Juridiniai asmenys, jų rūšys ir steigimas

ĮVADAS Juridinio asmens, kaip teisinių santykių objekto institutas buvo minimas jau Senovės Romoje Hamurabio kodekse. Senovės Romos teisė savarankiškais teisės subjektais laikė įvairius kolektyvinius junginius. Kanonų teisės doktrina laikoma fikcijos teorijos pradininke, pagal kurią, juridinis asmuo yra dirbtinai sukurtas teisės subjektas, fikcija arba susitarimo rezultatas, nes juridinio asmens nei pamatyti, nei paliesti neįmanoma. Netgi visos juridinio asmens teisės ir pareigos ištikrųjų priklauso fiziniams asmenims, t.y. juridinio asmens nariams. Koncepcijos teorija, panašiai kaip ir fikcijos teorija, teigia, kad juridinis asmuo yra tik dirbtinis subjektas, kurį suteikia valstybė teisės pagalba ir jam suteikia tam tikrą subjektiškumą, o teises ir pareigas gali turėti tik fiziniai asmenys. Šiuo metu daugelyje valstybių vyrauja realistinė juridinio asmens aiškinimo teorija. Ji teigia, kad juridinis asmuo yra ištikrųjų egzistuojantis subjektas ir nėra fikcija. Juridinis asmuo, kaip ir fizinis asmuo gali turėti savo subjektines teises ir pareigas. Juridinio asmens esmė – fizinių asmenų, suvienijusių savo pastangas tam tikram tikslui pasiekti, sąjunga, kuri nėra tapatinama su šios sąjungos nariais. Juridiniais asmenimis civilinėje teisėje vadinami kolektyviniai žmonių junginiai ir tam tikrais įstatymais numatytas vieno asmens darinys, kurie turi atskirą turtą ir gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovai ir atsakovai teisme, arbitraže arba trečiųjų teisme. Šio darbo tikslas – pateikti juridinių asmenų skirstymą pagal įvairius kriterijus bei aprašyti juridinių asmenų steigimą ir registravimą juridinių asmenų registre. Darbo uždaviniai: 1. Aprašyti juridinius asmenis ir pateikti juridinių asmenų klasifikaciją. 2. Panagrinėti juridinių asmenų steigimą ir registravimą. Pirmojoje šio darbo dalyje atskleidžiama juridinio asmens sąvoka, išskiriami pagrindiniai juridinių asmenų bruožai, bendrosios nuostatos bei pateikiamas juridinių asmenų skirstymas. Antrojoje dalyje aprašomas juridinių asmenų steigimas. Pagrindinis dėmesys skirtas juridinių asmenų klasifikacijai ir juridinių asmenų steigimo tvarkai bei registravimui. Darbo metodai. Rašant darbą remtasi Lietuvos Respublikos kodeksais, jų komentarais, Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės vadovėliais, žodynais, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo bylomis. 1. JURIDINIAI ASMENYS IR JŲ RŪŠYS 1.1. Juridinio asmens sąvoka ir požymiai Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.33 straipsnyje, „Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme“1. Taigi, juridiniais asmenimis vadinami kolektyviniai žmonių junginiai ir tam tikrais įstatymais numatytas vieno asmens darinys, kurie turi savo pavadinimą, atskirą turtą, gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovai ir atsakovai teisme, arbitraže ar trečiųjų teisme. LR Civilinio kodekso 2.33 straipsnio 1-oji dalis nurodo juridinio asmens požymius, pagal kuriuos juridinis asmuo yra atribojamas nuo kitokių žmonių susivienijimų. Minėtojo straipsnio komentaras2 sako, kad juridinio asmens požymiai gali būti pirminiai, apibrėžiantys juridinį asmenį, ir išvestiniai, papildantys, detalizuojantys pirminius juridinio asmens požymius ir kurių išraiška priklauso nuo juridinio asmens teisinės formos. Yra juridinių asmenų, kurie neturi visų pirminių požymių. Toks asmuo, kuris turi dalinį požymį- vadinamas kvazijuridiniu asmeniu. Juridinio asmens požymiai: Organizacinis vieningumas, įtvirtintas norminiame akte, juridinio asmens įstatuose, nuostatuose, statutuose. „Jis pasireiškia vidine struktūra (susivienijimas turi skyrius, padalinius, valdymo, priežiūros organus, dalyvių susirinkimą ir pan.) ir struktūrinių dalių sujungimu į vieną visumą. Kiekvienas struktūrinis padalinys turi kompetencijos ribas ir sąveikauja su kitu struktūriniu padaliniu nustatyta tvarka. Paprastai kompetencijos ribos ir sąveikos tvarka nurodoma bendrame ar kiekvieno struktūrinio padalinio veiklos reglamente (pavyzdžiui, akcinės bendrovės valdybos reglamente). Pagrindinis šaltinis, nustatantis svarbiausių struktūrinių padalinių kompetencijos ribas ir sąveiką, yra steigimo dokumentai“3. Organizacinį vieningumą lemia tai, kad susivienijimo struktūriniai padaliniai veikia ne savo, o viso juridinio asmens vardu, todėl susivienijimas turi turėti savo pavadinimą. Pavadinimas leidžia identifikuoti juridinį asmenį, o tai yra išvestinis juridinio asmens požymis. Atskiras turtas , tai kitas juridinio asmens požymis , kuris leidžia juridiniam asmeniui įgyvendinti tikslą, kuriam jis yra įsteigtas. Na o turto atskirumas reiškia , kad juridinio asmens turtas apskaitomas atskirai nuo juridinio asmens steigėjų ar dalyvių turto. 1 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Lietuvos Respublikos pagrindiniai įstatymai (Vilnius: Saulužė, 2001), p. 51. 2 Mikelėnas V., Bartkus G., Mizaras V., Keserauskas Š. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras: Asmenys, Antroji knyga (Vilnius: Justitia, 2002), p. 93. 3 žr.išnašą 10: Mikelėnas V., p. 95 Civilinis teisnumas ir veiksnumas. Vienas nuo kito skiriasi savo veiksmais. Civilinis teisnumas- galėjimas turėti teises ir pareigas, o veiksnumas- savo veiksmais galėjimas įgyti teises ir pareigas. Juridinis asmuo civilines teises įgyja, taip pat prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais juridinis asmuo gali įgyti civilines teises ir pareigas per savo dalyvius.4 Juridinio asmens dalyvis5 (akcininkas, narys, dalininkas ir kt.), kaip nurodoma LR Civilinio kodekso 2.45 straipsnyje, yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą arba kuris nors ir neišsaugo teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu6. Civilinis teisnumas ir veiksnumas juridiniam asmeniui atsiranda tuo metu, kai jis susikuria. Civilinis procesinis teisnumas ir procesinis veiksnumas. „Civilinis procesinis teisnumas -yra galėjimas turėti civilines procesines teises ir pareigas. Civilinis procesinis veiksnumas – tai galėjimas įgyvendinti savo teise ir pavesti atstovui vesti bylą.“7 Pagal CK juridiniai asmenys gali būti ieškovais ir atsakovais teisme, arbitraže, pareiškėjais administraciniame teisme. Juridinio asmens požymiu nelaikoma savarankiška turtinė juridinio asmens atsakomybė už savo prievoles. Juridinio asmens savarankiška turtinė atsakomybė yra tada, kai pagal juridinio asmens prievoles neatsako juridinio asmens dalyviai. Juridinis asmuo, kuris turi šį požymį, yra vadinamas ribotos civilinės atsakomybės juridiniu asmeniu. O juridinis asmuo, kuris neturi šio požymio, vadinamas neribotos civilinės atsakomybės juridiniu asmeniu (ūkinės bendrijos). Taigi, dabar žinant juridinio asmens požymius galima nuspręsti, kas nėra laikoma juridiniais asmenimis, nors iš pirmo žvilgsnio tai juridinio asmens kriterijus atitinkantys teisiniai dariniai. Apžvelgus visu požymius galime sakyti, kad susivienijimas gali būti laikomas juridiniu asmeniu tik esant visiems išvardytiems pirminiams požymiams. Kai kurie susivienijimai turi tik vieną ar keletą pirminių požymių, tačiau tokie susivienijimai nebus laikomi juridiniais asmenimis , nes jie neturi visų juridinio asmens požymių. 1.2. Juridinių asmenų skirstymas Juridinių asmenų gali būti laibai įvairių ir gali būti įvairių skirstymo būdų. _ 4 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Lietuvos Respublikos pagrindiniai įstatymai (Vilnius: Saulužė, 2001), p. 58. 5Juridinio asmens dalyviai gali būti bet kurie juridiniai ar fiziniai asmenys, tarp jų užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos organizacijos, išskyrus atvejus, nurodytus LR Civilinio kodekso 2.60 straipsnio 3 dalyje.// Mikelėnas V., Bartkus G., Mizaras V., Keserauskas Š. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras: Asmenys, Antroji knyga (Vilnius: Justitia, 2002), p. 118. 6 žr. išnašą 10: Mikelėnas V., p. 118. 7 žr. išnašą 10: Mikelėnas V. p.95 Pagal veiklos pobūdį juridinį asmenį galime skirstyti į įmones, įstaigas ir organizacijas. Įmonė – tai susivienijimas , užsiimantis ūkine komercine veikla arba veikla, kuria siekiama naudos jos steigėjam. Įstaiga- tai susivienijimas, vykdantis įstatymų nustatytas valstybės ar savivaldybės f-jas, kurios tikslas tenkinti viešuosius interesus. Organizacija yra bet kuris kitas susivienijimas, skirtas jį sudariusių narių poreikiams tenkinti ir tikslams įgyvendinti (pvz. politinė partija). Pagal steigimo būdą - į egzistuojančius per se8 (valstybė, savivaldybės), steigiamus teisės aktu, registruojamus, egzistuojančius atsiradus tam tikroms aplinkybėms ir t.t.9 Pagal veiklos sritį – į užsiimančius ūkine komercine veikla, viršuoju administravimu, kultūrine, socialine, švietimo , mokslo, sportine ir kitokia veikla. Kita juridinių asmenų klasifikacija susijusi su juridinių asmenų atsakomybe. LR Civilinio kodekso 2.50 straipsnyje nurodoma, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Juridiniam asmeniui priklausantis turtas yra atribotas nuo jį įsteigusių asmenų turto. Taigi, juridinis asmuo neatsako už jo dalyvių prievoles, taip pat ir juridinio asmens dalyvis neatsako už juridinio asmens prievoles. Kuomet juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Vadinasi „ši norma nustato papildomą atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais kai jų veiksmai sąlygoja, kad juridinis asmuo negali pilnai įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais“10. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad juridiniai asmenys pagal atsakomybės laipsnį skirstomi į 11: • Ribotos atsakomybės juridinius asmenis; • Neribotos atsakomybės juridinius asmenis. Ribotos atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Į ribotos atsakomybės juridinių asmenų grupę įeina, pavyzdžiui uždarosios akcinės bendrovės, investicinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės. _ 8per se (lot.) – savaime, vianas pats.// Armalytė V., Pažūsis L. Anglų – lietuvių kalbų teisės žodynas (Vilnius: Alma litera, 1998), p. 340. 9 Mikelėnas V., Bartkus G., Mizaras V., Keserauskas Š. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras: Asmenys, Antroji knyga (Vilnius: Justitia, 2002), p. 97. 10 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta UAB “Göllner spedition” v. S. Beinorius, Jūratė Beinorienė, UAB “Baninis” byloje; bylos Nr. 3K-3-124/2004. 11 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Lietuvos Respublikos pagrindiniai įstatymai (Vilnius: Saulužė, 2001), P. 53. Atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles tenkant ne tik juridiniam asmeniui, bet ir jo dalyviams, juridinis asmuo vadinamas neribotos civilinės atsakomybės juridiniu asmeniu. Neribotos atsakomybės asmenys yra individualios personalinės įmonės, ūkinės bendrijos.12 Taigi, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis13. Neribotos atsakomybės asmenimis nebus vadinami asmenys, kurių dalyviai atsako dėl to, kad šitaip yra numatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose14. Kaip numato LR Civilinio kodekso 2.34 straipsnio 1-oji dalis, pagal juridinio asmens tikslą, skiriami • Viešieji juridiniai asmenys, yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybė, religinės bendruomenės, profesinės sąjungos ir kt.);15 • Privatieji juridiniai asmenys, kurių tikslas - tenkinti privačius interesus. 16 Į viešųjų juridinių asmenų grupę patenka šie juridiniai asmenys: asociacijos (bei visuomeninės organizacijos, veikiančios pagal LR asociacijų įstatymą); daugiabučių namų savininkų bendrijos; garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos; gyvenamųjų namų statybos bendrijos; labdaros ir paramos fondai; politinės partijos ir politinės organizacijos; profesinės sąjungos ir jų susivienijimai; savivaldybių biudžetinės įstaigos; savivaldybių įmonės; sodininkų bendrijos; religinės bendruomenės ir bendrijos (tradicinės Lietuvos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigti juridiniai asmenys, kitos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigti juridiniai asmenys); valstybės biudžetinės įstaigos; _ 12 Mikelėnas V., Bartkus G., Mizaras V., Keserauskas Š. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras: Asmenys, Antroji knyga (Vilnius: Justitia, 2002), p. 129. 13 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Lietuvos Respublikos pagrindiniai įstatymai (Vilnius: Saulužė, 2001), P. 53. 14 Mikelėnas V., Bartkus G., Mizaras V., Keserauskas Š. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras: Asmenys, Antroji knyga (Vilnius: Justitia, 2002), p. 129. 15 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Lietuvos Respublikos pagrindiniai įstatymai (Vilnius: Saulužė, 2001), P.51. 16 Ten pat. valstybės įmonės; viešosios įstaigos; Toliau trumpai aptariami kai kurie šios grupės juridiniai asmenys. Valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys, taip pat ir institucijos, kurias numato LR Konstitucija. Valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais, kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Šie subjektai įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas. Valstybė ir savivaldybė, kaip juridiniai asmenys, gali turėti tik tokias teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. 17 LR Civilinio kodekso 2.80 straipsnis draudžia valstybės ar vietos savivaldos institucijoms įstatymuose nenumatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridinių asmenų veiklą. Valstybė, o kai kuriais atvejais ir savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose gali dalyvauti pagal LR Civilinio kodekso 5.62 straipsnyje numatytą paveldėjimo teisę. Pagal LR Civilinio kodekso 4.62 str. valstybės nuosavybės teisė atsiranda, jeigu per nustatytą laiką nepaaiškėjo radinio savininkas, o radusysis nenori atlyginti su daikto saugojimu susijusių išlaidų. Valstybė ir savivaldybės taip pat gali dalyvauti įvairiuose prievoliniuose santykiuose, pavyzdžiui, privatizacijos, nuosavybės grąžinimo ir kt.18 Valstybės ir savivaldybės įmonės. Valstybė ir savivaldybės netiesiogiai dalyvauja civiliniuose santy­kiuose steigdamos valstybės, savivaldybės įmones bei įstaigas. Valstybės ir savivaldybės įmonės yra viešieji juridiniai asmenys, jų steigimą, veiklą ir pabaigą reglamentuoja Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas. Valstybės ar savivaldybės įmonės turi specialųjį teisnumą, todėl įmonės steigimo akte, kurį priima Vyriausybė arba kitos įstatymų nustatytos institucijos ar įstaigos, taip pat biudžetinės įstaigos steigėjo priimtame sprendime į valstybės įmonę reorganizuoti biudžetinę įstaigų, išlaikomą iš valstybės biudžeto, turi būti aiškiai nurodyta veiklos tikslai, veiklos rūšis ir sritis. Valstybės įmonė įsteigta iš valstybės turto, o savivaldybės įmonė - iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto. Valstybės įmonės savininkas yra valstybė, o įmonė turtą valdo, naudoja bei dispo­nuoja juo patikėjimo teise. Šio įmonės pagal savo prievoles atsako tik tuo įmonės turtu, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Valstybės ir savivaldybės įmonės neatsako už valstybės ar savivaldybės prievoles. 19 Valstybės ir savivaldybių įstaigos kaip juridiniai asmenys .Valstybės ar savivaldybės įstaiga yra valstybės ar savivaldybės insti­tucija, kuri visiškai arba iš dalies išlaikoma iš biudžeto, todėl šios įstai­gos dar vadinamos biudžetinėmis įstaigomis. Šių įstaigų teisinė forma -biudžetinė įstaiga. _ 17 Vasarienė D. Asmenys. Civilinė teisė (Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija, 2002), p. 33. 18 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Lietuvos Respublikos pagrindiniai įstatymai (Vilnius: Saulužė, 2001), P. 159, 124. 19 Simanavičienė Ž. Verslo administravimas (Kaunas: Technologija, 2003), p. 45. Jų steigimą, veiklą, finansavimą, pabaigą reglamen­tuoja Biudžetinių įstaigų, Vyriausybės, Apskrities valdymo, Vietos savi­valdos, Švietimo , Mokslo ir studijų , Muziejų , Bibliotekų ir kiti įstatymai. Daugumos valstybės ir savivaldybės įstaigų, kurios nėra įsteig­tos įstatymu, teisnumas yra apibrėžtas ir jų įstatuose arba nuostatuose. Šių įstaigų veiklos pobūdis priklauso nuo steigėjo. Tais atvejais, kai biu­džetinę įstaigą steigia Seimas, Vyriausybė, jos dažniausiai atlieka tam tikras valdymo funkcijas, pavyzdžiui, Seimo įsteigta ministerija, Vyriau­sybės įsteigtas departamentas. Tais atvejais, kai jas steigia apskritis arba savivaldybė, jos dažniausiai yra skirtos teikti tam tikras paslaugas, pa­vyzdžiui, švietimo įstaiga. Tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos turi juridinio asmens statusą, tačiau kitos turi būti įsteigtos laikantis bendros juridinių asmenų steigimo tvarkos. Sąvoka „religinės bendruomenės“ reškia asmenų grupes, siekiančias įgyvendinti tos pačios religijos tikslus.20 Tradicinės Lietuvos religinės bendruomenės ir bendrijos išvardytos 1995 m. spalio 4 d. Religijų bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnyje. Religinių bendruomenių ir bendrijų struktūriniai padaliniai, kurie turi visus juridinio asmens požymius, taip pat gali būti juridiniai asmenys. Požymiai nustatomi atsižvelgiant į religinių bendruomenių ir bendrijų kanonus, statusą ar kitas teisės normas. Viešoji įstaiga − tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. 21 Viešoji įstaiga gali gauti pajamų už veiklą, numatytą viešosios įstaigos įstatuose, tačiau gauto pelno negali paskirstyti savo steigėjams, nariams, dalininkams, todėl didžioji dalis pajamų panaudojama pagrindinei veiklai plėtoti. Viešosios įstaigos steigėjų skaičius yra neribojamas, o jos veiklą reguliuoja LR Viešųjų įstaigų įstatymas. Labdaros ir paramos fondai. Fondas – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio pagrindiniai veiklos tikslai – labdaros arba (ir) paramos bei kitokios pagalbos teikimas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas) ir šio Įstatymo nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse.22 Į privačiųjų juridinių asmenų, grupę patenka uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, individualiosios įmonės, ūkinės bendrijos, žemės ūkio bendrovės, kredito unijos ir kitos kredito įstaigos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos ir kiti juridiniai asmenys, kurių pagrindinis tikslas yra siekti pelno. Toliau seka trumpas kai 20 žr. išnašą 24: Mikelėnas V., p. 104. 21. Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų įstatymas // Valstybės žinios.2004, Nr. 25-752 . 2 straipsnis 22 Lietuvos Rrespublikos labdaros ir paramos fondų įstatymas, 2 str.// Valstybės žinios.1996, Nr. 32-787 kurių šios grupės juridinių asmenų aptarimas. Indviduali įmonė. Individualią įmonę steigia vienas fizinis asmuo Šiuo metu individualių įmonių steigimą, statusą ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) ir kiti teisės aktai. Anksčiau reglamentavo ir iki 2004 m. sausio 1 d. galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs naujas Civilinis kodeksas individualią įmonę įvardija kaip juridinį asmenį (iki įsigaliojant šiam CK taip nebuvo traktuojama, t. y. ji buvo įvardijama kaip įmonė, neturinti juridinio asmens statuso). Civilinio kodekso 2.50 straipsnį, kuris nustato, kad „tai neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys“. Vadinasi, jei prisiimtoms prievolėms įvykdyti nepakaks įmonės turto, subsidiari atsakomybė teks jos dalyviams Akcinė bendrovė (AB) arba uždaroji akcinė bendrovė (UAB)- t . y. įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu ir neatsako akcininkų turtu. Kiekvienas akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo turtu, kurį įneša į bendrovę, tiksliau už kurį įsigijo bendrovės akcijų. Bendrovės steigėjai gali būti fiziniai bei juridiniai asmenys. Esminė akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės valdymo ypatybė yra tai, kad akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės turto savininkai turi tiek įtakos, kiek jiems priklauso bendrovės turto (akcijų). Svarbiausius sprendimus, tarp jų ir formuojant valdymo organus, priima akcininkai balsuodami, o kiekvieno jų balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų. AB ir UAB veikia pagal LR akcinių bendrovių įstatymą, kuris nustato šių įmonių steigimo tvarką ir kapitalo formavimo būdą, reikalavimus steigėjams ir akcininkams, valdymo ir kontrolės organus. Be to, bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais bei teisės aktais. Ūkinė bendrija - tai visiškos turtinės atsakomybės įmonė. Šias įmones jungtinės veiklos sutartimi tam tikrai ūkinei veiklai gali steigti keli fiziniai ar juridiniai asmenys. Šių kelių fizinių ar juridinių asmenų turtas yra sujungiamas į bendrą dalinę nuosavybę (tai reiškia, kad iš anksto yra žinoma kiekvieno nario bendrosios nuosavybės dalis). Kaip ir individuali įmonė, ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Ūkinių bendrijų steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, pabaigą, šių įmonių dalyvių teises ir pareigas reglamentuoja LR ūkinių bendrijų įstatymas. Ūkinės bendrijos skirstomos į tikrąsias ūkines bendrijas (TŪB) ir komanditines ūkines bendrijas (KŪB). TŪB yra įmonė, kurios visi dalyviai yra tikrieji nariai. TŪB turi būti ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip dvidešimt tikrųjų narių. Kai prievolėms užtikrinti neužtenka bendrijos turto, bendrijos tikrieji nariai už bendrijos veiklos padarinius atsako solidariai visu savo turtu.  KŪB susideda iš tikrųjų narių ir komanditorių. KŪB turi būti ne mažiau kaip trys dalyviai (du tikrieji nariai ir vienas komanditorius) ir ne daugiau kaip dvidešimt dalyvių. KŪB tikrųjų narių padėtis niekuo nesiskiria nuo TŪB narių padėties. Tuo tarpu komanditoriai už bendrijos veiklos padarinius atsako tik tam tikra, įnešta į bendriją, turto dalimi. Todėl komanditoriai gerokai mažiau rizikuoja, bet jų įtaka tvarkant įmonės reikalus yra daug mažesnė. Bendrijos tikraisiais nariais negali būti kitų bendrijų tikrieji nariai, individualių įmonių savininkai, valstybė, savivaldybės, valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, biudžetinės įstaigos, taip pat ūkinės bendrijos ir individualios įmonės. Pagal LR ūkinių bendrijų įstatymą bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra jungtinės veiklos sutartis. Sudarytą sutartį pasirašo kiekvienas steigiamos bendrijos narys, ji tvirtinama notariškai. Žemės ūkio bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta gamybinei ir komercinei žemės ūkio veiklai. Bendrovėje turi būti ne mažiau kaip du nariai, o maksimalus narių skaičius neribojamas. Pabrėž­tina, kad žemės ūkio bendrovėje gali būti narių ir pajininkų; jų statusas yra nevienodas. Asmuo gali būti bendrovės narys, tačiau nebūti pajinin­kas, ir atvirkščiai. Narystė žemės ūkio bendrovėje suteikia teisę dalyvauti bendrovės valdyme (kiekvienas narys narių susirinkime turi vieną balsą), taip pat pirmumo teise dirbti bendrovėje. Pajininkų pagrindinė teisė yra turtinė - gauti dividendus, proporcingus pajų dydžiui.23 Kooperatinė bendrovė (KB) - įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti. Jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką bei naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja KB valdyme. KB yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. KB turtas yra atskirtas nuo jos narių turto. KB pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. KB narys pagal kooperatinės bendrovės prievoles atsako už pajų priklausančiu įmokėti pajiniu įnašu. KB turi ne mažiau kaip 5 narius bei savo pavadinimą. Pavadinime turi būti žodžiai „kooperatinė bendrovė“ arba „kooperatyvas“. KB steigimą ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas Asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacijos pavadinime gali būti žodžiai „asociacija“, „visuomeninė organizacija“, „susivienijimas“, „konfederacija“, „sąjunga“, „draugija“ ar kiti. Asociacijos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje. Asociacija privalo turėti bent vieną sąskaitą kredito įstaigoje .24 Pažymėtina, kad užsienio valstybės įmonė gali veikti Lietuvos Respublikoje įsteigusi filialą ir /ar atstovybę, taip pat sudariusi sandorius su Lietuvos Respublikos asmenimis. Juridiniai asmenys, gavę atitinkamų organų leidimą, turi teisę steigti savo filialus ir atstovybes. _ 23 Brazauskienė R., Brazauskas S. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros Lietuvos teisinės sąlygos (Vilnius: Eugrimas, 1999), p. 46. 24 Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymas 2 str.// Valstybės žinios. 2004, Nr. 25-745 t.t.) vadinama juridinio asmens struktūrinė dalis, turinti savo buveinę ir atliekanti visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Filialas nėra juridinis asmuo. Už filialo prievoles įmonė atsako visu savo turtu. Filialas gali užsiimti komercine ūkine veikla, sudaryti sandorius bei prisiimti įsipareigojimus tik pagal jį įsteigusios įmonės suteiktus įgaliojimus. Veiklą organizuoja ir vykdo filialo vadovas, kuris įgyja teisę atstovauti filialui, palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis, tik filialą registravus. Jeigu filialo vadovas, sudarydamas sandorius viršija jam suteiktus įgaliojimus, tai nepanaikina įmonės atsakomybės už šiuos sandorius.25 Atstovybė yra juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridi­nio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsteigusių atstovybę, arba su ja susijusių įmonių, įstaigų ar organizacijų ir atstovybės.26 Atstovybės veiklą organizuoja ir vykdo atstovybės vadovas, kuris įgyja teisę atstovauti atstovybei, palaikant santykius tik atstovybę įregistravus. Filialą ir atstovybę sieja tai, kad šie abu juridinio asmens padaliniai nėra juridiniai asmenys, veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus, gauna turtą iš juos įsteigusio juridinio asmens, turi būti nurodyti steigimo dokumentuose. Juridinio asmens filialo bei atstovybės nuostatuose turi būti nurodyta jų pavadinimas, buveinė, veiklos tikslai, valdymo organas ir jo kompetencija, veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas, ir kt.27 Tiek filialo, tiek atstovybės steigimą, registravimą bei veiklą reglamentuoja LR Įmonių įstatymas bei LR Rejestro įstatymas. Europos ekonominių interesų grupės, tai pirmasis europinis, o ne nacionalinis, teisinis pagrindas vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Įdiegus šios teisinės formos juridinio asmens steigimo ir organizavimo taisykles, bendras visiems dalyviams, nesvarbu, kurioje valstybėje būtų registruota EEIG buveinė, Europos Sąjungos teisė tiesiogiai skatina bendradarbiavimą, nepaisant sienų. Komerciniai bankai ir kredito unijos. Bankas - tai akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė, kuri verčiasi indėlių bei kitų grąžintinų lėšų priėmimu ir paskolų teikimu bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę, taip pat užsiima kita bankų įstatymu nustatyta veikla., kuri nurodyta LR bankų įstatymo 4 str. Kredito unija - kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu su Lietuvos Respublikoje įregistruotomis visuomeninėmis organizacijomis, profesinių sąjungų organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, žemės ūkio kooperatyvais 25 Simanavičienė Ž.Verslo administravimas (Kaunas: Technologija, 2003), p. 47. 26 Mikelėnas V., Bartkus G., Mizaras V., Keserauskas Š. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras: Asmenys, Antroji knyga (Vilnius: Justitia, 2002), p. 136-137. 27 Vasarienė D. Asmenys. Civilinė teisė (Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija, 2002), p. 34. savanoriškai įsteigta ir Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių ir savo asocijuotų narių (toliau - narių) ir klientų pinigus narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Finansų įstaigos. 2. JURIDINIŲ ASMENŲ STEIGIMAS Įstaigos ir kitokios valstybinės organizacijos, išlaikomos iš valstybinio biudžeto, o įstatymų numatytais atvejais taip pat ir kitos organizacijos gali veikti remdamosi bendrais tos rūšies organizacijų nuostatais, pavyzdžiui, mokyklos, ligoninės ir pan. Juridiniai asmenys turtą naudoja, valdo bei disponuoja juo nuosavybės arba patikėjimo teise. Šis turtas nuosavybės teise priklauso juridinio asmens steigėjui ar dalyviui. Juridinis asmuo gali būti įsteigtas ribotam ir neribotam laikotarpiui. Ši sąlyga turi būti nurodyta jo steigimo dokumentuose (įstatuose, steigimo sandoryje, bendruosiuose nuostatuose).28 Juridinio asmens steigimo dokumentuose taip pat nurodoma: juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė (ta vieta, kurioje yra nuolatinis juridinio asmens valdymo organas), organas, kuriam jis pavaldus, juridinio asmens veiklos tikslai, turtinė bazė, struktūra, valdymo tvarka, organai ir jų kompetencija ir kt.29 Juridinių asmenų steigimo, valdymo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką nustato LR Civilinio kodekso 2.33-2.131 straipsniai ir įstatymai , reglamentuojantys konkrečias juridinių asmenų teisine formas o taip pat ir įstatymai, tokie kaip : LR individualių įmonių įstatymas, LR akcinių bendrovių įstatymas, Lietuvos bankų įstatymas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo , Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių ir kiti. Juridinių asmenų steigėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat valstybė ir savivaldybės. Juridinio asmens steigėju turi būti laikomas, juridinis asmuo, kuris sudarė sandorį įsteigti juridinį asmenį. Juridinis asmuo turi būti laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre dienos. Nuo šio momento susivienijimas įgyja juridinio asmens teises ir yra laikomas juridiniu asmeniu. 2.1. Juridinių asmenų steigimo tvarka Juridiniai asmenys steigiami LR Civilinio kodekso 2.59-2.61 straipsnių ir įstatymų, reglamentuojančių konkrečias juridinių asmenų formas, nustatyta tvarka. Steigimo procedūros30 klausimus, kurių nereglamentuoja įstatymai, gali nustatyti steigėjai. Skiriami tokie steigimo procedūros etapus31 • Asmenys, nutarę įsteigti juridinį asmenį, sudaro juridinio asmens steigimo sandorį; • Sudaromi steigimo dokumentai ir atliekami kiti veiksmai, numatyti steigimo _ 28 Mikelėnas V., Bartkus G., Mizaras V., Keserauskas Š. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras: Asmenys, Antroji knyga (Vilnius: Justitia, 2002), p. 129. 29 žr. išnašą 42: Mikelėnas V., p. 119, 122, 125. 30 Sąvoka „steigimo procedūra“ neapima juridinio asmens registravimo klausimų.//Mikelėnas V., Bartkus G., Mizaras V., Keserauskas Š. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras: Asmenys, Antroji knyga (Vilnius: Justitia, 2002), p. 142. 31 Ten pat. sandoryje arba įstatymuose, tam, kad juridinis asmuo galėtų būti įregistruojamas; • Notarui pateikiami steigimo ir kiti dokumentai, reikalingi nustatyti, ar atsirado aplinkybės, lemiančios juridinio asmens registravimą; • Juridinių asmenų registrui pateikiami dokumentai. Pažymėtina, kad ne visi juridiniai asmenys yra steigiami. Valstybė, savivaldybės ir jų institucijos, kurias numato Konstitucija, tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos yra juridiniai asmenys per se. Profesinės sąjungos laikomos įsteigtomis atlikus tam tikrus veiksmus. Konkrečios teisinės formos juridinių asmenų steigimo tvarka gali skirtis, tačiau turi atitikti LR Civilinio kodekso numatytą juridinio asmens steigimo ir registravimo tvarką, jeigu Civilinio kodekso normos nenumato kitaip. Juridiniai asmenys gali būti steigiami šia tvarka: • Potvarkine tvarka. Viešosios teisės juridiniai asmenys steigiami potvarkine tvarka. Kompetentinga valstybinės valdžios ar valdymo institucija priima sprendimą dėl juridinio asmens įsteigimo. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 21 straipsnis nustato, kad Vyriausybė prireikus steigia ir panaikina Vyriausybės įstaigas. Savivaldybės taip pat steigia įstaigas, įmones; 32 • Leidimine tvarka. Steigiant juridinį asmenį, reikalingas kompetentingos valstybės institucijos leidimas. Tokia tvarka dabar steigiami bankai ir draudimo organizacijos. Bankai steigiami leidus Lietuvos bankui. Draudimo įmonė turi teisę verstis draudimo veikla tik turėdama Priežiūros komisijos išduotą draudimo veiklos licenciją. Priežiūros komisija tvirtina draudimo veiklos licencijavimo taisykles. 33 • Pareikštine normatyvine tvarka. Juridiniai asmenys steigiami, kai įstatymas yra nustatęs tokių juridinių asmenų steigimo tvarką, tikslus, organizacinę struktūrą, asmenų dalyvavimo juose sąlygas. Tokie juridiniai asmenys atsiranda steigėjų iniciatyva. Kompetentinga institucija patikrina, ar registruojamo juridinio asmens įstatai atitinka įstatymo reikalavimus. Tokia tvarka steigiamos akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrijos, daugiabučių namų savininkų bendrijos. Šia tvarka steigiamos ir partijos, visuomeninės organizacijos;34 • Pareikštine tvarka. Tokia tvarka yra steigiamos profesinės sąjungos. Lietuvos Respublikos Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnis nustato, kad profesinė sąjunga laikoma įsteigta, kai minimalus įstatymo nustatytas steigėjų skaičius (30 arba 1/5 visų darbuotojų) susirinkime patvirtina įstatus ir išrenka vadovaujančius organus. Tačiau juridiniu asmeniu profesinė sąjunga tampa tik įregistravusi savo įstatus .35 Kas gali būti juridinio asmens steigėju aptariama sekančiame poskyryje. _ 32 Vitkevičius P., Vėlyvis S., Mikelėnas V., Vileita A., Staskonis S., Taminskas A., Rasimavičius P. Civilinė teisė (Kaunas: Vijusia, 1997), p. 147-148. 33 Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymas//Valstybės žinios,2003, Nr. 94-4246 34 žr. išnašą 47: Vitkevičius P., p.147-149. 35Ten pat. 2.2. Juridinio asmens steigėjai Juridinio asmens steigėju gali būti bet kuris fizinis ir juridinis asmuo, išskyrus LR Civilinio kodekso 2.60 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus, kuris sudaro sandorį įsteigti juridinį asmenį.36 Pavyzdžiui, uždarosios akcinės bendrovės steigėjai gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Jų skaičius neribojamas (bendrovės steigėju gali būti ir vienas asmuo).37 Kooperatinę bendrovę įsteigti gali ne mažiau kaip penki Lietuvos Respublikos pilie­čiai, ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus, arba piliečiai ir juridiniai asme­nys, įregistruoti Lietuvoje. Tuo tarpu žemės ūkio bendrovės steigėjai gali būti tik fiziniai asmenys - Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiai, o profesinės sąjungos - Lietuvos Respublikos piliečiai ar fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, ne jaunesni kaip keturiolikos metų ir dirbantys pagal darbo sutartį ar kitais pagrindais.38 Be to, profesinės sąjungos gali būti pripažintos juridiniais asmenimis, jeigu jos yra įsteigtos ne mažiau kaip 30 steigėjų ir profesinių sąjungų įstatai patvirtinti profesinės sąjungos susirinkime, bei išrinkti valdymo organai ir patenkintos kitos sąlygos.39 Juridinio asmens steigimo sandoris gali būti steigimo aktas, jeigu asmuo steigia juridinį asmenį vienas, arba steigimo sutartis, jeigu juridinio asmens steigėjų yra keletas. Pagal LR Civilinio kodekso 2.46 straipsnį, juridinio asmens steigimo sutartis kai kuriais atvejais gali būti ir steigimo dokumentas, jei, pagal konkrečias teisines formas reglamentuojantį įstatymą, juridinis asmuo neturi įstatų.40 Pavyzdžiui, viešasis juridinis asmuo gali būti steigiamas priimant atitinkamą teisės aktą. Toks steigėjas gali būti valstybė arba savivaldybė ir valstybės bei vietos savivaldos institucijos. Savivaldybės, valstybės ir vietos institucijos gali steigti viešąjį juridinį asmenį teisės aktu tik jeigu tai numato įstatymai. Valstybė, norėdama įsteigti juridinį asmenį, turi priimti atitinkamą įstatymą, tačiau jeigu įstatymuose numatyta, tai gali būti ir kitas teisės aktas. Valstybė ar savivaldybės ir vietos institucijos, steigiančios juridinį asmenį, laikomos juridinio asmens steigėjomis. Įregistravus juridinį asmenį teigėjai tampa jo dalyviais, jeigu kitaip nenumato steigimo procedūra, ir įgyja juridinio asmens dalyvių teises bei prisiima pareigas.41 Tuo tarpu, žemės ūkio bendrovės steigėjai sudaro steigimo sutartį, kurioje turi būti nurodyta įnašų priėmimo tvarka ir už jų priėmimą atsa­kingi asmenys, taip pat asmenys, atsakingi už _ 36 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Lietuvos Respublikos pagrindiniai įstatymai (Vilnius: Saulužė, 2001), p. 55. 37 Brazauskienė R., Brazauskas S. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros Lietuvos teisinės sąlygos (Vilnius: Eugrimas, 1999), p. 40. 38 Lietuvos Respublikos Profesinių sąjungų įstatymas // Valstybės žinios. 1991 12 10, Nr. 34-933  39 Vasarienė D. Asmenys. Civilinė teisė (Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija, 2002), p. 31. 40 žr. išnašą 51: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, p. 52. 41 Mikelėnas V., Bartkus G., Mizaras V., Keserauskas Š. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras: Asmenys, Antroji knyga (Vilnius: Justitia, 2002), p. 143. steigiamojo susirinkimo sušaukimą. Įstatyme nereikalaujama, kad steigimo sutartis būtų tvirtina­ma notariškai. Steigėjai taip pat sudaro asmenų, norinčių būti bendrovės nariais, sąrašą. Ne vėliau kaip per l mėnesį nuo steigimo sutarties pasi­rašymo dienos turi būti sušauktas steigiamasis susirinkimas. Stei­giamasis susirinkimas priima bendrovės įstatus ir sprendžia kitus įstatyme numatytus klausimus. Ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo steigiamojo susirinkimo sprendimo įsteigti bendrovę priėmimo dienos steigėjai atitinka­mam rejestro tvarkytojui turi pateikti prašymą dėl bendrovės įregistravimo.42 Juridinių asmenų registravimas aptariamas sekančiame poskyryje. 2.3. Juridinių asmenų registravimas Juridinio asmens įsteigimo momentu yra laikoma data, kai jis įregistruojamas, t.y. kai duomenys įtraukiami į juridinių asmenų registrą. Pavyzdžiui, kooperatinė bendrovė įgyja juridinio asmens teises nuo tos dienos, kai jos steigėjų Rejestro tvarkytojui pateikti Kooperatinių bendro­vių (kooperatyvų) įstatyme nurodyti dokumentai yra įregistruojami įmonių rejestre. 43 LR Civilinio kodekso 2.63 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, t.y. teisės akte, pagal kurį įsteigiamas viešasis juridinis asmuo, gali būti nurodyta, kad juridinis asmuo laikomas įsteigtu įsigaliojus teisės aktui dėl jo įsteigimo. Tokiu atveju tame teisės akte turi būti pateikti LR Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje nurodyti duomenys, o toks teisės aktas privalo būti viešai paskelbtas bei perduotas juridinių asmenų registrui.44 Juridinių asmenų registre yra įrašomi bei kaupiami visi duomenys apie juridinius asmenys. Nuo 2004 metų pradžios visus juridinius asmenis (bendroves, individualias įmones, viešąsias įstaigas, labdaros ir paramos fondus ir kt.) registruoja valstybės įmonė „Registrų centras“. Juridinių asmenų registras įsteigtas siekiant suvienodinti juridinių asmenų registravimo praktiką visoje Lietuvos teritorijoje, supaprastinti registravimą, užtikrinti duomenų ir dokumentų viešumą, užtikrinti tinkamą trečiųjų asmenų interesų apsaugą.45 Taigi, juridinių asmenų registre turi būti visa informacija apie juridinius asmenis bei jų veiklą. Juridinis asmuo laikomas įrašytu į juridinių asmenų registrą tada, kai pateikia šiuos duomenis46 • Numatytos formos prašymą įregistruoti juridinį asmenį; • Juridinio asmens steigimo dokumentus, 42 Brazauskienė R., Brazauskas S. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros Lietuvos teisinės sąlygos (Vilnius: Eugrimas, 1999), p. 46. 43 žr. išnašą 57: Brazauskienė R., p. 50. 44 Mikelėnas V., Bartkus G., Mizaras V., Keserauskas Š. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras: Asmenys, Antroji knyga (Vilnius: Justitia, 2002), p.148. 45 Nuo 2004 metų pradžios pradeda veikti Juridinių asmenų registras;

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!