Racionalaus individo samprata

Žodis „ratio“ išvertus iš lotynų kalbos reiškia protą. Racionalus – protingas, sugebantis vertinti. „Individuus“ (taip pat lot.) - nedalus, nedalinamas, atskiras (asmuo). Ekonomikos teorijoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienas individas elgiasi racionaliai, tai yra, kad ekonomikos veikėjai, vadovaudamiesi savo interesais, siekia gauti kuo didesnę naudą. Tai yra viena iš pagrindinių ekonomikos aksiomų. Ja remiantis siekiama paaiškinti ir numatyti, koks bus taip besielgiančių individų sąveikos rezultatas, kitaip tariant, kaip atskiro žmogaus elgesys įtakos ekonominius procesus.
Šiuolaikinių ekonomikos terminų enciklopedinis žodynas racionalų elgesį apibūdina kaip atskirų veiksmų, leidžiančių pasiekti užsibrėžtą tikslą, visumą.[5, 181psl].
Racionalaus individo samprata apima ne tik tai, kad vartotojo tikslas yra gauti maksimalų pasitenkinimą, bet ir tai, kad racionalus individas žino savo norus vienų ar kitų ekonominių gėrybių atžvilgiu, veikia taip, kad neviršydamas savo turimų pajamų įsigytų tokią prekių kombinaciją, kuri atneštų jam maksimalų pasitenkinimą. Savo naudos maksimizavimas nebūtinai reiškia siekį gauti kuo daugiau pinigų. Vertybės gali būti ir kitokios. Individas pats sprendžia, ką jis laiko naudingiausiu dalyku pasirinkimo momentu. Pavyzdžiui, pinigų aukojimas labdarai neprieštarauja racionalumo koncepcijai, jeigu tam, kuris aukoja, tai duoda didesnį malonumą, nei pinigų panaudojimas kitam tikslui. [2, 4psl.]
Jeigu individas nežino, kas jam teikia didžiausią naudą, arba tai žinodamas nepasinaudoja esamomis galimybėmis jai pasiekti, ekonimistai teigia, jog toks jo elgesys nėra racionalus. Ekonominė racionalumo samprata besąlygiškai reikalauja, kad individas spręstų racionaliai, palygindamas naudą su tuo, ko jam teks atsisakyti, norint tą naudą gauti. Galima teigti, kad toks racionalus veikėjas negali egzistuoti realybėje. Tai jau būtų ne gyva būtybė, o robotas. Žmogaus elgesys niekada negali būti įspraustas tik į racionalumo ekonomine prasme rėmus, nes, kaip žinome, žmonės nėra bejausmės būtybės ir jų sprendimus vienaip ar kitaip įtakoja emocijos, jausmai, tačiau aiškinantis, kaip vyksta gamyba, skirstymas, kainų kitimas ir daugelis kitų ekonominių reiškinių, teiginys, jog individas visada elgsis racionaliai pasiteisina ir padeda sėkmingai prognozuoti bei valdyti ekonominius įvykius. [2, 4psl.]
Coleman‘as teigia,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!