Jono Biliūno asmenybė: istorinis kontekstas, turėjęs įtakos Biliūno kūrybai

Viešasis kalbėjimas

J. Biliūno asmenybė: istorinis kontekstas, turėjęs įtakos Biliūno kūrybai

„Lengviau daros ant širdies matant, kaip nors kiti laisviau gyvena, myli kalbą ir kraštą, literatūrą ir kultūrą. Pradedi tada tikėti, kad ateis laikas, kuomet ir tavo krašte taip bus.“

Jonas Biliūnas – lietuvių novelės klasikas, psichologinės prozos ugdytojas – gimė 1879 m. balandžio 11 d. Niūronyse ( Anykščių raj. ) pasiturinčių ūkininkų šeimoje, tačiau dar būdamas gimnazistas liko našlaitis, susidūrė su skurdu ir būtinybe verstis savarankiškai, už kuklų atlygį mokė jaunesnius vaikus, kol 1899 m. savo lėšomis baigė Liepojos gimnaziją. Paskutinėse gimnazijos klasėse susidomėjo pasaulio atsiradimų. Tapo aktyviu socialdemokratu, įkūrė slaptą moksleivių draugiją. Dėl savo pažiūrų Biliūnui teko nukentėti: 1900 m. buvo pašalintas iš Dorpato ( Tartu ) universiteto. 1902 m. Panevėžyje, kur tada gyveno, įsteigė socialdemokratų partijos grupę. Socialinė problematika ryškėja ankstyvuosiuose darbininkų spaudoje skelbtuose rašytojo apsakymuose: „Pirmutinis streikas“ , „Be darbo“. Pirmoji grožinė knyga „Įvairūs apsakymėliai“ išėjo 1906 m. Rašė ir literatūros kritikos bei istorijos, publicistikos straipsnius, mokslo populiarinimo, politinio pobūdžio brošiūras. Kūriniai pasižymi humanistinėmis idėjomis, subtiliu žmogaus sielos pažinimu, lyrizmu, elegiška nuotaika, meistrišku stiliumi. Juose ypač ryškus pasakotojo, reiškiančio autoriaus dorovines nuostatas, vaidmuo.

J. Biliūnas gimė Lietuvoje, kuri priklausė carinei Rusijai. Tuo metu buvo draudžiama lietuviška spauda, todėl jį mokė daraktorius. Tėvai buvo valstiečiai, jis užaugo kaime, todėl ir jo literatūriniai personažai iš kaimo.

Daugeliui „Liūdna pasaka“ mažai kuo ir panaši į pasaką, kokią įsivaizduojame. Joje nerasime nei raganų, nei princų. Ir pabaiga jos visai nėra džiaugsminga. Iš tiesų, tai pats autorius ją apibūdino kaip pasaką, nes tas laukimas ir ilgesys, praradus mylimą žmogų, yra stebuklingas.

Taigi, kas turėjo įtakos šios apysakos atsiradimui?

Besigydydamas Lenkijos kurorte, pamatė moterį, kuri kasdien vaikščiojo tarp poilsiautojų ir kalbėjo: ,,Žmonės, kokie jūs gražūs, ar nematėte mano Petriuko?“

Rašytojui kilo sumanymas parašyti kūrinį apie šią moterį. Jis sugalvojo, kad ji (Juozapota) yra nukentėjusi nuo 1863 metų sukilimo malšintojų.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!