Racionalaus pasirinkimo teorija

1. racionalizmas - (lot. ratio — protas), epistemologijos kryptis, laikanti protą autonomišku, galinčiu pažinti tikrovę nepriklausomai nuo patyrimo. Priešingybė – empirizmas, kurio požiūriu pažinime svarbiausias patyrimas.
2. racionalizmas - pažiūra, laikanti pažinimą racionaliu, nepriklausomu nuo tikėjimo, tradicijų, dogmų.
3. racionalizmas - XX amžiaus I pusės moderniosios architektūros krypčių (funkcionalizmo, konstruktyvizmo) stilistinės tendencijos: paprastų, konstruktyvių, funkciškai tikslingų architektūrinių formų, taisyklingo ir racionalaus planavimo akcentavimas ir industrinės statybos būdų bei naujų statybinių medžiagų naudojimas.
4. racionalizmas - filosofijos kryptis laikantis protą tiesos pažinimo šaltiniu ir kriterijumi.
5. racionalizmas – protu paremta pažiūra į gyvenimą, vadovavimasis protu.
Nagrinėdama šią temą sugebėjau rasti net 6 skirtingus racionalizmo sąvokos apibūdinimus. Toliau gilindamasi, norėčiau racionalizmą sujungti su pasirinkimo ir teorijos sąvokomis, kad būtų galima įsigilinti į racionalaus pasirinkimo kriterijus ir panaudojimo galimybes.
Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas, Maksas Vėberis.
Referate aptarsiu, kaip biurokratijoje atsiskleidžia racionalus pasirinkimas ir , kaip atrodo socialinės tvarkos problema šiuolaikinėje racionalaus pasirinkimo teorijos prieigoje ir Makso Vėberio supančioje sociologijoje.
1. Racionalaus pasirinkimo teorijos
panaudojimas biurokratiniame modelyje
Racionalaus pasirinkimo teorija gali būti apibrėžta kaip pasirinkimų, kuriuos racionalūs veikėjai padarė tarpusavio priklausomybės sąlygomis, analizė. Politikos moksluose ši teorija dažniausiai taikoma kaip negalimumo teoremos implikacijos, t. y. neigiant galimybę daugiadimensines preferencijas sutvarkyti taip, kad būtų gautas stabilus daugumos politinis pasirinkimas.
Institucijos, sudarydamos sąlygas priimti politinius sprendimus, nepriima kiekvieno politinio sprendimo. Dar daugiau, kadangi politikos veikėjai žino apie tokias institucijų taisykles, jie stengsis balsuoti ar manipuliuoti kitų balsais taip, kad būtų pasiektas labiausiai norimas rezultatas. Todėl balsavimas kaip politinis elgesys išreikš ne tikrąsias rinkėjų preferencijas, bet neaiškų sąžiningo ir strateginio balsavimo junginį. O šių balsų agregavimas į sprendimą bus lygiai taip pat ne paprasta sąžiningų preferencijų suma, bet specifinių sprendimo taisyklių ir manipuliavimo jomis rezultatas.
Ir kai kurios empirinės racionalaus pasirinkimo studijos, ir kai kurie normatyviniai darbai laiko individualią naudą standartu, vertinant politines institucijas ir jų rezultatus. Kiti tyrimai, kaip preferencijos iškreipiamos ir agreguojamos, parodo, kad balsavimu išreiškiamas preferencijų, strategijų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!