R. Granauskas "Gyvatė"

Romualdas Granauskas – šiuolaikis lietuvių rašytojas, novelistas, kuriantis archajišką ir kartu modernią prozą. Labiausiai jo kūriniams būdinga senojo lietuvių kaimo išaukštinimas, žmogaus pasaulėjauta ir dvasinių vertybių nykimas.
„Gyvatė“ – realistiška novelė, kurioje atskleidžiamas miestietiškos šeimos gyvenimas, išryškėja jos santykių disharmonija, dėl kurios kenčia labiausiai pažeidžiamas ir jautriausias šeimos narys – vaikas. Novelės pavadinime – paslaptingo ir kadaise lietuvių kultūros laikyto švento gyvūno vardas, kuris šiame kūrinyje praranda savo šventumą ir tampa vaiko akims gėdingo tėvų veiksmo pretekstas.
Novelės laikas ir erdvė – glaudžiai susiję, susipynę: įvykiai klostosi dabartyje, kurioje veiksmų virtinė tęsiasi nuo vienos dienos pavakarės iki kitos popietės. Per šį trumpą laikotarpį atsiskleidžia personažų santykiai kintant veiksmo vietai – pagrindinio veikėjo Andriuko savijauta patekus į tolimą užmiesčio erdvę, nepasikeičia – jis jaučiasi svetimas ir nesuprastas kaip ir savo namų erdvėje dėl joje atgijusių praeities realijų.
Vaiko vienišumo jausmą sustiprinantys apmąstymai pateikiami ilgais sakiniais, samonės srauto forma, kuri būdinga visai novelei. Vaiko dvasinė jausena parodo šeimos tarpusavio bendravimo stoką, išryškėjančią per trumpus ir šaltus dialogus užsimezgančius tarp tėvo, motinos ir jų sūnaus.
Pagrindinis įvykis atsitinka novelės pabaigoje, kurioje Andriukas, išprovokuotas vaikui nepriimtino tėvų elgesio, apgauna juos sakydamas, kad įgėlė gyvatė. Berniukas prisimena, kaip naktį tėvų kambaryje girdėjo keistus garsus, kurie jį labai išgąsdino. Tuomet Andriukas, dar nepažinęs suaugusiųjų pasaulio, patyręs baimę ir nerimą, pasijuto vienišas ir atstumtas brangiausių žmonių, todėl savo veiksmu iškyloje bando užkirsti kelią, jo manymu, dar vienai tėvų išdavystei. Visoje novelėje dominuoja tėvo ir sūnaus pozicijos. Motina paliekama antrame plane kaip pašalinė stebėtoja. Tėvas Andriukui – autoritetas (vaikui gera ten, kur ir tėvui, jo glėbyje berniukas apsikabina tėvo kaklą rodydamas savo meilę ir prielankumą). Tėvas šeimoje užima galvos padėtį, jo žodžio turi būti klausoma (išvažiuoja į užmiestį, nors motina prieštarauja).
Novelės pasakotojas stebi įvykius vaiko akimis, yra jam artimas. Jis subjektyviai vertina tėvų elgesį ir su užuojauta stebi berniuką, patiriantį dvasinę tuštumą....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!