Realizmas. J. Biliūnas. Vagis

Autorius Jonas Biliūnas Kūrinio pavadinimas Vagis Žanras Apsakymas, novelė Pavadinimo aiškinimas. Pasamprotaukite, kodėl novelės pavadinimas susietas su antraeiliu veikėju, kuris novelėje pasirodo tik epizodiškai. Kokia gilesnė novelės pavadinimo prasmė? Dėmesio centre ne vagis, o pasakotojas, kurio gyvenimas, dvasinė būsena nulemta susitikimo su vagimi. Tematika Žmogaus, užmušusio arkliavagį ,Dvasinis gyvenimo kelias. Ūkininko , užmušusio žmogų išpažintis. Kūrinio sandara Susidūrimas su arkliavagiu Sąžinės graužatis u-mušus žmogų. Pasakotojas/ pagrindinis veikėjas Tiek pasakotojas tiek pagrindis veikėjas yra Jokūbas. Jis savo gyvenimo pabaigoje prispažįsta, jog jaunystėje (prieš 30m.) nužudė žmogų. Vagies paveikslas (fiziniame plane ir dvasiniame plane) Fiziniame plane , vagis piešiamas šlykščiomis priemonėmis. ,, Žila barzda‘‘ , ,, nė vieno žodžio neprataręs‘‘ , apsiginklavęs revolveriu ir prie diržo pridėtu, pritvirtintu peiliu. Dvasiniame plane jam priskiriamas pagrindis dėmesys. Iki nusikaltimo ir jo metu atėjūnas vertinamas kaip nusikaltėlis, nepageidaujamas visuomenėje, o po įvykio kaip žmogus. Vaizduojamo laikmečio buitis, papročiai (kaip buvo elgiamasi su arkliavagiu). Pacituokite. ,, Nuvažiavęs kokį dešimtį varstų, sustojau, išverčiau numirėlį paravėn, užmoviau dar ant jo galvos jo paties seną apynasrį ir apsigręžęs vėl parlėkiau kaip paukštis namo<...> Ant rytojaus rado tą numirėlį paravėj. Suvažiavo žmonės, palicija; rado prie lavono revolverį ir peilį, pamatė ant jo galvos apynasrį - suprato, už ką užmuštas. Žmonės kuone visi atvirai pripažino, kad taip "tokiam" ir reikėjo. O palicija pakalbėjo, paklausinėjo, o kaltininko taip ir nebeieškojo... Tuo visa ir pasibaigė...” Laikas (kada ir kur vyksta veiksmas; praeities bei dabarties laikas) ir erdvė (kaip sava ir svetima erdvė padeda ar kenkia veikėjams) Erdvė: Jokūbui sava erdvė padeda išgelbėti arklį, vagiui svetima erdvė pražūtinga Susitikimo laikas yra praeitis. Vėlus žiemos vakaras, šviesi naktis. BIOGRAFINIS pasakotojo laikas (praeitis – jo jaunystė, dabartis – jo senatvė) Gyvenimo istorija vertinama iš dabarties laiko pozicijų, tačiau svarbesnė yra praeitis, atskleidžiama retrospektyviniame plane. Taigi svarbiausias ištraukos laikas- SĄŽINĖS GRAUŽIMAS VISĄ LIKUSĮ GYVENIMĄ. Problemos Kodėl žmogų graužia sąžinė padarius kažką blogo? Šiuo atveju nusikaltimą. Ar visada reikia sakyti tik tiesą? Idėjos Vidinis sąžinės teismas kur kas svarbesnis už visuomenės. Vertybės Arklys ( materialinės) Sąžinė ( moralinė) Kaltės, sąžinės, pareigos suvokimas literatūroje • O. Vaildas „DORIANO GRĖJAUS PORTRETAS“ • I. Šeinius „NARAS“ • A.Vaičiulaitis „VALENTINA“ • M. Katiliškis „KAITRA“ • E. Cinzas „KATĖ IR ŽMONĖS“ • J. Biliūnas „UBAGAS“ • F. Dostojevskis „NUSIKALTIMAS IR BAUSMĖ“ Dekalogas (dešimt dievo įsakymų) 1. Neturėk kitų Dievų, tik mane vieną. 2. Netark Dievo vardo be reikalo. 3. Švęsk sekmadienį. 4. Gerbk savo tėvą ir motiną. 5. Nežudyk. 6. Nepaleistuvauk. 7. Nevok. 8. Nemeluok. 9. Negeisk svetimo vyro ir svetimos moteries. 10. Negeisk nė vieno daikto, kuris yra tavo artimo. Tema samprotavimui SĄŽINĖ- VIENINTELĖ IR NEPAPERKAMA ŽMOGAUS TEISĖJA Pagrindinės sąvokos. Internete ar literatūroje paieškoti citatų, susijusių su šiomis sąvokomis. 1. Sąžinė yra žmoguje esantis Dievas 2.Vienintelė- Vienintelė baisi nelaimė ir vienintelė neatleidžiama nuodėmė pasaulyje - nuobodulys. 3.Nepaperkama- Nepaperkama garbingo žmogaus akis visada kelia nerimą sukčiams. 4.Žmogus- Žmogus laisvas tada, kai jis gali tai, ko nori, bet jis nelaisvas norėti: neįsivaizduojama, kad jis norėtų be priežasties.  5.Teisėja- Kantrumu teisėjas gali būti palenktas, o lipšnus liežuvis gali perlaužt kaulą. Raktiniai žodžiai atsakomybė – būtinybė, pareiga atsakyti už elgesį, veiklą, pasirinkimus, priimtus sprendimus. korupcija – piktnaudžiavimas patikėta galia siekiant asmeninės naudos.  pareiga subjektyvi asmens jaučiama būtinybė pasielgti, imtis veiksmų, paskatinti kitus veikti arba susilaikyti bei sulaikyti nuo to kitus abejingumas katalikų tikėjime yra kai kurių įsitikinimas, kad nė viena religija ar filosofija nėra aukštesnė už kitą. Katalikų bažnyčia abejingumą priskiria daugeliui ateistinių, materialistinių, panteistinių ir agnostinių filosofijų. Kaltė  – psichinis asmens santykis su baudžiamąja veika. Baudžiamojoje teisėje asmuo pripažįstamas kaltu padaręs veiką, jeigu jis yra kaltas, tai yra veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Egoizmas pirmenybės teikimas savo, o ne kitų ir visuomenės reikalams, savimeilė, savanaudiškumas. širdis raumeninis, netaisyklingo kūgio formos, maždaug kumščio dydžio tuščiaviduris vidaus organas, varantis kraują. beširdiškumas Temą pagrindžiantys teiginiai

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!