Psichologizmas Jono Biliūno kūryboje

pabaigos nedaug teturėjo galimybių ja domėtis. Tik XX a. pradžia atnešė čia didesnių naujovių.
bruoželiu pažymima, bet imama plačiai analizuoti kaip lemtingas poelgių motyvas. Šatrijos Ragana, J.
Biliūnas daugumos savo kūrinių konstrukciją remia emocinių būsenų deriniais. Būdingas tų derinių
sudarymo principas – kontrastas, nagrinėjamo laiko psichologinei prozai teikiantis savitų bruožų.
Nuotaikų kontrastiškumo poetika „Liūdnos pasakos“ autorius naudojosi ypač meistriškai. Linkęs į
tragišką gyvenimo suvokimą, jis gerai juto priešingų nuotaikų sandūros dramatizmą. „Kliudžiau“:
pakili gimnazisto, norinčio patirti medžiotojo jausmą, nuotaika, ir čia pat skaudus išgyvenimas
pamačius bejėgę savo užgaidos auką. „Joniukas“: piemenėlis bėga, visa metęs, į tėvo trobelę,
tikėdamasis rasti ten užuojautos, namų šilumos, tačiau čia pat jį ištinka skaudžiausias potyris, kuris
randu įsirėš jo sieloje visam gyvenimui. Pilna kontrastų ir „Liūdna pasaka“, jų galima rasti skirtinguose
kūrinio lygmenyse. Juozapotą matome kūrinyje jauną, kai ji žavi visus savo žvilgsniu, ir greta
piešiama senatvėje, kai ji – jau nepagydomas ligonis, vieniša, apleista, kai jos akys kiekvieną šiurpu
nukrečia. Įvadinėje scenoje pasakotojas nusiteikęs džiaugtis gamta, ilsėtis, ir čia pat klaikus
susitikimas su Juozapota, kaip šiurpulingas mirties priminimas. Biliūnas mėgsta tyrinėti sukrėtimo,
šoko situaciją kaip aplinkos poveikį, kaip reagavimo atvejį. Jo veikėjo dvasios būsenų tėkmė paprastai
eina sukrėtimo link, todėl daugelis elementų siejasi kūrinyje kaip kontrastinės opozicijos. Panaši
poetika būdinga ir ne vienam Šatrijos Raganos kūriniui.
Imantis vidinių būsenų, lietuvių prozai pradžioje užtekdavo vieno veikėjo – žmogus ką nors
išgyvena, dėl ko nors sielvartauja, ir tokie išgyvenimai plačiau ar siauriau vaizduojami. Jie lyg ir
papildoma medžiaga veikėjo charakteristikai. Žemaitės, Šatrijos Raganos kūriniuose tokių atvejų
nereta. Laikui bėgant, lietuvių proza ima sieti vieno veikėjo reakciją su kito veikėjo reakcijomis,
analizuoti jų derinius, sąveiką, pagaliau darosi pajėgi visą konfliktą perkelti į psichologinių santykių
plotmę. Pirmiausia to pasiekiama Biliūno novelėse. Ne vienoje jų plačiai vaizduojamas žmogaus
reagavimas (kartais ištisas užuojautos kompleksas) į kito žmogaus nelaimę, sielvartą. Tokiu atveju
paprastai įtraukiamas pasakotojas, įvykių liudytojas, stebintis situaciją ir reiškiantis savo jausmus.
Sukuriamas tarsi dviejų pakopų reakcijų derinys. Tai sudėtingesnė kompozicinė struktūra, palyginti su
tomis, kur...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!