Psichologijos mokslo teorija ir istorija

Psichologijos kaip mokslo formavimosi prielaidos.
Psichikos reiškiniais domėtasi jau gilioje senovėje, kai psichologija dar nebuvo savarankiška mokslo sritis. Jos šaknis galime rasti filosofijoje, medicinoje ir kt. gamtos moksluose. Senovės Graikijos gydytojas Hipokratas suskirstė žmones i tipus, priklausančius nuo gyvybę palaikančių skysčių santykinio kiekio organizme. Antikos ir vėlesnių laikų filosofai nagrinėjo sielos esmės, valios ir pažinimo klausimus. Psichologija buvo filosofijos mokslo dalis.
Psichologijos, kaip mokslo, istorija trumpa. Psichologijos kaip mokslo pradžia siejama su 1879m kai W. Wundtas įsteigė pirmąją psichologijos laboratoriją, kurioje atliko sistemingus tyrimus.
Pagrindinės psichologijos kryptys.
Pavidalo psichologija – psichikos ypatybė – įgimtas sugebėjimas informacija organizuoti į tam tikras formas.
Struktūralizmas – uždavinys kurti žmogaus sąmonės struktūrą.
Funkcionalizmas – tikslas: padėti psichikai prisitaikyti prie aplinkos.
Biheviorizmas – elgesio nagrinėjimas.
Psichoanalizė – tiria sutrikimus sąlygotus pasąmoninių potraukių.
Neopsichoanalizė – gyvenimo tikslas – įveikti kompleksus.
Kognityvinė – tiria individo pažinimo procesų struktūrą ir jų mechanizmus.
Kas būdinga psichologijai kaip mokslui?
Psichologija ( psiche – siela, logus – mokslas) tai mokslas apie psichiką ir elgesį.
Psichologijai kaip mokslui būdinga
1. fakto kaupimas analizavimas ir klasifikavimas.
2. elgsenos tipai:
a. psichologai naudoja įvairias fiziologines priemones.
b.judesiai, motorinės reakcijos
c.kalbinės reakcijos.
d.veiklos rezultatų vertinimas.
3.dėsniai, teorijos.
4.moksliniai metodai.
5.spec. terminai, sąvokos.
Pagrindinės sąvokos: sąmonė, pasąmonė, psichiniai procesai, būsenos, savybės.
Sąmonė – psichinių reiškinių dalis, kuri leidžia pažinti ne tik pasaulį ir save, bet ir žinoti apie pažinimą.
Pasąmonė – psichinių reiškinių dalis, kuri nepasiekia sąmonės arba yra iš jos išstumta: sapnai, instinktai, potraukiai, pamiršti praeities vaizdai.
Psichiniai procesai pagal savo pastovumą ir vaidmenį asmenybės veiklai skirstomi:
1.psichologiniai procesai – dinamiški, dažnai besikeičiantys reiškiniai, kurie prasideda veikiant išoriniams arba vidiniams dirgikliams ir baigiasi jiems nutrūkus. Procesai: atmintis, suvokimas, mąstymas, dėmesys, emocijos.
2.psichologinės būsenos – pastovesni psichikos reiškiniai, kuriems būdingas gana pastovus psichinės veiklos lygis(gera ar bloga nuotaika, nerimas)
3.psichinės savybės – santykinai pastovūs psichiniai reiškiniai, nepriklausantys nuo dirginimo(intelektas, charakteris, sugebėjimai)
Fundamentaliosios ir taikomosios psichologijos mokslo šakos.
Fundamentaliosios:
1. bendroji psichologija – ji sistemina įvairias žinias iš kitų sričių , tiria sveiko žmogaus psichikos funkcionavimą.
2. socialinė psichologija –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!