Psichologizmas Jono Biliūno prozoje

Psichologizmas – tai characterio reakcijų į aplinką ir įvykius analizę. Šią žmogaus reiškimosi sritį ypač atidžiai studijavo XIX a. Europos literatūra. Tačiau lietuvių epinė kūryba iki praeito šimtmečio pabaigos nedaug teturėjo galimybių ja domėtis. Tik XX a. pradžia atnešė čia didesnių naujovių. J. Biliūnas yra laikomas vienu pirmųjų lietuvių literatūros stilistų, psichologinės prozos ugdytojų. J. Biliūnas daugumos savo kūrinių konstrukciją remia emocinių būsenų deriniais. Būdingas tų derinių sudarymo principas – kontrastas, nagrinėjamo laiko psichologinei prozai teikiantis savitų bruožų.
Imantis vidinių būsenų, lietuvių prozai pradžioje užtekdavo vieno veikėjo – žmogus ką nors išgyvena, dėl ko nors sielvartauja, ir tokie išgyvenimai plačiau ar siauriau vaizduojami. Laikui bėgant, lietuvių proza ima sieti vieno veikėjo reakciją su kito veikėjo reakcijomis, analizuoti jų derinius, sąveiką, pagaliau darosi pajėgi visą konfliktą perkelti į psichologinių santykių plotmę. Pirmiausia to pasiekiama Biliūno novelėse. Tai sudėtingesnė kompozicinė struktūra, palyginti su tomis, kur vienu planu buvo analizuojami išgyvenimai.
Vidinį reagavimą atskleidžia ne tik nuotaikos, bet ir minčių pasaulis. Mąstymas, kaip procesas, literatūroje visada buvo vienaip ar kitaip panaudojama proga veikėjui apibūdinti, net ir tada, kai kūrinys neturėdavo specialių psichologinių tikslų. . Bene daugiausia ir subtiliausiai ji analizuota Biliūno. Nemaža staigių susivokimo atvejų novelėje „Nemunu“. Vienas jų tikras atradimas ano meto grožinėje prozoje– pasakotojas stebisi, iš kur toks jo paties abejingumas, kodėl tokios šaltos mintys eina per galvą, kai, stebint nelaimingą merginą ir aplinkinių elgesį, reiktų nerimauti, graužtis, sielvartauti. Kitas vaizdas toje pat novelėje, kurį galima irgi vertinti kaip atradimą – pasakotojas, stebėdamas kaimo žmones, su gailesčiu suvokia jau negalįs pritapti prie jų – jis nuo jų atskirtas, nes inteligentas.
Su savistaba, kaip pasakotojo nuostata, paprastai susijusi savo kaltės suvokimo, atbudusios sąžinės tema, atėjusi į lietuvių prozą tik XX a. pradžioje. Tai psichologizmo išugdyta tema, be jo išvis gal neįmanoma. Jos pradininkas irgi Biliūnas. Ryškiausi kūriniai su tokiu herojumi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!