Jonas Biliūnas. XX a. pradžia, realizmas

BIOGRAFIJA: Jonas Biliūnas (1879–1907) – XX a. pradžios rašytojas, realizmo atstovas. Lietuvių lyrinės prozos pradininkas, padaręs žymų poveikį vėlesnei lietuvių novelistikai. Tėvai norėjo, kad sūnus taptų kunigu, bet J. Biliūnas pasirinko rašytojo profesionalo kelią, studijavo literatūrą Leipcige ir Ciuriche, rašė literatūros kritikos darbus, publicistiką ir meninę prozą. . Kaip ir ne vienas bendraamžis, J. Biliūnas susirgo džiova. Paskutiniais gyvenimo metais, jau sirgdamas, parašė pagrindinius savo kūrinius: noveles ,,Joniukas“, „Lazda", „Ubagas", „Brisiaus galas", apysaką „Liūdna pasaka" ir kt.
Aptaręs realizmui būdingus bruožus, J. Biliūnas atsisakė šiai meno krypčiai būdingo moralizavimo, išsamių aprašymų ir orientavosi į žmogaus moralės, filosofijos bei psichologijos analizę. Lakonišku aprašymu rašytojas koncentravosi į autobiografišką, subjektyvų (kalbama pirmuoju asmeniu) pasakojimą, kuriame perteikiami intymesni išgyvenimai. Kūrinių veikėjas yra pasakotojas, o ne iš šalies įvykius stebintis asmuo. Be to, J. Biliūnas vadinamas lyrinio pasakojimo lietuvių literatūroje pradininku. Gilinimasis į žmogaus intymius išgyvenimus, psichologines būsenas pasakojimą padaro įtaigų ir nestatišką. Moralo nebuvimas leidžia kiekvienam skaitytojui apmąstyti įvykius, pagal savo moralės principus įvertinti susiklosčiusią situaciją ir padaryti išvadas.
Jonas Biliūnas modernizavo realistinį pasakojimą.
XIX amžiaus sukilimų laikotarpiu jauni vyrai, norėdami kovoti už Lietuvos laisvę, išeidavo iš namų, palikdavo šeimas ir dažnai nebegrįždavo. Nors jų auka tėvynei buvo besąlygiškai vertinga, tačiau palikti artimieji liko įskaudinti, vieniši, sielvartaujantys dėl netekties.
istorinis lyrinis kūrinys, kuriame vaizduojamas 1863m. Sukilimas ir jo pasėkmės žmonių likimams, Juozapotos tragedija. Aprašomos jaunos šeimos svajonės, Juozapotos vyro Petro Banio susižavėjimas sukilimo idėjomis ir išėjimas į mišką, pas sukilėlius. Petras stoja į kovą su pavergėjais tvirtais įsitikinęs, kad jo asmeninė laimė priklauso nuo tauto gerovės. Juozapota išeina ieškoti vyro, tačiau miške sutinka kazkokus, slepiasi nuo jų, Grįžusi pas kaimynus Domulius sužino, jog vyras pagautas ir išgabentas miestan. Juozapota mieste pamato dėl socialinio teisingumo kovojųsį vyrą kartuvėse. Ji išprotėja, uždaroma į kalėjimą, kur pagimdo negyvą vaikelį. Vėliau grąžinama į gimtąjį sodžių, savo namuose pamato kazoką ir tampa kampininke....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!