinimas ir kitų.
Transporto priemonės valdytojas ir transporto priemonės vairuotojas gali nesutapti. Kelių eismo taisyklių 47 punktas pateikia tokį apibrėžimą:“vairuotojas-asmuo, kuris vairuoja ar moko vairuoti transporto priemonę, varo keliu gyvulius ar paukščius, taip pat raitelis, vadeliotojas“.
Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui ir aplinkai. Jų elgesys turi būti grindžiamas tarpusavio pagarba ir atsargumu. Pasitaikius pavojingai situacijai eismo dalyvis turi elgtis taip, kad išvengtų jos arba maksimaliai sumažintų galimus nuostolius.
1) Neteisėti veiksmai. Civilinio kodekso 6.247 str.1 p.skelbia, kad “civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.“ Bendro pobūdžio pareiga yra nepadaryti savo veikimu ar neveikimu kitiems žalos, o padarius žalą asmuo privalo ją atlyginti.
Kelių eismo taisyklės nustato visiems kelių eismo dalyviams ir kitiems asmenims elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems žmonėms, turtui ir nepadarytų žalos. Atsiradus pavojaus tikimybei, asmuo privalo stengtis jo išvengti arba jį sumažinti.
2) Priežastinis ryšys. Civilinė atsakomybė atsiranda tik esant priežastiniam ryšiui tarp asmens veikos ir atsiradusios žalos. Nustatinėjant priežastinį ryšį būtina išsiaiškinti ar asmuo veikė nepažeizdamas bendro pobūdžio pareigos, reikalaujančios, kad žmogus elgtusi atitinkamu būdu arba nurodančios kaip nesielgti. Pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą savo veikimu ar neveikmu kyla žala, kurios atsiradimas įpareigoja kaltą asmenį ją atlyginti. Taip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!