Dialogas – pagrindinė argumentacijos forma

2.1 Argumentacija ir įrodymas 6
2.2 Argumentacijos struktūra 7
2.3 Argumentų tipologija 11
3. Dialogo pavyzdžiai 13
4. Dialogas – pagrindinė argumentacijos forma 17
5. Išvados 18
6. Literatūros sąrašas 19
Įvadas
Gyvenime sutinkame daugybę žmonių su kuriais tenka bendrauti ir vienas iš svarbiausių dalykų - gebėjimas bet kurioje situacijoje užmegzti dialogą, kuris svarbus net XXI a. Bet tik retas, kuris pagalvoja apie šio proceso reikšmę, būtinumą ir gaunamą naudą. Šį kasdieninį mūsų bendravimą mokslininkai, kalbininkai vadina dialogu. Įvairiuose žodynuose galime rasti įvairių dialogo aiškinimų, bet dažniausiai sutinkami yra šie: „Dialogas – dviejų ar kelių asmenų pokalbis, dažniausias bendravimo metodas“ kitur yra išskirta net dialogo prasmės t.y. siauroji ir plačioji prasmė: „siaurąja prasme – dviejų asmenų pokalbis, o plačiąja prasme – grupės ar net žmonijos pokalbis“. Daugeliui žmonių „dialogas“ - jų darbo įrankis. Jo metu klabantysis gali paveikti kitą asmenį, inspiruoti jo pažiūras bei įsitikinimus. Dažnai tokiu būdu norima primesti žmogui save, savo nuomonę, o kartais net elgseną ar laikyseną.
1. Dialogas
Mokslinio – tiriamojo pobūdžio knygose, straipsniuose ar rašto darbuose, kuriose kalbama apie dialogą yra išskiriami tam tikri jo bruožai pavyzdžiui: forma, tipai, rūšys, formuluotės, ypatumai bei kas yra svarbu dialogo metu ypatingai diskutuojant su kitu asmeniu svarbiais klausimais.
Iš pradžių susipažinkime su svarbiausiai dialogo bruožais, kad būtų lengviau suprasti kas tai yra ir apie ką kalbame, straipsnio pradžioje. (remiantis internetiniais šaltiniais)
1.1 Dialogo formos, tipai ir rūšys
Visų pirma norėčiau aptarti dialogo formas1, kurios gali būti:
• Ginčas
• Kontroversija
• Diskusija
• Disputas
• Polemika
Aptarkime kiekvieną iš pateiktų formų po truputį:
Ginčas yra turbūt pati seniausia dialogo forma, atsirandanti tuomet, kai nėra bendros nuomonės svarstomu klausimu. Ginčą, kuris neturi vienos temos, senovės graikai vadino logomachija. Ginčo menas atsirado Senovės Graikijoje, ir buvo laikomas tiesos nustatymo metodu. Pagal tam tikras taisykles pritaikytas antagonistinis principas (graik. antagonismos – ginčas, interesų kova). Dažniausiai ginčas vyksta tarp antagonisto(ų) ir protogonisto(ų) ir dažnai yra paremtas principu “taip - ne”. Pagrindinis tikslas...

Daugiau informacijos...