Racionalaus pasirinkimo prieiga

1. Racionalaus pasirinkimo prieigos istorijos bruožai. Racionalaus pasirinkimo prieiga (toliau RPP; angl. Rational Choice Approach) - tai tarpdisciplininis sąjūdis, aprėpiantis ekonomikos, sociologijos ir politikos mokslus. Politologijoje ji dažnai vadinama "viešojo pasirinkimo teorijos" (angl. Public Choice Theory) bei "naujosios politinės ekonomijos" vardais. Ekonomistai ir jos kritikai sociologijos bei politikos moksluose RPP dažnai vadina "ekonomine prieiga" ir "ekonomikos imperializmu" socialiniuose moksluose.
Šiuolaikinės RPP pradininkai buvo ekonomistai, 50-60-siais praėjusio šimtmečio metais pradėję taikyti neoklasikinės ekonomikos teorinę techniką spręsti pažintines problemas, kurios ligi tol buvo laikomos sociologijos ir politologijos mokslų monopolinės kompetencijos sfera. Tai rinkėjų, politikų ir valdininkų („biurokratų“) elgesys bei jo kolektyvinės pasekmės (Downs 1957, Niskanen 1971), interesų grupių organizavimasis kolektyvinei veiklai (Olson 1965), rasinė bei etninė diskriminacija (Becker 1957), žmonių elgesys įgyjant išsilavinimą bei profesinę kvalifikaciją (Becker 1964), sudarant šeimą ir pratęsiant giminę (Becker 1981). Ypatingai daug dėmesio ekonomistai skyrė ekonomikos institucinės aplinkos, kurią sudaro nuosavybės, kontraktų teisė ir neformalios ekonominės etikos normos, istorinės kaitos analizei (North 1981, North 1990, Norkus 1999 ) ir ekonominės organizacijos formų bei žmonių elgesio ekonominėse organizacijose (Vanberg 1982, Vanberg 1999/2000 (1992), Williamson 1975, Williamson 1985) aiškinimui. Šios dvi probleminės sritys ilgainiui išsiskyrė į atskiras ekonomikos mokslo šakas, pavadintas atitinkamai naujosios institucinės ekonomikos istorijos ir naujosios institucijų ekonomikos vardais.
Ilgainiui RPP šalininkų atsirado ir sociologijos katedrose bei institutuose. Remdamiesi tais pačiais principais, sociologai aiškino aukštojo išsilavinimo prieinamumo įtaką socialiniam mobilumui (Boudon 1974), migracijos priežastis ir migrantų integraciją (Esser 1980), grupių solidarumo laipsnio skirtumus (Hechter 1987), socialinio protesto priežastis (Opp 1989) ir pan. Paskutiniajame dešimtmetyje pasirodė ir fundamentalūs sociologų teoretikų Jameso S. Colemano (1990) bei Hartmuto Esserio (1996; 1999-2001) veikalai, kodifikuojantys naujosios krypties principus bei jų pritaikymus. RPP pirmtakė ir artimiausia giminaitė šiuolaikinėje sociologijoje yra vadinamoji „mainų teorija“ (angl. exchange theory), kurią ryškiausiai reprezentuoja George'o C. Homanso (1961) bei ankstyvieji Peterio M.Blau (1964) darbai.
RPP ir mainų teoriją vienija opozicija kadaise...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!