Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Parlamento santykiai konstitucinėje justicijoje

TIKRINO: Dr. G. Mesonis .....
Vilnius, 2005
Įžanga
Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucijos 1 str. nustatyta:”Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika”. Konstitucinis Teismas 2000 m. vasario 23 d., 2000 m. spalio 18 d. nutarimuose yra pažymėjęs, kad šiame straipsnyje yra įtvirtinti pamatiniai Lietuvos valstybės principai: Lietuva yra savarankiška valstybė; Lietuvos valstybės valdymo forma yra respublika; valstybės valdžia turi būti organizuota demokratiškai, šalyje turi būti demokratinis politinis režimas. Šios nuostatos lemia pagrindinius Lietuvos valstybės valdžios organizacijos ir veiklos principus.
Demokratinėje valstybėje valdžios organizacija ir veikla turi būti grindžiama valdžių padalijimo principu. Valdžių padalijimo teoriją XVIII a. suformulavo Ch. L. Montesquieu savo veikale „Apie įstatymų dvasią“ , pagal kurią valstybės valdžią padalijo į įstatymo leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Jis teigė, kad valdžių padalijimo paskirtis-garantuoti piliečių teises ir laisves. Valdžių padalijimas užtikrina užtikrina įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios ribojimą viena kitos atžvilgiu ir piliečių laisvės laidavimą. Taigi, pagal Ch. L. Montesquieu, valdžia nepiktnaudžiaujama, kai „valdžia sulaiko valdžią“1. Amerikiečiai mąstytojai ir politiniai veikėjai Jamesas Madisonas bei Alexanderis Hamiltonas teigė, jog valstybėje valdžios turi būti atskirtos viena nuo kitos, jos privalo turėti savo veiklos sritis ir galėti atsverti viena kitą, nes tik tokiu būdu galima garantuoti piliečių laisvę ir demokratiją. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje taip pat įtvirtintas vadžių padalijimo principas. Konstitucijos 5 str. teigiama, jog „Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas“. Šis valdžių padalijimo principas reiškia, kad kiekvienai valdžios institucijai nustatyta jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kurią lemia tos valstybės valdžios institucijos vieta tarp kitų valdžios institucijų, jos įgaliojimų santykis su kitų valdžios institucijų įgaliojimais. Taigi kiekviena institucija turi apibrėžtą veiklos sritį, vykdo tam tikras konstitucines funkcijas.
Valdžių atskyrimas, savarankiškumas, jų pusiausvyra nereiškia, kad jos visiškai atskirtos, nesusijusios viena su kita jokiais ryšiais. Institucijų savarankiškumas, jų vykdomų funkcijų apibrėžtumas nepaneigia jų saveikos. Neretai konkreti institucija įgyvendinti savo funkciją gali tik derindama savo veiksmus su kitomis institucijomis2.
Šiame darbe...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!