Nuo XV a. Vakarų Europoje humanizmas keitė elito mąstymą, todėl atsirado visuomenės narių, norinčių keisti, pertvarkyti tikėjimą. Katalikų bažnyčia darėsi vis didesnis pažangos stabdis. Daugelį žmonių piktino dvasininkų tarpusavio intrigos, jų siekimas pasaulietinės valdžios ir turtų. Gyvenimas reikalavo pertvarkyti religinę ideologiją. Daugelyje Europos šalių vyko visuomeniniai judėjimai, siekiantys reformuoti katalikų tikėjimą ir tuo pačiu sustiprinti karaliaus valdžią. O Katalikų bažnyčios ir popiežiaus įtaką norima apriboti. Dalis visuomenės siekė suformuoti kitokį bažnytinės institucijos vaidmenį ir suvokimą, ieškoti naujo santykio su valstybe.
„Reformacija [lot. reformation - pertvarkymas] – Vakarų ir Centrinėje Europoje XVI amžiuje kilęs platus religinis, visuomeninis politinis ir ideologinis judėjimas prieš Katalikų bažnyčią“1.
Pirmasis viešai prabilęs apie bažnyčios veiklą, ją kritikavęs, siūlęs grįžti prie Šventojo Rašto, buvo Martinas Liuteris. Baigęs universitetą, jis įstojo į vienuolių augustinų ordiną. 1517 metais paskelbė įžymiąsais 95 tezes. M. Liuteris smerkė indulgecijų (atleidimas nuo nuodėmių) pardavinėjimą, Bažnyčios, kunigų siekimą turtų. Liuterio tezių veikiami vokiečiai miestiečiai ir valstiečiai pradėjo reformacinį judėjimą prieš Katalikų bažnyčią ir feodalinę santvarką. Kai kuriose Vokietijos žemėse tai peraugo ir į nacionalinius judėjimus.
Karolis V vertino M. Liuterio mokymą kaip ereziją. Tačiau 1530 m. Augsburgo reichstagui buvo pateiktas svarstyti reformuojamos Katalikų bažnyčios tikėjimo išpažinimas. Jis tapo evangelikų liuteronų tikėjimo mokymo pagrindu. Liuteronybė buvo viena pagrindinių protestantizmo krypčių. Tikintieji vadinami liuteronais arba evangelikais liuteronais. Liuteronybė skelbė, kad sielą galimą išgelbėti tik tikint Jėzumi Kristumi. Tikėjimas turi virsti vidiniu žmogaus įsitikinimu. Šiuo atveju bažnytinės apeigos nėra svarbu, svarbiausia pamokslai, ir tai buvo labai palanku turtingajai visuomenės daliai, nes reikalavo mažiau išlaidų.
XVI a. 4-ajame dešimtmetyje buvo dar vienas garsus reformatas, prancūzas Jonas Kalvinas (1504-1564). M.Liuterio veikiamas atsisakė katalikybės ir tapo protestantu. Protestantizmo pagrindus išdėstė knygoje „Krikščionių tikėjimo pamokymai“(1536). Vadovavo kalvinistams arba kitaip vadinamiems evangelikams reformatams. Jis numatė dvasininkų, pasauliečių veiklą, tiksliai nusakė kunigų, mokytojų ir seniūnų pareigas. Taip pat įvedė pasaulietinį asketizmą – panaikino puošnias bažnytines apeigas. Buvo...
Šį darbą sudaro 3411 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!