Sugebėjimai ir intelektas. Teorija

Sugebėjimai ir intelektas Sugebėjimų apibrėžimas ir požymiai • Sugebėjimai – tai individualiosios psichofiziologinės ir psichologinės ypatybės (dėmesio, pojūčių, suvokimo, atminties, mąstymo , vaizduotės), padedančios sėkmingai atlikti tam tikrą veiklą, sužinoti, išmokti bei įgyti įgūdžių. • Skiriami trys sugebėjimų požymiai: 1) sugebėjimai – individualios psichofiziologinės ir psichologinės ypatybės, kuriomis vienas žmogus skiriasi nuo kito; 2) sugebėjimai – tokios individualios žmogaus ypatybės, kurios padeda išmokti ir atlikti tam tikrą veiklą; 3) ypatybės neišnyksta pereinant iš vieno amžiaus tarpsnio į kitą. Sugebėjimų požymiai ir struktūra • Jei vaikas ar suaugęs žmogus lengvai atlieka naujo tipo užduotis, kurioms neprireikia ankstesnių žinių, mokėjimų ar įgūdžių, galima manyti, kad jie turi atitinkamų sugebėjimų. Sugebėjimų požymis yra originali bei individuali produktyvi veikla. Ar yra sugebėjimų, galima spręsti pagal interesus. Ankstyvas vaiko susidomėjimas tam tikra veikla ir tie patys interesai rodo, kad yra sugebėjimų užuomazgų tai sričiai. • Lyginamieji sugebėjimų ir asmenybės kryptingumo tyrimai parodė, jog yra abipusis ryšys tarp sugebėjimų struktūros, polinkių bei interesų motyvacijos. • Sugebėjimų struktūra skirstoma į du lygmenis: psichikos kokybines ypatybes (dėmesio, jutimų, suvokimo, mąstymo ir atminties skirtumus) ir operacinį lygmenį (psichikos operacijų bei veiksmo būdų visumą, įvairių operacijų susiformavimo laipsnį, nuo kurio priklauso kaip greitai ir lengvai atliekamos užduotys). • Pirmas lygmuo labiau siejasi su prigimtimi, antrasis – su mokymo turiniu ir būdais. • Dėl sugebėjimų prigimties be dviejų priešingų nuomonių (kad sugebėjimai yra įgimti ir paveldimi arba sugebėjimai yra lavinami mokymosi procese) pastaraisiais metais atsirado ir trečioji nuomonė – kad įgimti ir paveldimi yra ne patys sugebėjimai, bet jų gamtinis pagrindas – smegenų mikrostruktūra, galvos smegenų žievės formavimosi, nervų sistemos savybės, analizatorių funkcionavimo pobūdis ir kt. Sugebėjimų rūšys • Pagal veiklos, kuriai būtini vieni ar kiti žmogaus sugebėjimai, apimtį skiriami trejopi sugebėjimai: bendrieji, specialieji ir specifiniai. • Bendrieji – tai tos asmens pažinimo arba asmenybės ypatybės, kurios yra būtinos visiems darbams (pvz.: sugebėjimas sutelkti dėmesį, įsiminti ir atgaminti). Bendrieji protiniai sugebėjimai – sugebėjimas suvokti tai, kas svarbiausia, išskirti esminius ir neesminius, tipiškus ir netipiškus požymius ir t.t. • Specialieji sugebėjimai – individo psichofiziologinių ir psichologinių ypatybių derinys, nuo kurių priklauso, kaip lengvai ir produktyviai atliekamos užduotys. Pvz.: gali būti matematiniai, meniniai ar muzikiniai sugebėjimai. • Specifiniai sugebėjimai – tai viena ar dvi psichofiziologinės ar psichologinės ypatybės, garantuojančios didelę sėkmę siauroje veiklos srityje. Intelekto apibrėžimas • Intelekto sąvoka yra gana abstrakti ir nepakankamai apibrėžta. Kaip teigia V.Lazersonas „kiekvienas rimtas psichologas turi savo pažiūrų šiuo atžvilgiu“. • David G. Myers (2000) intelektą apibrėžia taip: “intelektas – tai gebėjimas tikslingai ir adaptyviai elgtis. Intelektas apima gebėjimus pasinaudoti patirtimi, spręsti problemas, samprotauti ir sėkmingai sutikti iššūkius bei pasiekti užsibrėžtus tikslus”. • Psichologijos atlasas pateikia tokį intelekto apibūdinimą – „tai gebėjimų kompleksas, teikiantis galimybę atitinkamai tvarkyti mokymosi, profesijos arba bendruosius būties reikalus“ (Benesch, 2001). • Pagal psichologijos žodyną (1993) intelektas yra apibrėžiamas „kaip sugebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių ryšius“. • Taigi, intelekto apibrėžimas vis dar tebėra neaiškus ir šioje srityje dirbantys specialistai nesistengia surasti vienintelio, visiems tinkančio apibrėžimo, tačiau siekia nustatyti intelekto kilmę, jo raidos dėsningumus bei sudedamąsias dalis. • Mes laikysime, kad intelektas – tai žmogaus gebėjimas įgyti informaciją ir įvaldyti įgūdžius, reikalingus sėkmingam funkcionavimui konkrečioje kultūroje, ir gebėjimas efektyviai taikyti tuos įgūdžius ir informaciją einamosios problemoms spręsti. Intelekto teorijos • Visi intelekto apibrėžimai bei matavimai siejasi su teorija, kurios laikosi tyrinėtojas. • Visas intelekto teorijas galima skirstyti dviem lygiais – numanomas (implicit) (implikuotas bendrųjų nuostatų) ir apibrėžiamas (explicit) (moksliškai grindžiamas) bei klasikines ir naująsias. • Implikuotos intelekto teorijos – tai žmonių supratimas apie intelektą. Šiomis teorijomis žmonės labiau linkę vadovautis kasdieninėje veikloje, samdant darbuotojus, vertinant savo kolegas ir pan. Be to, jų dėka kuriamos moksliškai pagrįstos intelekto teorijos. Klasikinės intelekto teorijos: G faktoriaus teorija • Intelekto tyrimo teorijos iškilo XX a. pradžioje. Pirmasis mėgino išmatuoti intelektą Francis Galtonas (1884), kuris laikėsi paveldimosios intelekto teorijos (t.y., jog intelektas yra įgimtas ir perduodamas iš kartos į kartą). Jam intelekto įverčiai buvo reakcijos laikas ir jutiminiai gebėjimai, t.y., jo prielaida buvo, jog geras supratimas rodo esant gerą intelektą ir kad žmogaus proto gebėjimus galima vertinti kiekybiškai. • Ch.Spearman (1904) pirmasis pasiūlė bendro intelekto teoriją, pastebėjęs, jog visi intelekto testų atskirų subtestų (mąstymo, dėmesio, atminties) rezultatai retai kada skiriasi. Šį intelektą jis pavadino g faktoriumi. Jo teorija remiasi požiūriu, jog intelektas yra vienodai svarbus visiems protiniams gebėjimams. Jei asmuo sėkmingai atliko mąstymo testą, tikėtina, kad taip pat sėkmingai jis atliks ir kitas užduotis. Spearman tikėjo, jog nuo g faktoriaus priklauso visa mūsų elgsena. Klasikinės intelekto teorijos: pirminių protinių gebėjimų teorija • L.Thurstone (1938) nesutiko su Spearman’o bendrojo intelekto teorija. Analizuodamas įvairių testų, skirtų tirti mąstymui, atminčiai, dėmesiui ir kt., rezultatus, jis bandė išskirti vienas nuo kito nepriklausomus pirminius sugebėjimus. Jis išskyrė 7 vienas nuo kito nepriklausančius veiksnius: verbalinis supratimas, manipuliavimo žodžiais greitis, gebėjimas manipuliuoti skaičiais, gebėjimas įsivaizduoti erdvės-formos santykius, verbalinė atmintis, suvokimo greitis, gebėjimas atrasti taisykles. • Thurstone manė, kad intelektui įvertinti neužtenka vieno rodiklio (pvz.: IQ), tačiau vėlesni tyrimai parodė, jog minėti veiksniai yra vienas nuo kito priklausomi, taigi vis dėlto galima kalbėti apie bendro intelekto buvimą. Klasikinės intelekto teorijos: lanksčių ir tvirtų gebėjimų teorija • R. Cattel (1971) ir J. Horn (1989) intelekto teorija teigė, jog intelektas susideda iš dviejų sudedamųjų dalių – lanksčiojo (fluidinio) ir tvirtojo (kristalizuoto) intelekto. Lankstusis priklauso nuo asmens prigimties ir pažymi gebėjimus mąstyti ir spręsti problemas naujose ar neįprastose situacijose, o tvirtasis priklauso nuo aplinkos ir mokymo ir nurodo individo kultūros žinių įsisavinimo lygį. • Ši teorija priklauso hierarchinių intelekto teorijų grupei. Dabartinės intelekto teorijos: implikuotas požiūris į intelektą • Ekspertų požiūris – intelektas tai mokymosi bei prisitaikymo aplinkoje gebėjimai bei metakognityviniai gebėjimai (gebėjimas suprasti ir kontroliuoti save). • Tarpkultūrinis požiūris – intelekto samprata priklauso nuo kultūros. JAV žmonių intelekto supratimas apima tokius elementus: praktinį problemų sprendimą, žodinius gebėjimus bei socialinę kompetenciją. Kinijoje intelektas suprantamas kaip gebėjimas argumentuoti nežodiniu būdu, gebėjimas argumentuoti žodžiais ir mechaninė atmintis. Afrikoje intelekto sampratai labai svarbūs gebėjimai palengvinantys ir užtikrinantys harmoningus ir stabilius santykius grupėje. Dabartinės intelekto teorijos: psichometrinė teorija • Carroll pasiūlė hierarchinį intelekto modelį, susidedantį iš trijų lygių. • Pirmasis lygmuo apima daug specifinių sugebėjimų (argumentavimo greitis, tarimo paraidžiui gebėjimai). • Antrasis lygmuo apima įvairius grupinius gebėjimus (pvz.: lankstusis intelektas – apimantis lanksų mąstymą, gebėjimą pamatyti daiktus iš kitos pusės; tvirtasis intelektas – gyvenimiškos patirties žinių rinkinys). • Trečiasis lygmuo – vienas bendrasis intelektas (atitinkantis Spearman’o g faktorių). Dabartinės intelekto teorijos: kognityvinė intelekto teorija • Hunt, Frost ir Lunneborg teigė, jog kognityviniai informacijos apdorojimo procesai siejasi su intelekto vertinimais. Intelekto testai yra sudėtingesnės užduotys (problemos), kurių sprendimas remiasi paprastesniais informacijos apdorojimo procesais. • Deja moksliniai tyrimai šios teorijos nepatvirtino. Dabartinės intelekto teorijos: biologinis požiūris į intelektą • Ši teorijų grupė analizuoja smegenų bei centrinės nervų sistemos veiklą paaiškinančią intelektą. • Neuronų pralaidumo greičio teorija – individualūs neuronų pralaidumo skirtumai sąlygoja intelekto skirtumus. • Gliukozės apykaitos teorija – kai asmuo perdirba informaciją, aktyviau dirba tam tikros jo galvos smegenų sritys. Kuo geriau asmuo išvystęs tam tikrą elgevio aktyvumą, tuo mažiau reikia pastangų jo smegenims. Tyrimai parodė, jog aukštesnio intelekto asmenys spręsdami Raveno matricų testą sunaudoja mažiau gliukozės nei žemesnio intelekto asmenys. • Smegenų dydžio teorija – didesnės smegenys turi daugiau neuronų ir daugiau tarpneuroninių ryšių. • Genetinė teorija – ieškoma genų atsakingų už intelektą. Apibendrintai manoma, jog genai paaiškina apie 50 % intelekto. Jų paaiškinamumas didesnis suaugusiems nei vaikams Dabartinės intelekto teorijos: sisteminis požiūris – daugybinio intelekto teorija • Sisteminės intelekto teorijos žiūri į intelektą kaip sudėtingą sistemą. Gardner teigė, jog nėra vieno intelekto. Jo nuomone intelektą sudaro rinkinys vienas nuo kito nepriklausomų, atskirų intelekto rūšių. • H.Gardner (1983) išskyrė 7 intelekto tipus: kalbinį, muzikinį, loginį, erdvinį, kinestezinį, tarpasmeninį ir vidinį intelektą. Visi šie intelekto tipai yra vienas nuo kito nepriklausomi ir būdingi kiekvienam asmeniui tik turi skirtingą išreikštumo laipsnį. • Kalbinis intelektas – tai sugebėjimas panaudoti žodžius, atlikti verbalinę analizę, suprasti metaforas. • Muzikinis intelektas – gebėjimas gerai skirti, jausti garso aukštumą ir ritmą. • Loginis matematinis intelektas – tai algebros, aritmetikos ir simbolių logikos naudojimo sugebėjimai. Dabartinės intelekto teorijos: sisteminis požiūris – daugybinio intelekto teorija • Erdvinis intelektas – tai sugebėjimas mintyse keisti trimačių objektų padėtis, apibūdinti gaunamus pakitimus. • Kūniškasis kinestezinis intelektas – tai beveik tobulas savo kūno suvokimas ir valdymas. Šiuo intelektu pasižymi sportininkai, šokėjai, žonglieriai. • Vidinis – asmeniškasis intelektas – tai žinių apie save forma, kuria dažnai pasižymi religingi žmonės, turintys ypatingą nuovoką apie savo jausmus, valdantys savo kūno funkcijas (pvz.: jogai). • Tarpasmeninis intelektas – tai sugebėjimas pasinaudoti subtiliomis užuominomis bendraujant sudėtingoje socialinėje aplinkoje. • Daugelis veiklų reikalauja kombinacijos kelių intelekto rūšių. Pvz.: šokis apima muzikinį bei kūniškąjį intelektą. Dabartinės intelekto teorijos: sisteminis požiūris – sėkmingo intelekto teorija • Sternberg sėkmingas intelektas – tai gebėjimas pritaikyti, pakeisti ir pasirinkti aplinką taip, kad pasiekti savo ar visuomenės bei kultūros keliamus tikslus. Sėkmingas intelektualiai asmuo žino savo stipriąsias ir silpnąsias puses ir ieško būdų kaip sustprinti stipriąsias ir kaip kompensuoti silpnąsias puses. • Jis pasiūlė triadinę intelekto teoriją, pagal kurią intelektas yra sudarytas iš trijų vienodo svarbumo komponentų, į kuriuos galima suskaidyti bet kokią intelektinę veiklą. Visuose komponentuose pasireiškia trijų lygmenų procesai: • Metakomponentai – vykdomieji procesai, planavimas ką daryti, stebėjimas atliekamos veiklos ir įvertinimas jau atliktos. • Atlikimo komponentai – tai metakomponentų instrukcijų vykdymas. • Žinių įgijimo komponentai – mokymasis kaip spręsti problemą arba įgijimas konkrečių žinių. • Autorius išskiria tris sėkmingo intelekto gebėjimus. Tai analitinis (tai, gebėjimas suskaidyti uždavinį į komponentus ir rasti jų sąryšius, šį intelektą matuoja intelekto testai), kūrybinis (tai sugebėjimas pasinaudoti turima patirtimi naujiems uždaviniams spręsti) ir praktinis (tai gudrumas, kuris lemia, kaip gerai žmogus prisitaiko kasdieniame gyvenime) intelektai. Dabartinės intelekto teorijos: sisteminis požiūris – emocinis intelektas • Emocinis intelektas – tai gebėjimas tiksliai suvokti, įvertinti ir išreikšti emocijas; gebėjimas priimti ir sukelti emocijas, kai jos palengvina mintis; gebėjimas suprasti emocijas ir emocines žinias; gebėjimas reguliuoti emocijas kad vystyti emocinį bei intelektinį augimą. • Šią teoriją pasiūlė Salovey ir Mayer, o išvystė Goleman. • Keletas tyrimų lyg ir patvirtino tokio intelekto egzistavimą. Intelekto matavimo metodai • Dar Platonas pastebėjo, kad žinomų tėvų vaikai taip pat daug pasiekia. Tačiau jis manė, kad ne viską lemia prigimtis, mokymuisi taip pat tenka didelė reikšmė. Todėl Platonas siūlė naudoti intelekto matą talentingiems vaikams atrasti, kad šiems vėliau būtų skirtas ypatingas dėmesys ir mokymas. • Intelekto testai yra būdas, kuriuo bandoma įvertinti ir pamatuoti intelektinius gebėjimus, išsiaiškinti intelekto struktūrą ir nustatyti individualius skirtumus. • Pirmasis intelekto testas buvo sukurtas 1905 metais A.Binet. Jo nuomone, protiniai gabumai yra įvairiai pasireiškiantys bendrieji gebėjimai, t.y., intelektas yra kompleksinis. • Binet su Simon‘u sukūrė pirmąją procedūrą vaikų intelektui matuoti ir sudarė konkretaus amžiaus vaikų normas. Susiejus intelektą ir amžių iškilo proto amžiaus sąvoka, rodanti raidos tarpsnį, kurį žmogus pasiekė pagal savo rezultatus. • Vokiečių psichologas Stern šiems testams pritaikė garsųjį intelekto koeficientą, arba IQ. IQ – tai asmens protinis amžius, padalintas iš jo chronologinio amžiaus, ir padaugintas iš 100. Šiuo metu IQ taip nebeskaičiuojamas. Dabar intelekto testu nustatytas protinių gebėjimų įvertis skaičiuojamas testuojamo žmogaus rezultatą lyginant su tokio pat amžiaus kitų žmonių rezultatu. • 1911 metais Binet testą pertvarkė L.Terman (pridėjo naujų klausimų, kai kuriuos klausimus pakeitė, nustatė naujas amžiaus norams ir praplėtė jo taikymo galimybes ne tik vaikams, bet ir suaugusiems), Stanfordo universiteto profesorius, įvedęs IQ radimą. Šis testas pradėtas vadinti Stanford-Binet ir yra taikomas dabartiniu metu, tačiau be termino IQ. • Paprastai intelekto testų rezultatai yra pervedami į skales su vidurkiu 100 ir standartiniu nuokrypiu 15. 95 % populiacijos paprastai pasiskirsto per du standartinius nuokrypius į vieną ir kitą pusę nuo vidurkio, t.y., tarp 70 ir 130. Tačiau intelekto testai nerodo visų asmens sugebėjimų, kaip pvz.: išminties, praktinių žinių bei socialinių gabumų. Intelekto koeficientų pasiskirstymas Intelekto koeficientas Reikšmė Vidutinis suaugusių žmonių procentas >130 Genijai 2,2 120-129 Labai protingi 6,7 110-119 Protingi 16,1 90-109 Normalaus/vidutinio proto 50,0 80-89 Šiek tiek žemiau vidutinio lygio 16,1 70-79 Riba 6,7

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!