Nereikalingo tema Jono Biliūno kūryboje

Nereikalingo tema Jono Biliūno kūryboje

Jono Biliūno kūrybai būdinga nereikalingojo tema. Jonas Biliūnas buvo vėlyvas vaikas šeimoje, jautėsi nereikalingas, o tokią būseną suformavo santykiai su broliais. Jiems J.Biliūnas buvo tik kliūtis ir našta, nes turtus kuriuos paveldėjo iš tėvų reikėjo dalintis ir su juo. Pavyzdžiui, novelėje ,,Ubagas” yra vaizduojamas senas ir ligotas Sabaliūnas. Dėl senatvės ir silpnumo novelės veikėjas tapo niekam nebereikalingas, net ir saviems vaikams. Jono Biliūno kūrybai būdinga psichologinė analizė atskleidžia pagrindinio veikėjo ir pasakotojo vidinius išgyvenimus, jų reakcijas į netikėtus gyvenimo posūkius. Pagrindinis veikėjas Petras Sabaliūnas yra tyros dvasios ir geros širdies senelis, kuris labai mylėjo bites ir visad tikino, kad ,,bitės tada tik sekas ir esti geros, kada bičiuoliai nešykštūs ir vienybėj gyvena”. Tai atspindi realų pasaulį, kuriame žmonės gali sutarti tik bendradarbiaudami, kuriame kiekvienas yra reikalingas. Taip Jonas Biliūnas sukuria kontrastą tarp žmogiškojo ir bičių pasaulių ir parodo, koks pasaulis yra morališkai teisingas. Harmonijos namuose nebuvimas, kai sūnus išvijo Sabaliūną iš namų, turėjo įtakos bičių nykimui, nes jos negali būti ten, kur yra nesutarimai. Petras Sabaliūnas gyveno gerai, sutarė su žmonėmis, buvo mylimas, negailėdavo medaus vaikams bei sutiktiesiems, labai mylėjo ir rūpinosi savo vaikais, tačiau, nepaisant to, dėl savo vaikų kaltės jis tapo ubagu. Tada Sabaliūnas suprato labai skaudžią tiesą, kad senas ir ligotas žmogus yra niekam nebereikalingas. Keista, kad Sabaliūnas nesmerkia sūnaus už tai, jog jį išvarė iš jo namų, nors jis ir turi teisę būti piktas, nes buvo išduotas, išvytas iš savo paties namų. Sabaliūnas parodo gilų liūdesį dėl gyvenimo sukurtos neteisingos santvarkos. Ypač didelis sielvartas atskleidžiamas, kai Sabaliūnas pasakoja „senų žmonių pasaką“ , kurioje sūnus palieka tėvą miške, o vaikas prašo sugrįžti rogių, kad galėtų ir savo tėvą vėliau taip palikti. Bet kad ir kokį skausmą jam suteikė sūnus, senelis jaučiasi blogai, nes ir jo anūkai gali kada nors taip pasielgti su jo sūnumi. Pasakotojas ubagą pažinojo iš vaikystės ir pajuto savyje „dalį amžinos vaikų kaltės” dėl Sabaliūno sūnaus, kuris buvo pasakotojo vaikystės draugas, veiksmų. Taigi šioje J.Biliūno novelėje pagrindiniam herojui Sabaliūnui tenka nereikalingojo vaidmuo. Nereikalingojo tema vaizduojama ir kitoje J.Biliūno novelėje – „Brisiaus galas“. Brisius yra susenęs šuo, kuriuo šeimininkas nusprendė atsikratyti, nes nebeatliko savo pareigų. Šuo ištikimai tarnavo savo šeimininkui visą gyvenimą, tačiau laikui bėgant tapo nejudrus ir lėtas, todėl vieną dieną šeimininkas pasiėmė šautuvą ir, išsivedęs Brisių toliau, jį nušovė. Tai, kad žmogus bėga nuo savo aukos, rodo, jog galbūt jis nenorėjo taip pasielgti ir dėl to susigėdo, suprato, kad savyje jis nužudė ir savo žmogiškumą. Šuo to nesuprato, jis tenorėjo „kojas jam paskutinį kartą palaižyti“. Brisius nejaučia pykčio žmogui: net kai miršta, jis vaizduojamas kaip mylintis ir ištikimas šuo.. Jonui Biliūnui nereikalingumo temos yra labai svarbios kūryboje Tam įtakos galėjo turėti tai, kad jis buvo humanistas, jam rūpėjo žmogus ir jo gerovė, lygybė ir žmogiškumas. Abi novelės parodė, kad Jono Biliūno kūryboje nereikalingumo tema yra labai svarbi, kad nereikalingieji išgyvena liūdesį ir sielvartą dėl nedoro žmonių elgesio.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!