Intelektas. Įvado į psichologijos studijas referatas

ĮVADAS

Apie intelektą pradėta kalbėti jau XIX a. pabaigoje, kuomet pasirodė pirmosios jo teorijos. Šiandien ši tema taip pat susilaukia ne ką mažiau dėmesio tiek iš mokslininkų, tiek iš susidomėjusiųjų pusės.

Įprasčiausia mokymosi priemone visais laikais buvo laikoma knyga. Tai pakankamai patikimas žinių šaltinis, kuris pereina ne tik recenzuojančiųjų ar kritikų rankas, bet ir privalo įveikti laiko išbandymus. Būtent dėl to, remiantis patikima moksline, akademine literatūra, tokia kaip N.L.Gage, D.C. Berliner ,,Pedagoginė psichologija“, Mari Fürst ,,Psichologija“ ir David G. Myers ,,Psichologija“, bus sėkmingiau atliktas šis darbas.

Referato tikslas- aprašomuoju metodu atskleisti esminius intelekto aspektus.

Siekiant atskleisti šiuos aspektus išsikėliau uždavinius:

1. susipažinti su intelekto samprata;

2. trumpai apžvelgti intelekto teorijas;

3. išsiaiškinti, ar intelektas yra įgimtas ar įgytas.

Uždavinius įgyvendinsiu vykdant literatūros analizę.

1. INTELEKTO SAMPRATA

Intelektas – tai socialiai apibrėžiama sąvoka. Kyla daug klausimų ir skirtingų nuomonių, ar intelektas yra vientisas konstruktas, ar jis susijęs su pažintinių procesų greičiu, ir ar jį iš tiesų įmanoma išmatuoti. Skirtingose kultūrose intelekto požymiais laikomos tos savybės, kurios padeda žmogui pasiekti sėkmę būtent toje kultūroje. Psichologijos sąvoka ir apibrėžimas, taip pat vyrauja ir skiriasi skirtinguose moksliniuose šaltiniuose. Pavyzdžiui, Psichologijos žodyne (1993) intelektas apibrėžiamas kaip protas, sugebėjimas išmokti ir mokytis, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių ryšius. Tuo tarpu Oksfordo psichologijos žodyne (2003) papibūdinamas platesnė intelekto sąvoka. Intelektas apibūdinamas, kaip kognityvinis gebėjimas, mokėjimas abstrakčiai mąstyti, racionalus mąstymas, elgesio kryptingumas ir pritapimas savo aplinkoje. Paulauskas (1995) taip pat atskleidė keletą intelekto apibrėžimų: intelektas tai integralinė subjekto protinių galimybių visuma; mąstymo sugebėjimas, racionalaus pažinimo sugebėjimas; sugebėjimas spręsti naujas užduotis veiksmingiausiu būdų per trumpiausią laiką; teorinis konstruktas, apimantis sąlygiškai pastovias žmogaus vidines sąlygas, kurios lemia veiklos, reikalaujančios tipiškai žmogiškų pažinimo procesų, efektyvumą. Na, o Riding ir Pearson (1995) tais pačiais metai, pabrėžia, kad nors intelekto konstruktas praktikoje plačiai naudojimas, tačiau jį apibrėžti yra sudėtinga ar nusakyti jo apimtį.

Intelekto sąvokai apibrėžti, reikėtų vykdyti atskirą mokslinių šaltinių analizę, nes yra labai daug skirtingų nuomonių, apibrėžiančių skirtingus intelekto aspektus. Tačiau istoriniu aspektu, nuo kiekybinių matavimų vykdymo pradžios socialiniuose moksluose, intelekto konstruktas yra vienas iš labiausiai susijusių su matavimais. Yra du konceptualūs požiūriai į intelekto tyrinėjimą, vienas tai vadinamasis psichometrinis požiūris, naudotas Binet ir Simon, ir suvokiantis intelektą kaip kiekybinį, bei kitas, kognityvinis – vystymosi požiūris, geriausiai apibudinamas Piaget teorija ir suvokiantis intelektą kaip kokybinį.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!