Intelektas ir intelekto samprata

Intelektas – tai gebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose. Intelektas pasireiškia kaip individo gebėjimas spręsti klausimus remiantis žiniomis, įgytomis neformaliai bendraujant su aplinka. Būtent intelekto pagalba greitai ir lengvai sprendžiami įvairiausi uždaviniai, orientuojamasi neįprastose situacijose. Intelekto lygis nustatomas įvairiais intelekto lygį matuojančiais testais.
Šio darbo tikslas yra išanalizuoti intelekto sampratą, jo struktūrą, kilmę, apžvelgti žymiausias intelekto tyrimo teorijas bei pagrindinius intelekto įvertinimo metodus.
• Plačiau sužinoti apie intelekto matavimo ypatumus.
• Intelektas (intelligence) – proto savybė, kurią sudaro gebėjimas mokytis iš patirties, spręsti problemas ir naudoti žinias, prisitaikant prie naujų situacijų. (David G. Mayers „Psichologija“ 531psl., UAB “Poligrafija ir informatika”, 2008m.).
• Intelektas – įvairiai psichologijoje apibūdinama sąvoka. Dažniausiai pažymima, kad intelektas – tai gebėjimas adaptuotis prie aplinkos, mokytis ir spręsti problemas. (Vaclovas Martišius “Psichologijos metodai” 182psl., “Egalda”, 1999m.).
• Intelektas – protas, sugebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių ryšius. (Laima Monginaitė „Įvadas į psichologiją“ 140psl., “Technika”, 2005m.).
Taigi, susumavus keletą intelekto apibrėžimų, galima sakyti, kad intelektas – tai sumanumas, protingumas, gebėjimas mokytis iš patirties, sugebėjimas greitai suprasti ir perprasti įvairius dalykus ir situacijas.
Intelekto kilmė
Jau nuo senų senovės buvo pastebėta, kad tiek žmonės, tiek gyvūnai skiriasi vienas nuo kito ne tik fiziniais duomenimis, bet ir įpročiais, sugebėjimais, charakteriu, situacijų išsprendimo greičiu, tačiau tik daug vėliau tie protingesni ir turintys daugiau gabumų individai buvo pavadinti turinčiais didesnį intelektą.
Žodžio „intelektas“ (intellectus - suvokimas, prasmė) sukūrimo nuopelnai priskiriami Markui Tulijui Ciceronui, garsiam romėnų oratoriui bei politikui (I a. pr. Kr.). Tačiau ši sąvoka randama senovės graikų filosofų Aristotelio ir Platono raštuose. Romėnai senovės graikų sąvoką nus („protas“) pagal Aristotelio ir Platono mokymą – aukščiausią, viršindividualią žmogaus sielos dalį, išvertė intellectus, reiškiančiu mąstymo sugebėjimą, racionalaus pažinimo sugebėjimą. (Roma Jusienė, Alfredas Laurinavičius „Psichologija“ 169psl., “Mykolo Romerio universitetas”, 2007m.).
Intelekto struktūra
Kiekvienas žmogus turi tik jam būdingų savybių, gabumų ar sugebėjimų. Galbūt tie gabumai ir nėra labai skirtingi, tačiau tam...

Daugiau informacijos...