Projektų trukmės valdymas NMA ir jo ugdymas

ĮVADAS Temos aktualumas. Projekto formavimo ir realizavimo proceso analizė paremta ino­vacinio projekto gyvavimo ciklo koncepcija: inovacinis projektas apima tam tikrą laikotarpį, nuosekliai ar lygiagrečiai vykdomus etapus, besiskiriančius veiklos rūšimis. Inovacinės idėjos formavimas - šiame etape atsiranda inovacinė idėja ir formuluojamas galutinis bei svarbiausieji projekto tikslai, numatomi jų pasiekimo keliai, investicijų objektai, bei šaltiniai. Projekto rengimas - tai inovacinio projekto tikslų pasiekimo sprendimų paieška, projekto tikslų realizavimo užduočių ir priemonių komplekso formavimas, atsižvelgiant į laiką, resursus ir vykdytojus. Projekto realizavimas - tai darbų vyksmas, realizuojant projekto tikslus. Šiame etape kontroliuojamas kalendorinių planų vykdymas, resursų panaudojimas, analizuojama projekto realizavimo eiga ir įvertinami nukrypimai. Projekto užbaigimas - tai projekto rezultatų pristatymas užsakovui ir sutarčių (kontraktų) sudarymas. Darbo problema. Darbo problemą nusakantys klausimai: • Kaip, kokiomis priemonėmis, metodais turi būti atliekamas projektų trukmės valdymas NMA pavyzdžiu? • Kokia galima viešajame administravime diegiamų e.priemonių įtaka informacinės visuomenės projektų valdymui? Darbo objektas: projektų trukmės valdymas NMA ir jo ugdymas. Darbo dalykas: projektų trukmės valdymas NMA ir jo problemos. Darbo tikslas – įvertinti viešajame administravime diegiamų e.priemonių įtaką informacinės visuomenės vartotojų aptarnavimui. Numatytam darbo tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1. ištirti projektų ir programų rengimo ypatumus; 2. išanalizuoti projektų ir programų rengimą empirinį požiūrį; 3. pateikti, projektų ir programų rengimo problemas; 4. nustatyti projektų ir programų rengimo praktines rekomendacijas. 5.pateikti išvadas ir rekomendacijas. Darbo metodai: 1. Antrinių duomenų, mokslinės literatūros ir internete pateiktos informacijos studijos ir analizė. 2. Įstatymų ir kitų teisės aktų analizė. 3. Grafinis duomenų ir įtakos vaizdavimas. Darbo metodai: sisteminė ir loginė analizė, statistinė analizė, teorinės literatūros analizė. 1.PROJEKTŲ TRUKMĖS VALDYMO VALSTYBĖS INSTITUCIJOSE REGLAMENTAVIMAS IR PAGRINDINIAI PRINCIPAI 1.1. Projektų trukmės valdymo samprata Projekto sąvoka tiek literatūroje, tiek praktikoje apibūdinama labai įvairiai. Vieno ir visiems atvejams tinkančio apibrėžimo rasti neįmanoma, nes skirtingi autoriai savaip intrepretuoja projekto sąvoką. Projektas (lot. projektus) - mestas į priekį. Tai iš anksto parengta ir suplanuota kryptinga veikla, siekianti tam tikrų tikslų ir turinti galutinį rezultatą – produktą.1 Projektas - tai unikalus darbas, turintis konkretų tikslą ir pasireiškiantis koordinuojamu kelių tarpusavyje susijusių veiklų atlikimu.2 B.Neverauskas savo knygoje „Projektų valdymas“ pateikia įprastinę projekto sąvoką – visuma dokumentacijos, brėprojektų valdymo, apskaičiavimų, būtinų konkrečiam objektui sukurti.3 Pasak Projektų valdymo instituto parengto projektų valdymo standarto, projektas – tai laikina veikla, orientuota sukurti unikalų produktą ar paslaugą.4 Laikina veikla reiškia, kad kiekvienas projektas turi aiškią savo pradžią ir pabaigą. Projektas iš esmės skiriasi nuo nuolatinės veiklos tuo, kad projektas baigiasi, kai jo tikslai pasiekti, tuo tarpu kita nuolatinė veikla išsikelia kitus tikslus ir tęsiasi. Laikinas nebūtinai reiškia trumpas periodas, dauguma projektu trunka po keletą metų. Be to, projektui sukūrus paslauga ar preke jis nesibaigia, dažnai projektai tęsiasi kurdami išliekamąją vertę. Unikalumas pasireiškia tuo, kad produktas ar paslauga yra kažkuo išskirtini nuo panašių jau esamų produktų ar paslaugų. Pavyzdžiui personalo atrankos kompanija vykdo darbuotoju atranka, kiekvienas projektas yra unikalus tuo, kad ieškomam darbuotojui keliami kaskart skirtingi reikalavimai.5 Projektas – kompleksinės, koordinuojamos, vienkartinės pastangos, apribotos laiko, biudžeto, išteklių ir kryptingų atlikimo specifikacijų, skirtos patenkinti vartotojo poreikius.6 Projektas yra priemonė ką nors pakeisti – organizacijai įgyti naujų savybių, paslaugų, vartotojų, sukurti nauja aplinką. Nors projektas yra vienkartinis darbas, tačiau tai nereiškia, kad jį įgyvendinant pasiekti rezultatai taip pat yra vienkartiniai. Atvirkščiai, projekto rezultatų ilgalaikiškumas ir tęstinumas yra vienas iš svarbiausių projektinio darbo naudos organizacijai matų. Idealu, kai atsikirus organizacijos vykdomus projektus sieja aiškiai apibrėžta strateginė kryptis, užtikrinanti veiklos tęstinumą.7 R.Turner projektu vadina veiklų ciklą, kuriuo per numatytą laikotarpį siekiama sukurti tam tikrą kokybę ir kaštus atitinkantį produktą, paslaugą ar informaciją.8 Visi šie projekto apibrėžimai yra šiek tiek skirtingi, tačiau esmė tra ta pati: projektas apibrėžiamas kaip unikali ir laikina veikla, vykdoma siekiant tam tikro apibrėžto tikslo. Esminė projekto savybė, kylanti iš unikalios jo prigimties, tačiau retai randama apibrėžimuose, yra projekto (gyvavimo) ciklas. Visi projektai, nesvarbu, kokie sudėtingi ar paprasti būtų, nuo eilinės ne projektinės veiklos skiriasi tuo, kad pereina kelis vienodus gyvavimo ciklo etapus: koncepciją, galimumą, formulavimą, įgyvendinimą, veikimą ir priežiūrą. A.Kaziliūnas skiria tokias pagrindines projekto savybes: • Nustatytas galutinis tikslas; • Apibrėžtas laiko tarpas nuo vykdymo pradžios iki pabaigos; • Dažniausiai kelių padalinių ir profesionalių darbuotojų įtraukimas; • Nauja unikali veikla, t.y. daroma kažkas nauja; • Specialūs laiko, kainos ir atlikimo reikalavimai.9 Norit subalansuoti projekto tikslą, trukmę, kokybę, kaštus, bei nustatytus tikslus bei nenustatytus lūkesčius, reikia tikslingai valdyti projektą. Projekto valdymui apibūdinti įvairūs autoriai taiko skirtingus apibrėžimus. Dažniausiai tai priklauso nuo to, kokiu aspektu yra apibūdinamas nagrinėjamas procesas. Tačiau daugumas autorių mano, kad projekto valdymas yra projektų valdymo, įgūdžių, priemonių ir technologijų taikymas įgyvendinant projektą tam, kad būtų patenkinti visų projekto dalyvių poreikiai. Projektų valdymas – tai profesionali veikla (profesionalus pokyčių valdymas), grindžiamas šiuolaikinėmis mokslo žiniomis, patirtimi,metodais, priemonėmis ir technologijomis ir orientuota į aukštus rezultatus.10 B.Neverauskas ir J.Rastenis teigia, jog projekto valdymas yra tam tikros organizacijos narių pastangos, kurios nori pasiekti tam tikrą nepasikartojantį tikslą arba visumą uždavinių ar priemonių.11 Projektų valdymą, galima laikyti kaip įvairių išteklių panaudojimo koordinavimo per visus projekto gyvavimo ciklus metodologiją, siekiant efektyviai pasiekti tikslą.12 Pasak R.Gareis, projektų valdymas – tai projektinės organizacijos verslo procesas susidedantis iš projekto idėjos, nuolatinio projekto koordinavimo, kontrolės, nenutrūkstamo valdymo bei projekto pabaigimo.13 Sverbu, jog kiekvienam etapui pasibaigus, vertinami jo metu atlikti ir sukurti rezultatai, sprendžiama apie perėjimą į kitą etapą, parengiamas naujo etapo darbų planas.14 A.Chmieliauskas, Tarptautinėje aukštojoje vadybos mokykloje (ISM) organizuoto seminaro „Projektų valdymo meistriškumas“ (2002) metu išskyrė daugiau projektų valdymo parametrų ir juos suskirstė į pagrindines projektų valdymo funkcijas ir pagalbines: 1 pav. Projektų valdymą apimančios funkcijos Šaltinis: A. Chmieliauskas, seminaro „Projektų valdymo meistriškumas“ medžiaga. Projektų valdymo institutas (PMI) šiuos parametrus aiškina taip: • Apimties valdymas apima projekto poreikio, projekto tęstinumo numatymą. • Laiko valdymo metu įvardinami darbai, jų nuoseklus išdėstymas, nustatoma darbų trukmė, • sudaromas tvarkaraštis ir jis nuolatos kontroliuojamas. • Kaštai yra vienas iš pagrindinių veiksnių vykdant projektą, todėl jiems būtina skirti ypatingą • dėmesį, t.y. planuoti resursus, sudaryti biudžetą, nustatyti kaštus ir juos kontroliuoti. • Projektų valdymo metu svarbu valdyti kokybę: ją planuoti, užtikrinti ir kontroliuoti. • Pritraukiant darbuotojus, formuojant komandą, ją motyvuojant ir skirstant užduotis bei jas kontroliuojant yra valdomi žmoniškieji ištekliai. • Projektų valdymo rezultatai itin priklauso nuo projektų dalyvių tarpusavio ryšių, jų aprūpinimo reikalinga informacija, tad komunikacijos valdymas apima komunikacijos planavimą, informacijos paskirstymą, informacijos apie projekto eigą sekimą ir projekto užbaigimą. • Rizika projektų valdyme analizuojama kaip visuma neplanuotų įvykių, kurie gali paveikti projektą ar jo elementus ir sudaryti prielaidas nuostoliams atsirasti ar kliudyti laiku pasiekti projekto rezultatus.15 Tagi, rizikos planavimą galima apibrėžti kaip rizikos faktorių nustatymą tikimybės prognozavimą, reagavimo būdų numatymą ir reagavimo kontrolę. Tiekimų kontrolė apima pirkimų planavimą, tiekėjų atrinkimą ir sutarčių valdymą. Projektų valdymo koncepcija apima: • Projektų valdymo kontekstą; • Projektų valdymo procesą; • Projektų valdymo pagrindines funkcijas; • Projektų valdymo metodus; • Projektų valdymo praktiką.16 Projektų vadovai ar organizacija gali skirti projektus fazes taip užtikrinant geresnę valdymo kontrolę. Kartais visos šios fazės sudaro projekto gyvavimo ciklą.17 Projekto gyvavimo ciklas – laikotarpis nuo projekto atsiradimo iki likvidavimo. Nustatytas gyvavimo ciklas reiškia, kad projektas turi ribotą gyvavimo trukmę ir numatomus iš anksto laipsniškus pastangų pokyčius, kurie yra kontroliuojami tam, kad būtų pasiektas galutinis tikslas.18 Dauguma projekto gyvavimo ciklų turi bendrą charakteristiką: • Fazės yra nuoseklios ir paprastai nusakomos techninės informacijos arba techninio komponento perdavimu. • Kaštų lygis yra žemas projekto pradžioje. Jis pasiekia aukščiausią lygį tarpinių fazių mete ir sparčiai krenta projektui artėjant į pabaigą. • Neapibrėžtumas, o tuo pačiu ir rizika, kad projektas nebus baigtas, yra aukščiausi projekto pradžioje.19 A.Chmieliauskas projektų valdymo procesą susiaurina, teigdamas, kad pagrindinėmis projektų valdymo turinį sudarančiomis dalimis priimta laikyti planavimą, organizavimą ir kontrolę.20 1.1. Projektinės organizacijos samprata Dabartiniame versle projektas vis dažniau laikomas priemone, leidžiančia geriau valdyti įmonę bei didinti jos konkurencingumą. Taigi vis daugiau kompanijų savo veikloje pradėjo taikyti į projektus orientuotus darbo metodus bei projektų ar jų portfelio vadybą laiko svarbiausia konkurencingumo didinimo priemone, o projektų vertės didinimą iki maksimumo – tiesiausiu keliu įgyvendinti pagrindinius verslo tikslus. Projektinis darbas tampa vis populiaresnis tarp organizacijų ir tai tampa svarbia įmonės sėkmės aplinkybe. Projektų valdymo kompetencijos ilgainiui tampa esminėmis organizacijos kompetencijomis, kas skatina dagiau investuoti į projektų valdymo žinias bei personalą.21 R.Gareis suformulavo į projektus orientuotos organizacijos koncepciją (angl. Project –Oriented Organization (POO)): • „Valdymas projektais“ apibrėžiamas kaip jų organizacijos strategija; • Projektai ir projektų programos naudojamos kompleksinių procesų įgyvendinimui; • Valdomi skirtingų vidinių ir išorinių projektų portfeliai; • Veikia padaliniai, tokie kaip projektų portfelio grupė ar projektų valdymo skyrius, kurie atlieka integruotas projektų valdymo funkcijas; • Organizacija yra orientuota į projektus.22 Minėtina, jog tik susiejus ir suderinus pavienių projektų, vidinių ir išorinių projektų tinklų ir organizacijos valdymą, galima tikėtis, jog pagrindinis projektų tikslas - patenkinti projekto rezultatų vartotojų ir kitų suinteresuotų grupių lūkesčius bus pasiektas.23 R.Gareis tegia, jog projektinės organizacijos vienu metu atlieka daug skirtingų projektų, susikuria savotišką projektų portfelį. Kuo daugiau projektų organizacija atlieka, tuo sudėtingesnė ji tampa.24 Pažymėtina, jog projektinės organizacijos komandos (laiko požiūriu jos dažnai yra laikinos) kuriamos norint sujungti ivairių specializacijų individus. Tokios komandos gali vadintis įvairiai – „projektų grupėmis“, „laikinosiomis darbo grupėmis“, „tinklais“, „kokybės komandomis“, „virtualiomis komandomis“, tačiau jų tikslas tas pats. Svarbiausia šių, skirtingų specializacijų žmonių, užduotis – išssiugdyti bendro tikslo pojūtį ir veikti ta pačia kruptimi.25 Taigi, daugelis specialistų anksčiau dirbusių visiškai nepriklausomai savo srityse, dabar vykdydami kiekvieną projektą sujungia savo kompetencijas. Projektinės organizacijos turi dinamiškas ribas ir kontekstus. Vienavertus, projektų skaičiai ir dydžiai pasatoviai keičiasi, pastovių bei specialiai projektui atlikti pasamdytų laikinų darbuotojų bendradarbiavimas yra organizuojamas tariamose komandose. Kitavertus, kuriamos kintančios strateginės sąjungos bei ryšis su skirtingų projektų ir programų skirtingomis socialinėmis aplinkomis.26 Pasak A.Šalčiaus, organizacija – tai socialinis darinys, turintis atitinkamą struktūrą ir savo veikla siekiantis bendro tikslo.27 Taigi, projektinę organizaciją galima apibrėžti kaip įmonę (socialinį darinį) kurios reikšmingiausia naudos dalis (pavyzdžiui, pelno) gaunama už produktus arba paslaugas, kurie sukuriami per projektus. Kiekvienas projektas tokioje organizacijoje valdomas kaip mini įmonė ir jam skiriami visi laiko bei išteklių resursai. Galima teigti, jog projektas tokioje organizacijoje yra visiškai savarankiška, save išlaikanti institucija, turinti savo techninį ir administracinį personalą.28 Projektinė organizacija apibūdinama pagal detalios projektų valdymo kultūros egzistavimą (vertybių ir normų, susijusių su projekto valdymu rinkinys). Projektinėse organizacijose projektų valdymas laikomas verslo procesu, kuriame egzistuoja specifinės procedūros, bendras projekto vaidmens ir naudojamų projekto valdymo metodų supratimas.29 2 pav. Pojekto, vykdomo projektinėje organizacijoje struktūra Šaltinis: PMBOK Pagal pateiktą pavyzdį matyti, jog projektinėje organizacijoje projektas yra tam tikra atskira savarankiška intstitucija bendroje organizacijos struktūroje.30 Yra skiriami tokie projektinės organizacijos struktūros privalumai bei trūkumai. Projektinės organizacijos privalumai Projektinės organizacijos trūkumai Projekto vadovas vienas vadovauja visam projektui ir periodiškai atsiskaito organizacijos vadovybei už atliktus darbus. Įprasta, jog kiekvienas projektas organizacijoje sprendžia savo personalo reikalus atskirai, tačiau čia pasireiškia tendencija visiškai apsirūpinti personalu. Visi projekto komandos nariai yra tiesiogiai pavaldūs projekto vadovui, su juo derinami visi techniniai klausimai. Projekto vadovas yra realus projekto direktorius. Tam, kad galėtų spręsti technines problemas, projektų vadovai turi kaupti techninę įrangą ir sudaryti ilgalaikes sutartis su specialistais, kad į juos būtų galima kreiptis ne tik tada, kai reikės pagal projekto planą, bet ir vėliau. Nesant funkcinių padalinių, pagreitėja sprendimų priėmimo procedūra. Jeigu projekte vykdomi sudėtingi technologiniai už-daviniai, ne visada projekto komandos nariai pajėgūs juos įveikti. Šiuo atveju akivaizdus funkcinės organizacijos, kurios padaliniuose dirba įvairių sričių specialistai, privalumas. Savarankiškose projektų komandose atsiranda tapatumo jausmas, stiprinantis jos narių motyvaciją ir atsakomybę projektui. Neretai projekto komanda ima ignoruoti ar nevykdyti administracinių procedūrų, taip pašlyja visos organizacijos administravimas. Kadangi projekto valdžia yra centralizuota, komanda gali labai sparčiai reaguoti į užsakovo ir organizacijos vadovybės pageidavimus. Projektinėje organizacijoje kiekvienos komandos ir individualių jos narių veikla glaudžiai susijusi su konkrečiu projektu. Kartais komandos nariams pasireiškia elgsenos ypatumų, kurie pavadinti projectitis liga, t.y. projekto komanda ir jos nariai idealizuoja save, sureikšmina savo komandos darbą, atsiriboja nuo likusios organizacijos ir ją supančios aplinkos, konkuruoja su kituose projektuose dirbančiais kolegomis ir pačiais projektais. Projektinės komandos pasižymi veiksmų vienove. Projekto pabaigos ir savo „gyvenimo pabaigos" sutapatinimas, dažniausiai jis iškyla, kai projektas jau eina į pabaigą ir nėra aiškus jį vykdančių žmonių likimas. Kas bus toliau? Ar visi turės išsiskirstyti? Ar jiems bus pasiūlytas kitas projektas? Ar jų sukauptą patirtį bus galima pritaikyti kitiems projektams? Projektinės organizacijos struktūra yra paprasta ir lanksti, tai leidžia greitai perprasti problemos specifiką, prisitaikyti prie jos ir įvykdyti keliamus uždavinius. Tokiose organizacijose palaikomas holistinis po-žiūris į projektus. 1 lentelė. Projektinės organizacijos privalumai ir trūkumai Šaltinis: NEVERAUSKAS, Bronius; STANKEVIČIUS, Vytautas; VILIŪNAS, Vaidotas; ČERNIŪTĖ Ieva. Projektų valdymas. p. 96 -97. Taigi, projektinės organizacijos turi tiek privalumų, tiek trūkumų.Tačiau svarbiausias bruožas skiriantis projektinę organizaciją nuo kitų yra projekto, kaip savarankiškos institucijos dominavimas. Labai svarbu yra tai, kokio pobūdžio ir tipo projektai yra atliekami orgranizacijoje. Nuo to priklauso komandos narių parinkimas, projekto įgyvendinimo trukmė, vienu metu organizacijoje galimų atlikti projektų skaičius bei organizacinės struktūros modelis. 1.2. Projektų tipai organizacijoje Kiekvieną projektą galima laikyti apibrėžtu darbu, kurį reikia atlikti laiku, kokybiškai ir neviršijant skirto biudžeto. Daugelis organizacijų, siekdamos įvairių tikslų, vienu metu vykdo daug projektų. Neretai šie projektai apima skirtingas veiklos srtis bei reikalauja įvairios kompetencijos darbuotojų. Projektus įprasta skirti į keturis pagrindinius tipus: • Inžinierinius; • Naujų gaminių ir paslaugų kūrimo; • Sistemų kūrimo ir įdiegimo; • Darbo ir pokyčių.31 Pasak A. Kaziliūno, organizacijose vykdomi projektai gali būti klasifikuojami taip: • Privalomieji ir atsirandantys dėl netikėtų įvykių; • Operaciniai; • Taktiniai; • Strateginiai.32 Kiti autoriai nurodo tokius pagrindinius projektų tipus: • Konkretūs projektai; • Atsitiktiniai projektai; • Atviri projektai.33 Konkretūs projektai. Šie projektai daug metų yra efektyvaus darbo organizavimo būdas. Sukurti gerai išsbandyti paraiškų pateikimo, specifikacijos rengimo, įvertinimo, planavimo ir kontrolės metodai. Specialistų veiklos žinios ir įgūdžiai yra aiškūs, konkretus jų derinys vis kitoks, tačiau kiekvienas gali lengvai nustatyti ko reikia. Projekto komanda ir organizacija yra labai patyrusios vykdyti tokius projektus, todėl žino, ko laukti. Atsitiktiniai projektai. Tokie projektai dažnai yra į vidų nukreiptos priemonės, kuriomis siekiame pakeisti darbų atlikimo būdus, sujungti žmones, esančius už organizacinių, geografinių ar profesinių ribų, kurie šiaip jau nedirba kartu. Svarbiausias bruožas – laikinumas. Krytis ir tema aiški, tačiau tiklus poveikis ir nauda organizacijai nekonkretizuota. Finansinius poreikius ir pasekmes planuoti sudėtinga. Atviri projektai. Atviro projekto tikslai dažnai neaiškūs, daug netikrumo dėl to, ką bandoma daryti, krypties ar galimybių įgyvendinti. Idėjas galima patikrinti, išbandyti embrioninėje stadijoje, po to išrutulioti iki įmanomų įgyvendinti inovacijų arba atmesti. Pagrindinis atvirų projektų bruožas yra tas, kad jie leidžia ribotai eksperimentuoti, nes laikas visada ribotas, o ištekliai - tuo labiau. Atviri projektai iš pradžių yra maži ir nematomi, tačiau kai jie tampa prasmingi, tuomet ir komandos pradeda demonstruoti sėkmę. Projektus galima klasifikuoti pagal problemų turinį, nusakantį ptojekto aktualumą ir jų sprendimo naujumą, todėl projektai skirstomi į tipinius ir unikalius: • Tipiniai projektai gali būti atkuriami skirtingose situacijose, juos pakoregavus pagal vietos sąlygas; • Unikalūs projektai negali būti tiražuojami, nes jų situacijos nesikartoja, neįmanoma sukurti kitos panašios projektavimo srities.34 Pagal projekto sudėtį ir jo veiklos srities struktūrą, projektai yra skirstomi į klases: • Monoprojektai – tai atskiri, nepriklausomi, skirtingo tipo ir dydžio projektai; • Multiprojektai – tai projektų kompleksas ar programa susidedanti iš tarpusavyje susijusių monoprojektų; • Megaprojektai – tikslinės regionų vystymo programos, kurios apima eilę mono ir multiprojektų.35 Teigiama, jog projektų klasifikacija nėra linijinė, net ir monoprojektas nebūtinai būna tik socialinis ar tik ekonominis. Jis gali būti organizacinis, ekonominis ir socialinis.36 Pagal projekto dydį yra skiriami projektų lygiai : • 1 lygio – paprasti ir neformalūs projektai. Trumpos trukmės, įtraukiantis vieną ar kelias organizacijas. Jei projektas laiku neįvykdomas, organizacija nenukenčia. Pirmo lygio projekto valdymas yra nesudėtingas, nes projekto komanda yra maža. • 2 lygio – didesni standartiniai projektai. Jie yra sudėtingesni, įtraukiantys daugiau žmonių, dalyvauja kelios organizacijos. Projektas trunka mažiau nei metus. • 3 lygio – kompleksiniai projektai. Jei yra ilgesnės trukmės, reikalaujantys daugiau išteklių. Nuo ankstesnių lygių šie projektai išsiskiria kompleksiškumu ir didesne rizika. Šie projektai gali apjungti keletą tarpusavyje susijusių projektų. • 4 lygio – dideli superprojektai. Šiuose projektuose gali būti aukščiau minėtų subprojektų dalių. Vien tik rizikai ir apimčiai didėjant nebus pereinama prie ketvirto, bet prie treči lygio projektų. Tam, kad projektas būtų priskiriamas ketvirtam lygiui, jame turi būti analizuojama daugiau problemų, gaunami reikšmingi rezultatai.37 Viena pagrindinių šiandienos temų –informacinė visuomenė. Dauguma autorių kalba apie informaciją kaip pagrindinį moderniosios visuomenės bruožą ir pažymi, jog įžengėme į informacijos amžių, globalios informacijos ekonomikos laikotarpį, kuriame vyrauja naujo pobūdžio informacija. Kaip mes apibūdintume informacinę visuomenę? Daugelis tyrinėtojų pripažįsta, kad apibrėžti informacinės visuomenės sąvoką ir individo vietą joje yra pakankamai sudėtinga, tai sąlygoja šio proceso sudėtingumas ir vystymosi sparta. Bendrai informacinę visuomenę galima būtų apibūdinti kaip visuomenę, kurioje informacija vaidina svarbų vaidmenį, kurioje laisvai ir intensyviai keičiasi informacija, kurioje informacija vertinama ir kurioje informacijos mainai vyksta, naudojantis informacinėmis technologijomis38. Lietuvos nacionalinės informacinės visuomenės plėtros koncepcijoje informacinė visuomenė apibrėžiama taip - tai atvira, išsilavinusi, nuolat besimokanti ir mokėjimu (žiniomis) savo veiklą grindžianti visuomenė, kurios nariai – tiek paprasti gyventojai, tiek visų lygių vadovai – turi galimybę ir geba visose savo veiklos srityse efektyviai naudotis šiuolaikinių informacinių technologijų priemonėmis, šalies ir pasaulio kompiuterizuotais informacijos ištekliais, o valstybės ir savivaldybių institucijos, pasitelkdamos šias priemones ir išteklius, - priimti sprendimus, garantuoti gyventojams prieinamą ir patikimą viešąją informaciją39. Šis informacinės visuomenės apibrėžimas atskleidžia vienos šalies viziją ir neatspindi globalaus ir visaapimančio informacinės visuomenės reiškinio apibrėžimo. M. P. Šaulauskas apibrėžia informacijos visuomenę taip: bendroji informacijos visuomenės samprata suponuoja ne tik ir netgi ne tiek technologinės, kiek socialinės bendrabūvio sanklodos pobūdį – visuomenė išvirsta informacine jei ir tik jei informacijos technologijos virsta lemtingu kasdienės interakcijos sandu40. 2007 m. žemės ūkio ir kaimo plėtros priemonės Agentūroje buvo administruojamos pagal du programinius dokumentus: Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą (toliau – BPD) ir Kaimo plėtros 2004–2006 metų planą (toliau – KPP). Atitinkamai šių programų finansavimas buvo vykdomas iš skirtingų šaltinių (Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (toliau – EŽŪOGF) Orientavimo skyriaus (BPD) ir Garantijų skyriaus (KPP)), skirtingi buvo teisės aktų reikalavimai dėl paraiškų administravimo, mokėjimo, apskaitos ir ataskaitų teikimo. Pagal 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL 2005 L 209, p.1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 320/2006 (OL 2006 L 58, p.42), nuostatas reikia patvirtinti vieną kaimo plėtros programą visoms kaimo plėtros priemonėms. 2007 m. spalio 19 d. Europos Komisija sprendimu Nr.C(2007)5076 pritarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programai, kurios nuostatomis bus vadovaujamasi administruojant paramą naujuoju programiniu laikotarpiu. Būtina pažymėti, jog 2007–2013 m. programiniu laikotarpiu atsirado naujų priemonių, tokių kaip „žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir kt. Siekiant užtikrinti sėkmingą lėšų administravimą bei įsisavinimą, būtina, kad Agentūra atitiktų griežtus akreditavimo kriterijus, ypatingą dėmesį skiriant Agentūros struktūrai, pakankamam žmogiškųjų resursų suformavimui, administravimo ir kontrolės informacinei sistemai, procedūrų aprašams, vidaus audito sistemai. Siekdama, kad Agentūrai priskirtos užduotys (funkcijų atskyrimas, patikra vietoje, kontrolė prieš vykdant mokėjimą, kryžminė patikra, paramos patvirtinimas, išmokėjimas ir apskaita, ataskaitų pateikimas, administruojamų projektų priežiūra ir t. t.) būtų atliekamos tinkamai ir laiku, Agentūra privalėjo modifikuoti veikiančias paramos priemonių administravimo informacines sistemas – pritaikyti bei sukurti naujus funkcionalumus, susijusius su paraiškų duomenų suvedimu į kompiuterines laikmenas, paraiškų registravimu, paraiškų duomenų sutikrinimu su išoriniais ir vidaus duomenų šaltiniais, išmokų pagal paraiškas apskaičiavimu, išmokėjimu ir apskaita, ataskaitų generavimu, duomenų, reikalingų audito sistemai, formavimu. Agentūra yra savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija – biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Agentūros direktoriaus 2007 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. BR1-412 (įsigaliojo 2007 m. rugsėjo 3 d.) patvirtinta nauja Agentūros struktūra, kurią sudaro vadovybė, 10 departamentų, 3 savarankiški skyriai. Agentūros personalą sudaro direktorius, direktoriaus pavaduotojai, departamentų direktoriai, skyrių vedėjai, poskyrių vedėjai, specialistai, kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Į Agentūros struktūrą įeina 10 Kontrolės departamento teritorinių skyrių. Pagrindinis krūvis, administruojant paramą žemės ūkiui, tenka Agentūrai. Siekiant užtikrinti operatyvų ir efektyvų paramos administravimą, būtinas darbuotojų skaičius, atitinkantis administruojamos paramos srautus. Darbuotojų skaičius nustatytas darant prielaidą, kad atskirų struktūrinių padalinių darbuotojai priklausomai nuo darbo krūvio gali būti panaudojami vėluojantiems darbams kituose padaliniuose atlikti. Taip būtų išspręsta darbų sezoniškumo problema. Kitas svarbus veiksnys - darbuotojų kvalifikacija ir jų tęstinis mokymas. Dėl Agentūroje atliekamų darbų ir veiksmų svarbos visiems darbuotojams keliami aukšti kvalifikaciniai reikalavimai bei įgyvendinamos darbuotojų mokymo programos. Pakankamas skaičius ir gerai išmokytas personalas yra vienas iš reikalavimų mokėjimo agentūroms, įvardintų 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 885/2006, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles (OL 2006 L 171, p.90). Minėtoms funkcijoms įvykdyti būtinas efektyvus esamos administracinės struktūros ir turimų materialinių techninių priemonių panaudojimas, bendradarbiavimas ir dalijimasis patirtimi su giminingomis ES mokėjimo agentūromis. Informacijos visuomenės sampratos reiškinį plačiai nagrinėjo ir pateikė F. Webster41. Jis įvairias informacinės visuomenės koncepcijas analitiškai sugrupavo pagal tai, kokie jos aspektai yra labiausiai akcentuojami. Anot jo, informacijos visuomenę galima apibūdinti pagal penkis kriterijus42: • technologinį; • ekonominį; • profesinį; • erdvinį; • kultūrinį. 1.2. Socialiniai ir visuomeniniai projektų trukmės valdymo aspektai Nagrinėjant sociologiniu aspektu, ypač daug dėmesio būtina skirti socialiniams informacijos visuomenės kūrimo veiksniams. Informacijos visuomenė suteikia galimybę sukurti naujas darbo vietas, sustiprinti socialinį solidarumą bei skatinti lingvistines ir kultūrines skirtybes. Tačiau būkštaujama, kad gali atsirasti naujų socialinių ir ekonominių neatitikimų, todėl pabrėžiama, kaip svarbu piliečius plačiai informuoti ir tuo pagrindu didinti suinteresuotumą, kad būtų kuriama informacijos visuomenė. Tačiau neabejojama, kad informacijos visuomenės įsigalėjimas sukels ir tam tikrų problemų, nepasitikėjimo. Į tai tikrai būtina atsižvelgti. Siekiant kuo didesnės ekonominės visuomeninės ir kultūrinės naudos ir norint atkreipti dėmesį į riziką, būtina įvertini tų technologijų įtaką bei pritaikyti tinkamas reagavimo į pokyčius priemones ir tuo pat metu garantuoti būtinas universalias socialines paslaugas. Naujosios masinės informacinės priemonės ir informacinės technologijos sudaro sąlygas atsirasti daugeliui naujų išraiškos formų, kuriant naujas žinojimo formas ir naujas socialines formacijas. Kadangi įvairios grupės savo idėjas gali išreikšti daugybe žiniasklaidos ir informacinių technologijų kanalų, visuomenė tampa labiau orientuota į specifines grupes ir požiūrius, nei į bendras, visuotines tendencijas43. Kompiuterių tinklai keičia žmonių bendravimo pobūdį, jis tampa vis mažiau asmeninis. Bendraujant, dažnai net nežinoma ir nesigilinama, su kuo bendraujama – santykiai darosi vis labiau anonimiški. M. P. Šaulauskas savo straipsnyje ,,Pirmoji ir paskutinė dekada: tinklažmogio – homo irretus – pradžios“, kalbėdamas apie popkultūros globalizaciją ir naujos kultūros individo, kurį įvardija kaip homo irretus (tinklo žmogų, tinklažmogį), ypatumus, nurodo tris pagrindinius naujosios kultūros, kurią sąlygoja informacinių technologijų įtaka, bruožus44: 1. Susiformavo ypatinga globalinė kasdieninės tarptautinės komunikacijos kalba – anglų kalba, kurioje labai gausu specifinio žargono. 2. Antrasis bruožas – globalinio pramogų tinklo susiformavimas. Kompiuteriniai žaidimai žaidžiami ne tik pavieniui, bet ir tinkle. 3. Trečiasis bruožas yra pirmųjų dviejų padarinys – bendra kalba ir bendros pramogos nulemia ne tik esminius informacinės visuomenės kultūros bruožus, bet taip pat sukelia ir visiškai naują – globalios fobijos – fenomeną. Informacinės technologijos verčia tobulinti mokslo principus ir eigą. Informacinė visuomenė dažnai apibūdinama kaip nuolat besimokanti visuomenė, nes informacinės visuomenės fizinis ir techninis pagrindas – informacinės technologijos – vystosi ir tobulėja taip sparčiai, kad šį procesą būtina žinoti ir panaudoti jo teikiamas galimybes ne tik informatikos specialistams, bet ir informacinių technologijų vartotojams, dirbantiems įvairiose ūkio šakose. Šiuolaikinės technologijos įgalina organizuoti įvairių lygių mokymo procesą, tiesiogiai nesiejant jo su laiku ir erdve. Be įprastinių mokymo formų – pradinio, vidurinio, specialiojo, aukštojo mokymo, labai svarbu organizuoti tęstinį mokymą. Ima vyrauti su informacinėmis technologijomis susijusios profesijos. Paprastėja mokslininkų bendradarbiavimas – galima greitai gauti, perduoti, keistis, platinti informaciją, kas labai pagerina mokslinių tyrimų organizavimą ir rezultatų diegimą. Informacijos visuomenėje kiekvienas pilietis turi galėti ir mokėti naudoti savo darbinėje, kultūrinėje ar buitinėje veikloje šiuolaikines informacines technologijas. Ypatingą reikšmę informacinėje visuomenėje įgauna išsilavinimo įgijimas, projektų valdymo ir kvalifikacijos palaikymas. Tai pabrėžiama visuose Europos Sąjungos dokumentuose informacinės visuomenės tema. Europos šalyse visuomenei informuoti ir paruošti skiriama daug dėmesio. Europos Sąjungoje yra sukurta speciali komisija informacijos visuomenės klausimais. Komisija savo ruožtu sudarė Aukštos kvalifikacijos ekspertų konsultacinę grupę, kuri kuria prioritetines programas bei priemones joms įgyvendinti. 1.3. Projektų trukmės valdymo priemonės ir galimybės Egzistuoja gana daug finansavimo priemonių, kurias galima išnaudoti plėtojant projektų valdymo visuomenę Lietuvoje: struktūriniai fondai, 6-oji pagrindų programa, nacionalinės programos ir kitos iniciatyvos. Kalbant apie struktūrinius fondus, ES sanglaudos politikoje 2007-2013 m. daugiausia dėmesio skiriama 3 dideliems tikslams, kuriems pasiekti numatytas 336,2 milijardų eurų biudžetas. Šie tikslai – tai: 1) konvergencija didžiausią dėmesį skiriant moksliniams tyrimams, naujovėms ir rizikos prevencijai; 2) konkurencingumas, ypač naujovių, projektų valdymo ekonomikos, bei ITT plėtra; 3) bendradarbiavimo gerinimas siekiant Lisabonoje ir Geterborge paskelbtų tikslų. Europos Sąjungos 6-osios pagrindų programos biudžetas siekia 17,5 milijono eurų, iš kurių 3,6 milijono eurų skiriama informacinės visuomenės technologijoms. Su informacinės visuomenės technologijomis 6-ojoje programoje susijusios šios prioritetinės temos45: ◦ projektų valdymo technologijos ir sąsajos; ◦ būsimų ir atsirandančių technologijų tyrimas; ◦ komunikacijos infrastruktūros; ◦ informatika ir programinė įranga; ◦ komponentų ir makrosistemų technologijos dideliems visuomeninimas ir ekonominiams sunkumams įveikti. Kalbant apie kitas iniciatyvas Lietuvoje, kaip labai svarbią reikėtų išskirti ,,Langą į ateitį“. Tai yra viešosios – privačios partnerystės iniciatyva, pradėta įgyvendinti 2002 m. pirmaujančių IT bendrovių, bankų ir valdžios institucijų, siekiančių plėtoti informacinę visuomenę Lietuvoje. 1.4. Projektų trukmės valdymo sistemos ypatumai Šiuolaikinės informacinės valstybės pagrindinis tikslas, tai - išugdyti pilnaverčius informacinės visuomenės narius, sugebančius naudotis pasauliniu tinklu, kurti, programuoti, tobulėti informacinių technologijų srityse, nebijoti naujovių, gebančius greitai prisitaikyti prie kintančios aplinkos. E-aptarnavimo ugdymas yra ypač sudėtingas, įvairiapusiškas, daugiapakopis procesas. Ugdymo dalyvių sąveikos situacijos, poveikiai yra beribiai, todėl neįmanoma suformuluoti patarimų visais ugdymo klausimais, negalima kiekvienam pedagoginio proceso atvejui rasti ir pritaikyti gatavų receptų46. Pagal Šekšnia e-aptarnavimo ugdymas – tai įgyjamos naujos kompetencijos, žinios, įgūdžiai, kuriuos žmonės naudoja arba naudos ateityje savo veikloje47. Reikia pažymėti, jog e-aptarnavimo ugdymas yra platesnė sąvoka už naujų projektų valdymo įgijimą. Jis apima projektų valdymo ir įgūdžių atnaujinimą, patirties kaupimą, klaidų analizę, adaptacijos prie kintančių sąlygų gerinimą. Taigi ugdymo sistema yra orientuota į ateitį, ji įgalina greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją. Šaltinis: sudaryta darbo autoriaus 2 pav. Informacinės visuomenės ugdymo sistemos tikslų formavimas Informacinės visuomenės ugdymo sistemos tikslai turi aiškiai parodyti valstybės ar individualaus asmens perspektyvas, kai ji bus įgyvendinta. Taigi, formuluojant tikslus, reikia atsakyti į tris grupes klausimų: 1. Valstybiniai tikslai: ◦ Kokie informacinės visuomenės ugdymo principai ir koncepcijos turi būti įsisavinti ugdymo metu? ◦ Ko turi būti ugdoma? ◦ Kada ir kur turi būti ugdoma? 2. Individualūs gyventojų tikslai: • Kaip informacinės visuomenės ugdymo programa paveiks visuomenės gyvenimo kokybę? Kai tikslai apibrėžti aiškiai, nesunku įvertinti informacinės visuomenės ugdymo sistemos efektyvumą. Priešingu atveju bus nelengva nustatyti ir pagrįsti reikalingų resursų, ugdymo metodų ir formų pasirinkimą. Šiandien šiuolaikinės vadybos požiūriu, žmogiškasis veiksnys yra svarbiausiais veiksnys, apsprendžiantis organizacijos veiklos efektyvumą. Kompetetingi darbuotojai sukuria organizacijos pagrindines kompetencijas, kurios prisideda prie kiekvienos organizacijos konkurencingumo. Reikia nepamiršti, kad net ir labai aukštos kvalifikacijos darbuotojas gali pilnai neatskleisti savo potencialo jei nebus motyvuotas ir suinteresuotas.48 Pasak R.Gareis, projektinėse organizacijose kaip esminė kompetencija, kuri sukuria konkurencinį pranašumą, gali būti suvokiama projektų vadyba. Yra būtina užtikrinti projektų valdymo kompetencijų vystymą ir kelimą. Projektinėse organizacijose šios kompetencijos tur būti atskleistos ir išvystytos tiek komandoje, tiek individualių narių.49 Visi projektai orientuoti tikslui pasiekti, paprastai aiškiai nustatant laiko ir išlaidų ribas. Naujo projekto sudėtingumą didina tai, kad jame stipriau reiškiasi organizacinių veiksnių poveikis. Projektų atžvilgiu jie tampa nebe periferiniais, o centriniais.50 Žmogus yra vienas svarbiausių organizacijos veiklos elementų. Žmogiškasis veiksnys užtikrina sėkmingą organizacijos veiklą bei sukuria konkurencinį pranašumą. Projektinėse organizacijose žmogiškojo veiksnio svarba išlieka tokia pati, kaip ir tradicinėse organizacijose. Teigiama, jog 1960 m. projektų valdymo sritis išsiplėtė ir transformavosi į žmogiškųjų išteklių periodą, kur projektų valdymo efektyvumas jau apibrėžiamas trijuose lygmenyse: individo, komandos ir organizacijos. Projektų valdymo žmogiškųjų išteklių valdymo aspektas apima: • projekto komandos problemas; • projektų valdymo kompetencijas; • žmogiškųjų išteklių; • valdžios ir lyderystės paskirstymas projektų valdyme.51 Individai, kaip ir organizacijos, yra veikiami skirtingų aplinkų: teisinės, technologinės, socialinės, industrinės, politinės. Jų elgseną komandoje lemia daugybė išorinių bei asmeninių veiksnių. O‘Connor (2006) išskyrė 6 dažniausiai individų elgseną įtakojančius išorinius veiksnius ir 6 asmeninius veiksnius:52 Išoriniai veiksniai 1. Kolektyvinė veikla (angl. Collective efficacy). Kiekvienas žmogus jaučia asmeninę motyvaciją prisidėti prie bendro komandos rezultato, tiki, kad jo asmeninis veiklos projekte indėlis teigiamai veikia visos komandos veiklą. Individams yra itin svarbu matyti savo asmeninį indėlį ir jo vertę siekiant projekto tikslo. 2. Socialiniai apdovanojimai ir sankcijos (angl. Social rewards and sanctions). Tai apima individo pripažinimą, pasitikėjimą projekto komandoje. Dažnai socialinis pripažinimas pasireiškia dar prieš pradedant vykdyti paskirstytas užduotis. Socialinis pripažinimas priklauso ne tik nuo kitų komandos narių sprendimo, bet ir nuo paties individo pastangų lygio. 3. Socialinė dilema (angl Social Dilemma). Socialinė dilema iškyla, kai nesutampa individo asmeniniai ir komandos interesai. Asmeninių ir komandos interesų sutapimas ar jų suderinimas motyvuoja ir skatina veiklos efektyvumą tiek individo, tiek komandos lygmenyse. 4. Socialinis neveiksnumas (angl. Social loafing). Tai ypač skausminga ir gana greitai plintanti problema projektų komandose. Ši problema iškyla kai individas yra įtraukiamas į komandą, bet panaikinama jo asmeninė atsakomybė. Neveiksnumas sukuriamas nesuteikiant arba tyčia blokuojant svarbią informaciją arba individui siekiant konkurencinio pranašumo per kitus komandos narius. Nesprendžiant šios problemos, galima tikėtis neigiamų pasekmių komandos veiklai. 5. Tarpusavio priklausomybė ateityje (angl. Future interdependance). Tai apibrėžiama kaip potenciali galimybė bendradarbiauti ateityje. Tyrimais nustatyta, kad tarpusavio priklausomybė ateityje turi įtakos projekto komandos darbui. Didesnės potencialaus bendradarbiavimo galimybės ateityje skatina didesnes individo pastangas geriau ir efektyviau dirbti. 6. Socialinis identitetas (angl Social identity). Kiekvienam individui yra svarbu būti komandos dalimi ir dalintis su kitais komandos nariais. Socialinis identitetas dažnai atspindi individo nuasmeninimą, motyvų ir perspektyvų psichologiniu pasikeitimu tarp komandos narių. Galima sakyti, kad socialinio identiteto pasekmė – komandos narių tobulėjimas per bendradarbiavimą tarp komandos narių. Asmeniniai veiksniai 1. Asmeninis identitetas. Tai individo asmeninis suvokimas, kodėl jis įsitraukia į vieną ar kitą veiklą. Galimybė sukurti ir sustiprinti savigarbą bei savivertę motyvuoja komandos narius priimti reikiamus tikslo pasiekimui įsipareigojimus. Kiekvieno komandos nario indėlio lygis į komandos veiklą tiesiogiai siejasi su jo asmeninio susitapatinimo su komanda lygiu. 2. Pasiekimų troškimas. Šis faktorius yra labai svarbus pasiekimų motyvacijos požiūriu ir gali būti išskirtos trys kategorijos: asmeninis meistriškumas, konkurencinis pranašumas, mokymasis. 3. Rolių skirtumai. Tai įdomus ir nesunkiai pritaikomas faktorius, įtakojantis individų veiklą. Galima išskirti du rolių tipus: užduoties ir socialinį. Užduoties rolės yra siejamos su sąmoningumu ir suvokimu, o socialinis tipas – su pritarimu ir atitikimu. 4. Komandos dydis. Komandos dydis turi atitikti užduočių apimtis. Suformavus netinkamo dydžio komandą, gali pasireikšti demotyvacija. Per mažoje komandoje bus per dideli darbo krūviai, kas iššauks darbuotojų nepasitenkinimą, stresą ir kitus neigiamus veiksius. 5. Statuso įgijimas. Statuso įgijimas siejasi su įtakos lygiu komandoje ir yra įgyjamas per indėlį siekiant projekto tikslo arba jau iš anksto susiformavusią komandos nuomonę. 6. Komandos nario įsipareigojimas. Užduočių tarpusavio priklausomybė, vidinių konfliktų galimybės ir pasitenkinimas komandos nariais apsprendžia aukštesnį komandos įsipareigojimų lygį, o tai savo ruožtu įtakoja komandos produktyvumą. Įsipareigojimo komandai lygmenį lemia ir individo pasitenkinimas vadovavimu komandai bei teisingu išteklių paskirstymu. Lentelė Nr.2 Individų elgseną komandoje įtakojantys veiksniai Šaltinis: ČIUTIENĖ Rūta; MEILIENĖ Evelina; ŠIMKŪNAITĖ Ineta. Žmogiškasis veiksnys siekiant projektų kokybės: teoriniai aspektai. p. 1057 Kai kurie autoriai išskiria tokias projektų valdymo stiliaus koncepcijas: • Matoma komanda – tai grupė žmonių, tiesiogiai vykdančių projektą. Tam, kad būtų užtikrintas projekto įvygdymas, jie kartais susitinka. Labai dažnai ir jie, ir projekto lyderis projektui skiria tik dalį darbo laiko. Padėtį komplikuoja tai, kad projekto lyderis dažnai pradeda darbą neturėdamas projektui vykdyti priskirtų žmonių ir gali būti priverstas matomą komandą burti neoficialiais būdais. • Nematoma komanda – tai grupė žmonių, kurie netiesiogiai prisideda prie matomos komandos darbo. Jų bendradarbiavimas ir parama svarbūs projekto sėkmei. Projektų lygeriai nesirūpina šio tinklo žmonių valdymu ir motyvavimu. • Dalininkai – tai žmonės suinteresuoti prijekto rezultatais. Kiekviename projekte būna įvarių dalininkų. Paprastai jau įtraukti į projektą būna šie dalininkai: projekto lyderio viršininkas ar remėjas, projekto lyderis, klientas, galutinis naudotojas, išorinės struktūros veikiamos projekto. • Organizacijos tinklo valdymas – projektų lyderiai sąmoningai nukreipia visų įtrauktų į projektą organizacijoje ir už jos ribų esančių žmonių pastangas aukštos kokybės bendradarbiavimo link. Komandinis darbas išplinta už tradicinių ribų.53 Vieni svarbiausių žmonių projektinje organizacijoje yra projektų vadovai. Projekto vadovas paprastai parenkamas ir paskiriamas, įvertinus projektinį pasiūlymą. Jis atsako už projekto planavimą, vykdymą ir užbaigimą. Pirmieji projekto vadovo uždaviniai yra parengti projekto biudžetą ir tvarklaraštį, atrinkti projekto komandai žmones, susipažinti su užsakovais, įsitikinti, ar yra reikiamos patalpos ar įranga. Suformavus projeto komandą, projekto planai ir tvarkaraščiai patikslinami. Projekto vydymo metu projektų vadovas rengia paitarimus su projekto komanda bei suinteresuotosiomis šalimis.54 Projekto komanda – tai tam tikrą integracijos lygį pasiekusi aukštos motyvacijos žmonių grupė, kurioje veiklos efektyvumą nulemia harmoningas vaidmenų pasiskirstymas bei elgesio normos, skatinnačios bendradarbiavimą, pasitikėjimą, sutektumą. Komandinis darbas grindžiamas bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba, bet jei komandoje dirba labai panašūs žmonės, jų efektyvums nebūna labai aukštas.55 Dr. M.Belbnin išskiria devynis komandinius vaidmenius, teigdamas, kad kiekvienas žmogus turi daugiau ar mažiau ryškų komandinių vaidmenų rinkinį, kuriame paprastai dominuoja vienas iš jų. Pirmininkas – labai disciplinuotas, susikaupęs ir kontroliuojantis save asmuo, sugebantis išlaikyti vieningą ir tikslingai dirbančią komandą.Tokie asmenys dažnai tampa komandų lyderiais, nors yra naudingi komandoms ir jais nebūdami. Idėjų žmogus – tai labvai protinga, originaliai, radikaliai mąstanti asmenybė. Jis kuria idėjas, kurias kiti komandos nariai toliau plėtoja iki siekiamo rezultato. Jie nėra geri tų idėjų įgyvendintojai, nes jie greitai praranda susidomėjimą ir linkč nepastebėti smulkmenų. Organizatorius – tai darbštus, sąžiningas, praktiškas ir lojalus asmuo, turintis organizacinių įgūdžių, bendrumo jausmą ir siekį idėjas ir sprendimus paversti konkrečiomis užduotimis ir sistemingai jas vykdyti. Organizatorius strategiją paverčia darbo planu, išaiškina tikslus ir išskiria detales.Jie mėgsta kurti sistemas ir tvarką. Formuotojas – dinamiškas, mėgstantis bendrauti, impulsyvus ir nekantrus, dažnai susierzinantis asmuo. Jis skatina entuziazmą ir siekia rezultatų, darydami spaudimą kitiems. Jo tikslas – suteikti formą komandos veiklai. Jie bando sujungti idėjas, tikslus, ir praktinius svarstymus į viemą vykdomą projektą. Komandos žmogus – tai žmogus, padedantis komandos nariams pasiekti ir išlaikyti efektyvumą. Jų buvimas mažina psichologines problemas, todėl jie ypač vertingi konfliktuoti linkusiose komadose.Kaip lyderiai, komados žmonės yra populiarūs ir motyvuoti, tačiau nepakankamai dinamiški. Teisėjas - tai protingas, stabilus, kritiškas nevienašališkas ir sąžiningas asmuo. Jo tikslas – išanalizuoti idėjų praktinę vertę ir galimybes jas pasiekti bei neleisti komandai pasirinkti klaidingo kelio. Kontaktų žmogus – tai taip pat kūribinga asmenybė, pasižyminti ne idėjų generavimu, o „žalių“ idėjų išplėtojimu. Jie žvalgosi į išorę, užmezga įvairius kontaktus, stebi galimybes ir ieško išteklių. Tikrintojas – siekia užtikrinti kuo efektyvesnes komandos pastangas. Jis nuolat stebi, kad viskas būtų tvarkoje, todėl dažniausiai yra susirūpinęs, kol visko detaliai nepatikrina. Specialistas – tam tikros įgūdžių ir projektų valdymo turintis asmuo. Jis domisi savo sritimi ir siekia joje tobulėti iki ekspertinio lygio. Projektuose, kurių pagrindas – siauros technologijos ar techniniai sprendimai, specialistas yra pagrindinis veikėjas.56 Efektyvi komanda turi dirbti kartu ir būti atsakinga už reikšmingų užduočių atlikimą. Motyvaciją didina atsakomybė už skirtas užduotis, bei užduotys, reikalaujančios įgūdžių įvairovės. Komandos struktūra turi atitikti projekto veiklų keliamus kompetencijų reikalavimus, turi sutapti jų asmenybės bei turi būti užtikrintas funkcijų lankstumas. Turinio kategorijai priklausantys veiksniai apibūdina tai, kas svarbu, kad darbas būtų atliekamas produktyviai. Projekto komandos narių atsidavimas bendram tikslui bei visų komandos narių įsitraukimas į bendrą veiklą tiesiogiai didina veiklos efektyvumą.57 2. PROJEKTŲ TRUKMĖS VALDYMO YPATUMAI NACIONALINĖJE MOKĖJIMO AGENTŪROJE PRIE LR ŽŪM 2.1. Nacionalinė mokėjimo agentūra ir jos pagrindinės funkcijos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos (toliau - Agentūra) yra savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija - biudžetinė įstaiga, veikianti žemės ūkio ministerijos akreditavimo srityje, administruojanti valstybės paramos ir Europos Sąjungos (toliau - ES) paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas. Agentūra skaičiuoja jau devintuosius veiklos metus. Nuo įsteigimo pradžios pagrindinis jos tikslas buvo SAPARD paramos administravimas, o Lietuvai tapus pilnateise ES (toliau - ES) nare oficialiai prasidėjo naujas, daug sudėtingesnis ir gerokai platesnės veiklos etapas - ES bendrosios žemės ūkio politikos priemonių įgyvendinimas. Nustatydama savo veiklos strateginius tikslus, programas ir priemones, Agentūra vadovaujasi šiais pagrindiniais strateginiais dokumentais: Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais strateginiais tikslais (prioritetais), Valstybės ilgalaikės raidos strategijos bei Ilgalaikės ūkio plėtros strategijos nuostatomis, taip pat 2007 m. balandžio 26 d. Europos Komisijos patvirtinta 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ (žin., 2006, Nr.110-4171), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 189 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ (žin., 2007, Nr.22-839) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 190 „Dėl institucijų, atsakingų už Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos įgyvendinimą, paskyrimo“ (žin., 2007, Nr.22-840), Agentūra atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau -EŽŪFKP), Europos žemės ūkio garantijų fondo (toliau - EŽŪGF) priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę. Agentūra, kaip viena iš institucijų Lietuvoje, vykdanti mokėjimus, įgyvendina šiuos iškeltus uždavinius: • skatina šalies žemės ūkio ir kaimo plėtrą administruojant valstybės ir ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas ir užtikrinant jų naudojimo kontrolę; • dalyvauja diegiant integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (toliau - IAKS); • dalyvauja diegiant ir įgyvendinant ES bendrosios žemės ūkio politikos (toliau - BŽŪP) priemonių administravimo sistemą; • dalyvauja diegiant ir įgyvendinant EŽŪGF, EŽŪFKP ir Europos žuvininkystės fondo (toliau - EŽF) priemonių administravimo sistemą; • dalyvauja administruojant cukraus pramonės restruktūrizavimo paramą • Išorinis veiksnys, turėjęs įtakos Agentūros veiklai – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 3D-395 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos akreditavimo Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) lėšoms administruoti“ (žin., 2006, Nr.110-4194) Agentūrai suteikta akreditacija administruoti EŽŪGF lėšas. Kitas svarbus teisės aktas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-143 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos akreditavimo Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšoms administruoti“ (žin., 2007, Nr.40-1511), kurio nuostatos įgalino Agentūrą nuo 2007 m. balandžio 11 d. iki 2007 m. spalio 15 d. administruoti EŽŪFKP lėšas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 3D-450 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros priežemės ūkio ministerijos akreditavimo Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšoms administruoti“ (žin., 2007, Nr.106-4357) Agentūrai suteikta teisė vykdyti mokėjimus iš dviejų aukščiau minėtų fondų. Interesantai NMA elektroniniu būdų aptarnaujami per sukurta Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) elektroninę asmenų bei organizacijų informacijos paieškos sistemą - Informacinį portalą. Pareiškėjai informaciniame portale gali ieškoti informacijos apie savo pateiktas paraiškas ir jų būklę NMA informacinėse sistemose. Prisijungus prie NMA PORTAL sistemos, naudotojui pateikiamas pagrindinis meniu: 2.1.1.Asmenų bei organizacijų informacijos paieška NMA informacinėse sistemose Nuspaudus šią nuorodą, atsidaro puslapis, kuriame atitinkamas teises turintiems naudotojams leidžiama atlikti asmens paiešką STIS, KPPAIS, KVAIS (Pienas), KVAIS (Linai), UAIS, FAS, Nacionalinės paramos sistemose ir peržiūrėti pateiktų paraiškų duomenis. NMA PORTAL sistema leidžia naudotojams peržiūrėti ekrane arba parsisiųsti į savo kompiuterį naudotojui paruoštas elektronines bylas. Pasirinkus nuorodą ”Mano bylos” portalo pirmajame puslapyje naudotojui pateikiamas bylų sąrašas. Sąrašą sudaro: Stulpelis Aprašymas Katalogas Katalogo pavadinimas, kuris sutampa su sistemos naudotojo kodu Pavadinimas Kompiuterinės bylos pavadinimas Dydis Kompiuterinės bylos dydis baitais Modifikuota Data ir laikas, kada byla buvo paskutinį kartą modifikuota Peržiūrėti bylą Parsisiųsti bylą į savo kompiuterį Bylas, kurių dydis viršija 500000 baitų, leidžiama tik parsisiųsti į savo kompiuterį. Bylos siunčiamos suspaustos, panaudojant zip suspaudimo algoritmą. Naujienos. Nuspaudus šią nuorodą, naudotojui pateikiamos NMA PORTAL sistemos naujienos, surūšiuotos pagal datą. Naujausi įvykiai pateikiami lango viršuje. Administruoti Lietuvos valstybės ir Europos Sąjungos teikiamą paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai LR Vyriausybės nutarimu 1999 metų pabaigoje įsteigta Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra). Agentūra yra savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija – biudžetinė įstaiga, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje. Agentūros veiklos tikslas – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti Bendrosios žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos priemones Lietuvoje. Nuo įsteigimo pradžios pagrindinis Agentūros tikslas buvo SAPARD paramos administravimas. Lietuvoje SAPARD paramos lėšos buvo skirstomos pagal šias Nacionalinėje žemės ūkio ir kaimo plėtros programoje numatytas kryptis: “Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą”, “Žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimas ir projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA tobulinimas”, “Kaimo infrastruktūros tobulinimas”, “Profesinis mokymas”, “Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku ir miškų infrastruktūros tobulinimas”, “Techninė parama, informavimas ir viešumas” bei “Agrarinė aplinkosauga”. Lietuvai tapus ES nare, Agentūra yra atsakinga už Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) paramos priemonių, kuriomis siekiama kelti ES žemės ūkio produktų konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose, užtikrinti pakankamą žemės ūkio darbuotojų pragyvenimo lygį, stengtis išlaikyti stabilias ūkių pajamas, integruoti į aplinkosaugos tikslus, padėti kurti papildomas ar alternatyvias pajamas ir įsidarbinimo galimybes kaimo vietovėse, vykdymą. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, kaip vienintelė Lietuvoje institucija, atsakinga už BŽŪP priemonių įgyvendinimą, administruoja šias priemones: tiesiogines išmokas už gyvulius (2004 m. iš nacionalinio biudžeto), pasėlius, pieno gamybos kvotas, sausųjų pašarų kvotas, linų pluošto kvotas, bulvių krakmolo gamybos kvotas, Kaimo plėtros plano priemones („Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“, „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosauginiais apribojimais“, „Pusiau natūrinių restruktūrizuojamų ūkių rėmimas“, „Standartų laikymasis“, „Agrarinė aplinkosauga“, „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Techninė parama“) bei Bendrojo programavimo dokumento priemones („Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Žemės ūkio produktų perdirbimo bei administravimo gerinimas“, „Kaimo vietovių pritaikymas ir plėtra“, „Miškų ūkio plėtra“, „Leader +“ „Mokymas“, „Veikla, susijusi su žvejybos laivynu“, „Gyvųjų vandens išteklių apsauga ir plėtra“, „Akvakultūra“, „Žvejybos uosto įrengimai“, „Perdirbimas ir rinkodara bei žvejyba vidaus vandenyse“), prekybos mechanizmus bei intervencines priemones. Organizacijų pokyčiai, anksčiau buvę nedideli (incremental change), šiuolaikinėje aplinkoje jau tampa esminiais (fundamental change) (Malhotra, 1999). Siekiant užtikrinti esminių pokyčių sėkmę, informacijos ir informacijos vadybos nebepakanka. Organizacija turi būti pasiruošus aktyviai (ir sėkmingai) veikti visiškai neprognozuojamoje aplinkoje. Todėl atsiranda poreikis valdyti subjektyvias veiklos dedamąsias, kurių pagrindinė yra individualių darbuotojų žinios. Projektų valdymo vadyba nėra informacijos ar informacijos technologijų vadyba. Kaip pavyzdį galima pateikti tokį teiginį: ekonominės globalizacijos tendencijas sukėlė informacijos technologijų (IT) raida, tuo tarpu naujausiose projektų valdymo vadybos tendencijose pabrėžiama, kad informacijos technologijos projektų valdymo vadyboje turi tik "įgalinančio įrankio" prasmę, bet jokiu būdu nedaro įtakos projektų valdymo vadybos esmei. Tai parodo, kad orientacija į technologijas - jau praeitas etapas. Aiškus faktas yra tai, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros sėkmė visada iš dalies priklausė nuo Nacionalinėje mokėjimų agentūroje esančių projektų valdymo. Šiuolaikiniai autoriai dažnai sudaro neteisingą įspūdį, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros žinios ir jų vadyba yra fenomenas, atsirandantis tik dabar. Iš tikrųjų projektų valdymo Nacionalinėje mokėjimų agentūroje buvo ir bus, bet jų vadybos metodai turi būti radikaliai atnaujinti. Didėjantis pokyčių greitis, o kartu ir konkurencija yra ta veikiančioji jėga, kuri priverčia organizaciją daryti vidinius pokyčius siekiant adaptuotis. Projektų valdymo vadybą gana tiksliai apibrėžia frazė: "Sugebėjimas surinkti ir panaudoti tai, ką darbuotojai žino, siekiant panaudoti tai inovatyvių produktų bei paslaugų kūrimui bei pasidalyti efektyvios veiklos metodais" (Neef, 1997). Čia mes susiduriame su esmine problema: žinios yra asmeninės ir subjektyvios, tuo tarpu Nacionalinės mokėjimo agentūros veikla reikalauja efektyvaus jų perdavimo. Iš čia atsirado terminai besimokanti organizacija (Learning organisation), projektų valdymo perdavimas (Knowledge transfer), etc. Reiškinio pavadinimas ir priskyrimas konkrečiai mokslo sričiai, kai jis dar nėra apibrėžtas, gali duoti daugiau žalos nei naudos: "Kai atsiranda radikali alternatyva esamai tvarkai, vienas iš esamos sistemos pasipriešinimo būdų yra inkorporuoti naująją tendenciją į jau esamas schemas" (Boisot, 1995). Projektų valdymo vadybos teorijos taip pat nukenčia dėl šios problemos, nes čia, kaip ir kiekvienoje pakankamai jaunoje mokslo šakoje, dar nėra visiškai nusistovėjusių teorijų. Juolab kad, kaip teigia M. Porteris: "Vadyboje nėra geriausių sprendimų. Tai, kas tiko organizacijai vakar, gali nebetikti rytoj." Šis teiginys yra labai tinkamas projektų valdymo vadybai. Apsiribodami vienu požiūriu į projektų valdymo vadybą, mes iš karto apribojame ir Nacionalinės mokėjimo agentūros ateities galimybes (Krogh, 2006). Šiuo metu galime manyti, kad Nacionalinė mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos yra dvi esminės projektų valdymo vadybos šakos: vienoje iš jų teigiama, kad visos žinios gali būti explicit - išreikštinės (t. y. informacija), jų vadyboje vienas iš lemiamų veiksnių - informacijos technologijos. Kita kryptis, atstovaujama Itami, Sveiby, Nonaka, Takeuchi, teigia, kad pagrindinės žinios Nacionalinėje mokėjimų agentūroje yra tacit - neišreikštinės, ir jų valdyti įprastiniais metodais neįmanoma. Sąvoka, taikliai išreikšta teiginiu "Žmonės žino daugiau, nei gali pasakyti" (Polanyi, 1958), parodo, kokia svarbi yra neišreikštinių Apibendrinant būtina pabrėžti, kad naujausios projektų valdymo vadybos tendencijos visgi evoliucionuoja nuo išreikštinių projektų valdymo prie neišreikštinių projektų valdymo vadybos. "Projektų valdymo kaip objekto" (išreikštinės žinios) vadyba visada linksta prie informacijos technologijų galimybių, o "projektų valdymo kaip proceso" (neišreikštinės žinios) vadyba yra susijusi ne su technologijomis, o su žmonėmis (Malhotra, Sveiby, 2006). Teorinių projektų valdymo vadybos sričių apžvalga yra kur kas platesnio darbo tikslas, o šiame darbe bandoma orientuotis į praktinį - makroekonominį aspektą. Tai yra bene pagrindinis veiksnys, Nacionalinė mokėjimo agentūroje lemiantis projektų valdymo vadybos poreikį. Ankstesnėse Nacionalinės mokėjimo agentūrose stabilioje verslo aplinkoje darbuotojai įgaudavo bei perduodavo savo žinias natūraliai ir be ypatingų pastangų. Šiuolaikinėje verslo aplinkoje žinios pasensta labai greitai, mokymosi kreivės laikotarpis yra ypač sutrumpėjęs - kiekvieną savaitę šiuolaikinėje kompanijoje atsiranda kas nors naujo: technologija, nauja rinka ar nauja konkurencijos rūšis (Rugles, 2006). Atsiranda netgi tokie terminai kaip nereikalingų įgūdžių ar projektų valdymo atmetimas (unlearn). Nacionalinės mokėjimo agentūros kitimo dinamika atsispindi tokiose vadybos srityse kaip veiklos reinžinerija (re-engineering) [šis terminas buvo populiarus iki 2006 m., vėliau Nacionalinės mokėjimo agentūros pertvarkymo koncepcijos tapo pokyčių vadybos dalimi], permąstymas (rethinking), pokyčių vadyba ir pan. Dinamiškas aplinkos kitimas, trumpėjantys produkcijos gyvavimo ciklai, greitesnis mokslinių išradimų taikymas kuriant naujus produktus bei paslaugas ir didėjanti konkurencija skatina ne tik greitą Nacionalinės mokėjimo agentūros projektų valdymo kitimą, bet ir dažnus Nacionalinės mokėjimo agentūros struktūros pokyčius. Veiklos dinamika neigiamai paveikia organizacijas, kurios nėra pakankamai lanksčios ir greitos prisitaikyti prie aplinkos pokyčių: jas pradeda veikti globali konkurencija, kai prieinami tik vietiniai ištekliai ir rinkos. Nacionalinė mokėjimo agentūros siekimas "suinventorinti" Nacionalinės mokėjimo agentūros turimas galimybes ir potencialą yra kitas veiksnys, skatinantis projektų valdymo vadybą. Nacionalinės mokėjimo agentūros "projektų valdymo žemėlapis" turi turėti tris esmines koordinates: ką organizacija žino, kur tos žinios yra ir kaip jas galima panaudoti. Vienas iš projektų valdymo vadybos bazinių principų: arba reikia žinoti patį subjektą, arba žinoti, kur ir kaip tai galima gauti. Pirmasis būdas yra tinkamas tik siauros specializacijos darbuotojams, kuriems natūralu kelti kvalifikaciją vienoje konkrečioje srityje. Deja, Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojui toks būdas yra netinkamas. Šiuolaikinis vadovas turi turėti bendrąją orientaciją bei sprendimų greitį, tik būtiniausiais atvejais žinoti viską iki smulkmenų, bet visada žinoti, kur galima gauti tikslią ir išsamią informaciją ir kaip ją panaudoti. Net ir šiuolaikinės Nacionalinės mokėjimo agentūros, kurios turi geras informacinės veiklos priemones, dažnai nesugeba kokybiškai susisteminti ir "pagauti" projektų valdymo, atsirandančių jų veikloje. Nacionalinėje mokėjimų agentūroje labai dažnai neskiriamos sąvokos "turėjimas" ir "žinojimas". Tipinė nuomonė įprastinėje Nacionalinėje mokėjimų agentūroje - jei turima informacija, tai turimos ir žinios. Taip užmirštama esminė takoskyra: informacija yra susisteminti objektyvūs duomenys, o žinios - subjektyviai suvokta ir perimta informacija. Informacija leidžia trumpalaikius veiksmus, o žinios - ilgalaikes ir į kompetenciją orientuotas perspektyvas. Dauguma organizacijų neturi informacijos valdymo ir apsaugos (žr. 1 pav.) sistemų (IM, IRM, ISEC) ir nesugeba "filtruoti" iš išorės ar į išorę patenkančių informacijos srautų. Naudojamasi nepatikrinta informacija, kuri gali būti klaidinga ar klaidinanti. Tokių procesų rezultatas - pseudožinios, kurias organizacija laiko žiniomis, o iš tikrųjų tai tėra menkavertės ar klaidingos išvados. Būtina prisiminti, kad šiuolaikinėje informacijos aplinkoje vienas iš sunkiausių uždavinių - atsiriboti nuo perteklinės ar nereikalingos informacijos. Paradoksalu, bet vienas iš pirmųjų projektų valdymo vadybos žingsnių Nacionalinėje mokėjimų agentūroje - ne tik surasti reikalingą, bet ir atmesti nereikalingą informaciją. Nacionalinės mokėjimo agentūros projektų valdymo bazė turi būti nuolatos peržiūrima, papildoma, senos ir netikslios žinios pašalinamos. Kitaip žinios taps pseudožiniomis ir duos neprognozuojamą ar netgi neigiamą veiklos rezultatą. Ekonominėje dimensijoje tai reikštų Nacionalinės mokėjimo agentūros nesugebėjimą teisingai orientuotis rinkose bei atsirandančių galimybių nepanaudojimą. Jau nuo informacijos technologijų atsiradimo buvo aišku, kad didelių organizacijų galimybės šioje srityje yra kur kas didesnės, nes didelės Nacionalinės mokėjimo agentūros turi didesnius lėšų ir kitų išteklių rezervus. Tiesa sakant, ir dabar yra gana įprasta, kad didesnės ir kokybiškesnės projektų valdymo vadybos iniciatyvos vyksta didelėse komercinėse įmonėse. Bet kita vertus, būtina pažymėti tai, kad projektų valdymo vadyba yra prieinama ir būtina mažesnėms organizacijoms. Vienas iš galimų ateities organizacijų prototipų yra virtualios mikroorganizacijų, sudarytų iš dviejų trijų specialistų, grupės. Tokios Nacionalinės mokėjimo agentūros fiziškai gali būti paskirstytos po visą pasaulį. Kai projektai atliekami naudojantis informacijos technologijomis, susijungiama į projektines komandas, sugebančias lanksčiai ir greitai atlikti didelius uždavinius. MikroNacionalinės mokėjimo agentūros yra pagrįstos išimtinai projektų valdymo vadyba, nes komunikuojama tik žinias nešanti, o ne administracinė bei kitokia neesminė ar perteklinė informacija. Kita priežastis - Nacionalinėje mokėjimų agentūroje kur kas lengviau nugalėti organizacinį pasipriešinimą naujų iniciatyvų diegimui. Pasipriešinimas yra natūralus ir žmogiškas organizacinės veiklos elementas, ir kuriant projektų valdymo vadybos modelius negalima daryti esminės klaidos: remtis utopišku supratimu, kad žinios Nacionalinėje mokėjimų agentūroje juda be jokios trinties ar motyvacijos ir žmonės linkę dalytis žiniomis nesiekdami naudos sau (Prusak, Cohen, 2006). Norint sėkmingai konkuruoti greit besikeičiančioje verslo aplinkoje verslo vadybininkai turi atitikti tokius reikalavimus, apie kurios anksčiau buvo ma­žai galvojama ar laikomasi. Visų naujų reikalavimų šerdis yra inovacinė va­dyba šiuolaikinių informacinių technologijų (IT) pagrindu. Vadybos mokslo patirtis rodo jog-požiūris į TT kaip į strateginį išteklių yra esminis, kad būtų galima sėkmingai konkuruoti sparčiai kintančioje verslo aplinkoje [7, 8j. Kai kurių IT verslo specialistų nuomone [5], technologinė revoliucija, pagrįsta in­formacinėmis technologijomis, keičia visuomenės materialinę bazę. Taikant IT spręsti ekonomines valdymo problemas iškyla daugybė klausimų. Viena iš bū­tinų sąlygų jiems spręsti yra detalios, operatyvios ir, svarbiausia, tikslios in­formacijos kaupimas, modernus apdorojimas ir panaudojimas siekiant pagrin­dinio tikslo - pasiekti optimaliausius verslo rodiklius esamomis sąlygomis. Šiame darbe nagrinėjami IT taikymo ypatumai, kuriant Lietuvos miškų ūkio informacinio aprūpinimo sistemą. Lietuvos miškų ūkio informacinio ap­rūpinimo sistemos kūrimas yra vadybinių, inovacinių sprendimų priėmimo pa­grindas .sėkmingai plėtoti miškų ūkio verslą. Informacija turi didelę reikšmę operatyviam ir strateginiam planavimui, organizavimui ir kontrolei [6]. Pasta­ruoju metu sparčiai vystantis informacinėms technologijoms, patikima kom­piuterizuota apskaita, duomenų, informacijos perdavimas naujausiomis ryšio priemonėmis leidžia žymiai pagreitinti informacijos mainus tiek įmonės, tiek šakos, tiek valstybiniu, tiek tarptautiniu lygiu, kas leidžia Šiuolaikinių technologijų pagalba efektyviai apdoroti didžiulius duomenų kiekius [4]. Kompiuterizuotos informacinės sistemos tobulinimas - vienas iš būdų su­mažinti valdymo koordinavimo poreikį tarp įvairių padalinių Nacionalinėje mokėjimų agentūroje [9]. Plečiant ir tobulinant miškų ūkio informacinę sistemą, reikalinga imtis to­kių veiksmų: • Atlikti medienos vartotojų poreikių analizę, kad būtų galima įvertinti medienos paklausos tendencijas rinkoje; • Organizuoti urėdijų personalo apmokymus dirbti su modernizuota miškų ūkio informacinės sistemos (IS) kompiuterine programa; • Įdiegti visose urėdijose vienodą programinį paketą, siekiant labiau supap­rastinti duomenų apdorojimą; • Įdiegti vienkartinį duomenų įvedimą ir fiksavimą kompiuterinės infor­macinės sistemos duomenų bazėje, kad būtų išvengta dvigubo darbo ir laiko sąnaudų; • Maksimaliai automatizuoti duomenų fiksavimo ir saugojimo sistemą, kad būtų padidintas sistemos patikimumas ir išvengta operatorių klaidų. Reorganizuojant buvusią Miškų ūkio valdymo institucinę struktūrą, urėdi­jos buvo apjungtos į bendrą kompiuterizuotą informacinę sistemą [1], Buvo atliktas pagrindinis informacinės sistemos plėtros miškų ūkyje uždavinys -kompiuterizuota Ši šalies ūkio šaka pirminiame lygmenyje - urėdijų lygyje. Kitas svarbus atliktas darbas - pilnai funkcionuojanti medienos prekybos po­sistemė. Dabartiniu metu naudojamoje miškų ūkio informacinėje sistemoje yra nemažai trūkumų ir problemų. Atsiradus Šios informacinės sistemos poreikiui, ji buvo diegiamos neturint reikiamos patirties, dažniausiai chaotiškai, be aiš­kios sistemos ir strategijos. Pasirinktos informacijos perdavimo srautų neefek­tyvumas ir pasenusių technologijų naudojimas apdorojimui ir informacijos srau­tams užtikrinti, sukėlė rimtas problemas. Todėl, kad užtikrinti kur kas patiki­mesnį ir efektyvesnį jau turimų duomenų fiksavimo ir saugojimo lygmenį bū­tina plėsti ir tobulinti dabartiniu metu naudojamą miškų ūkio informacinę sis­temą. Duomenų įėjimo ir informacijos išvedimo algoritmas pateiktas (1 pav.). Kiekvieno mėnesio pradžioje urėdijos surenka medienos realizavimo ataskai­tas už praeitą mėnesį iš girininkijų. Kadangi girininkijų kompiuterizavimo ly­gis yra žemas, todėl ataskaitos paprastai būna popierinių važtaraščių pavida­lu. Yra urėdijų, kurios pačios suveda važtaraščius į kompiuterines laikmenas ir siunčia duomenis į centrinį kompiuterį. Tam naudojama cc : mail tipo pa­što sistema, kuri yra moraliai bei technologiškai pasenusi ir dabartiniu metu praktiškai beveik nenaudojama. Todėl ją tikslinga pakeisti šiuolaikine elektro­ninio pašto (e-mail) sistema. Be to esama miškų ūkio informacinė sistema nau­doja daug vidinių duomenų, kurie dažniausiai nėra tinkamai susisteminti arba tai daroma nepakankamai tiksliai. Tai nulemia žemą kompiuterinės technikos panaudojimo lygį. Neracionaliai didelių darbo ir laiko sąnaudų pavyktų išveng­ti, jeigu suvedami duomenys būtų iš karto fiksuojami duomenų bazėje. Todėl be kompiuterinės technikos būtina ir tam pritaikyta programinė įranga. Visoms urėdijoms reikalinga įdiegti modernizuotą vienodą Miškų ekonomikos centro (M£C) programą-„MIS (miškų informacinė sistema) urėdijoms". Šios pro­gramos pagalba sudaroma apie 100 įvairiausių statistinių lentelių, tokių kaip -vidutinės medienos kainos urėdijose, pirkėjams bendri parduoti kiekiai, pir­kėjų vidutinės kainos ir pan. Kompiuteryje jos saugomos duomenų failų pavi­dalu. Visų urėdijų (42) failai apjungiami ir sudaromi 3 pagrindiniai mėnesio failai. Centriniame kompiuteryje sudarytas duomenų archyvas, kuriame ir sau­gomi šie failai. Tai atskiras katalogas kietame diske, jame yra ir kiti katalogai suskirstyti pagal laiko periodus, metus ir mėnesius. Kiekviename kataloge yra saugomi duomenys atitinkantys konkretaus mėnesio atsiųstus duomenis. Peri­odų kataloge laikomi apjungti duomenys už konkrečius periodus. Su konkre­taus periodo duomenimis galima atlikti visus tuos pačius skaičiavimus kaip ir su mėnesiu ir išgauti tas pačias statistines lenteles. Tam, kad šie duomenys Besidubliuotų bei būtų išsaugota vietos kietajame diske, reikėtų atnaujinti duo­menų apdorojimo programą. Miškų ūkio informacinė sistema buvo sukurta verslo prognozavimui. Tuo tikslu yra skaičiuojami du pagrindiniai medienos prekybos statistiniai rodik­liai; vidutinė kaina ir parduotas kiekis [3]. Šie rodikliai leidžia prognozuoti kainų, pasiūlos ir paklausos tendencijas medienos produkcijai. Tačiau dabar­tinė miškų ūkio sistema nepajėgi prognozuoti pakankamai efektyviai ir tiks­liai. Kaip jau paminėta, ją būtina tobulinti. Siekiant kuo greičiau gauti įdieg­tos kompiuterizuotos sistemos tobulinimo rezultatus, siūloma naudoti integ­ruotą modulių principą (2 pav.). Kuriamos informacinės sistemos suskaidymas į atskiras sudedamąsias da­lis -modulius yra efektyvus, kadangi šie moduliai gali funkcionuoti savaran­kiškai ir apjungti (integruoti) į vieną sistemą. Modulinė koncepcija [10] yra paprasta ir labiausiai tinkanti informacinių sistemų kūrimui ir tobulinimui. Esminiai modulinės koncepcijos privalumai: • neįšaldomos lėšos visam sistemos kūrimo laikotarpiui - sistema prade­ dama naudoti palaipsniui; • vienos srities specialistai (programuotojai, kūrybinis, techninis personalas ir kt.) būna užimti darbu tolygiai; • naudojant parengtus modulius, greičiau išryškėja padarytos klaidos, kurias galima išspręsti netrukdant kitoms sistemos sritims. Dabartinė informacinė sistema apdoroja tik valstybinio miškų ūkio sekto­riaus duomenis. IŠ miškų urėdijų, nacionalinių ir regioninių parkų gaunami pra­diniai duomenys apima tik valstybiniam sektoriui priklausančią miškų dalį, to­dėl būtų tikslinga sukurti informacinės sistemos posistemę apimančią priva­čius miškus (Infomedį)- Tai būtų integruota info sistema apie Lietuvos miškų privačią medienos rinką. Dabartiniu metu privačių miškų posistemė (Infome-dis) apima tik apie 1 procentą visos informacijos apie privačią medienos rin­ką. Ateityje jos dalis turėtų didėti iki 43 procentų. Infomedžio plėtros tenden­cijos pavaizduotos 3 pav. Tnfoinedis apimtų informaciją apie prekybą mediena privačiuose miškuo­se, [nfomedžiui informaciją kas mėnesį teiktų tokios įmonės, kaip: miško sa­vininkų kooperatyvai, individualios įmonės, privatūs ūkininkai. Sukūrus privačių miškų informacinę posistemę - Infomedį, duomenys apie žaliavinę ir perdirbtą medieną vidaus ir užsienio rinkoms butų gaunami ne tik iš urėdijų, nacionalinių parkų, bet ir iš Infomedžio, t. y. privačių miškų sekto­riaus. Šios informacijos kontrolei bei korektiškumui užtikrinti būtų naudojami iš Statistikos departamento kas mėnesį gaunami duomenys apie visų urėdijų, na­cionalinių parkų bei privačių miškų sektoriaus prekybą ir gamybą apvaliąja ir pjautine mediena, o taip pat Muitinės departamento duomenys apie medienos ir jos produktų eksportą, reeksportą ir importą. Informacinės sistema apie prekybą privačiuose miškuose yra ypač svarbi, norint susidaryti bendrą vaizdą apie Lietuvos medienos rinkos situaciją, ka­dangi pastaraisiais metais iš privačių miškų parduodamos medienos kiekiai sparčiai didėja (dabar sudaro apie trečdalį visos iškertamos medienos Lietu­voje). Prognozuojama, kad ateityje apie pusė medienos bus pagaminama pri­vačiuose miškuose. Analizuojami projektų valdymo vadybos politikos sėkmingo įgyvendinimo principai, leidžiantys efektyviai transformuoti viešąjį sektorių ir jo ryšį su visuomene. Analizuojama projektų valdymo vadybos politikos įtaka keičiant viešojo sektoriaus sąveikavimo su visuomene procesus efektyvaus administravimo linkme, įvertinamos konkrečios galimybės projektų valdymo vadybos politikos priemonėmis pašalinti neigiamus valstybės valdymo aspektus, aptariama projektų valdymo vadybos politikos įtaka kuriant viešąją vertę. Viešojo administravimo institucijos šiuo me­tu keičia tiek vidinius, tiek išorinius savo proce­sus naudodamos informacines ir komunikacines technologijas (IKT). IKT jau gana ilgą laiką yra paplitusios informavimo, mokymosi srityse ir pas­taruoju metu tampa ypač aktualios keičiantis nuomonėmis, požiūriais, siekiant susitarimų pri­vačiame ir visuomeniniame gyvenime. Elektroninė valdžia (projektų valdymo vadybos strategijos ) ir viešosios vertybės yra glaudžiai susijusios. Si sąsaja leidžia efektyviai transformuoti viešąjį sektorių ir yra pa­grindas projektų valdymo vadybos ir projektų valdymo ekonomikos raidai [l, p. 112]. Tačiau mokslinėje literatūroje nėra pakankamai aptarta ir išanalizuota projektų valdymo vadybos strategijos įtaka viešojo sektoriaus pokyčiams formuojantis visuomenei ir kuriant viešąsias vertybes. 2.2.Projektų trukmės valdymo projektų valdymo vadybos strategijos sėkmingos plėtros kryptys Lietuvai tapus ES nare, Agentūra yra atsakinga už BžŪP paramos priemonių, kuriomis siekiama didinti ES žemės ūkio produktų konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose, administravimą. Toks Lietuvos įsijungimas į ES bei atsiradusios naujos galimybės pasinaudoti ES kompensacine bei investicine parama – didelis žingsnis, siekiant nuolatinės žemės ūkio ir kaimo plėtros. Agentūroje naudojama administravimo ir kontrolės sistema, leidžianti laiku nustatyti pažeidimus bei pašalinti jų priežastis, sukurta naudojantis ES ir valstybės lėšomis, skirtomis paramai žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, tikslingumo ir efektyvumo kriterijams užtikrinti. Agentūroje griežtai reglamentuota atskaitomybės už įgyvendinamus projektus tvarka: detaliai aprašyti veiksmai, kurių privalo imtis tarnautojai pažeidimų nustatymo atvejais, tiksliai apibrėžtos tarnautojų funkcijos, atsakomybė. Be to, darbuotojai savo darbe vadovaujasi teisės aktuose įtvirtintais nešališkumo ir informacijos konfidencialumo principais. Išvardintų priemonių visuma leidžia užtikrinti, kad lėšos, skirtos žemės ūkio sektoriui remti, bus naudojamos tikslingai ir efektyviai. Konkurencingo ūkio kūrimas neįmanomas be informacijos ir nuolatinio projektų valdymo atnaujinimo. Informacija turi nuolat pasiekti žemdirbį, kiekvieną kaimo žmogų, todėl į šį darbą turi aktyviau įsijungti žemdirbių konsultavimo ir mokymo institucijos. Dėl šios priežasties – siekiant viešinti ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimo eigą, iškylančias problemas, paramos mechanizmo supaprastinimo klausimus – pradėtos rengti diskusijos su socialiniais partneriais. Iki 2008 m. pradžios tokio pobūdžio diskusijų, rengiamų Agentūros iniciatyva, buvo penkiolika. Šios diskusijos vyks ir ateityje. Jų metu pasikeičiama informacija: socialiniai – ekonominiai partneriai išsako problemas, iškilusias, siekiant pasinaudoti ES parama, Agentūros vadovybė ir personalas pateikia naujausią informaciją, reikalingą kiekvienam paramos gavėjui, fiksuoja išsakytas partnerių problemas ir ieško sprendimų, kaip efektyvinti ir supaprastinti ES paramos administravimą. Tačiau dar nedidelė Agentūros patirtis administruojant lėšas parodė, kad paramos gavėjai vis dėlto dar nepakankamai gerai informuoti apie žemės ūkio srities aktualijas. Todėl ir toliau vienas iš pagrindinių Agentūros tikslų – informuoti žemės ūkio veiklos subjektus ir kitus Lietuvos Respublikos piliečius, skelbiant naudingą informaciją Agentūros tinklalapyje, informaciniuose ir mokomuosiuose seminaruose, leidžiant leidinius, nuolat teikiant informaciją telefonu, elektroniniu paštu, raštu. Visuomenė ir žiniasklaida nuolat informuojama apie galimybes gauti struktūrinių fondų paramą, paskelbtus kvietimus teikti paraiškas paramai gauti, paraiškų vertinimo ir atrankos eigą. Lietuvos ūkio plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje informacinių technologijų ir telekomunikacijų plėtrai teikiama išskirtinė reikšmė siekiant plėtoti šalies ekonomiką, todėl informacinės technologijos ir telekomunikacijos turi tapti efektyviai veikiančios fizinės ir ekonominės infrastruktūros dalimi, užtikrinančia stabilią ir subalansuotą ūkio plėtrą ir jo efektyvų funkcionavimą. Aktualiausiomis temomis platinami informaciniai pranešimai, inicijuojami straipsniai nacionalinėje ir regioninėje spaudoje, bendraujama su žiniasklaida, dalyvaujama televizijos ir radijo laidose. Taip pat didelis dėmesys skiriamas Agentūros veiklos viešumui, informacijos paramos gavėjui pasiekiamumui užtikrinti bei teigiamam žemės ūkio srities įvaizdžiui formuoti. Šviečiamoji veikla suteiks žemdirbiams ir kitiems kaimo gyventojams projektų valdymo, tobulins jų sugebėjimus bei įgūdžius ūkio vadybos, darbo organizavimo, įvairių paramos fondų lėšų panaudojimo srityse, pildant paraiškas, tvarkant apskaitos dokumentus, taikant informacines technologijas kaime. 2001 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl nacionalinės projektų valdymo vadybos strategijų plėtros koncepcijos patvirtinimo pa­teikiamas projektų valdymo vadybos strategijos apibrėžimas: „Elektroninė valdžia - tai valstybinis informacinės infrastruk­tūros institutas, laiduojantis patogią viešosios in­formacijos prieigą ir apykaitą bei teikiantis viešąsias paslaugas informacinių technologijų pa­grindu". Kitaip tariant, elektroninė valdžia - tai visuomenės ir valdžios, ypač viešojo administra­vimo institucijų, sąveikavimas internetu ar teleko­munikacijų tinklais siekiant gauti (teikti) viešąją informaciją ir viešąsias paslaugas. Informacinės projektų valdymo vadybos strategijos leidžia padidinti valdžios vidinio ir išorinio sąvei­kavimo spartą, užtikrina viešųjų paslaugų kokybės gerinimą, pasiekiamumą, tikslumą. Kryptingas ir efektyvus IKT naudojimas sudaro sąlygas nau­dotis viešosiomis paslaugomis 24 valandas per parą, 7 dienas per savaite, padidina priimamų viešųjų sprendimų skaidrumą bei viešojo admi­nistravimo institucijų atskaitomybe. Projektų valdymo vadybos strategijos priemonės praplečia gyventojų galimybes daly­vauti politiniuose procesuose. Valstybinių institucijų diegiamos naujos informacinės tech­nologijos gali tapti efektyviu instrumentu viešajai vertei didinti. Tokiu atveju viešosios vertės didi­nimas priklausys nuo sprendimo, kokiose konkre­čiose valdžios institucijų valdymo srityse naudo­ti naujausias technologijas [3, p. 97]. Informacinės projektų valdymo vadybos strategijos skatina viešojo sektoriaus pokyčius. Tačiau šie pokyčiai gali būti panaudoti dvejopai: • visuomeninėms vertybėms didinti, piliečių pasirinktam gyvenimo būdui plėtoti; • IT teikiamos galimybės gali būti sutelktos politikų bei verslininkų rankose, o jie gali išnaudoti šias galimybes savo asmeniniams tikslams [2, p. 70]. Siekiant sėkmingai įgyvendinti e. valdžią ir atsižvelgiant į visuomenės interesus, rekomen­duojama taikyti 15 sėkmingo projektų valdymo vadybos strategijos įgyven­dinimo principų [4. p. 8]: 1. Valstybinių institucijų veikiamų sričių plėtros poreikiai. Projektų valdymo vadybos strategija pirmiausia turi būti diegiama tose valstybinio valdymo srityse, kurios glaudžiai siejasi su viešųjų interesų įgyvendinimu. 2. Pagrindiniai projektų valdymo vadybos strategijos sėkmės kriterijai - nauda ir efektyvumas. Valstybės valdymo opti­mizavimas bei socialinio vystymosi tikslai yra la­bai svarbūs argumentai diegti e. valdžią. 3. Privatumas ir apsauga - vienas iš svar­biausių sėkmingo projektų valdymo vadybos strategijos įgyvendinimo principų. Si sritis yra svarbi visose projektų valdymo vadybos strategijos die­gimo stadijose. Privatumo ir apsaugos užtikrini­mas turi būti tiksliai ir profesionaliai atliktas. 4. Finansavimo pagrindimas. Projektų valdymo vadybos strategijos įgyvendinimas turėtų prasidėti nuo būsimos nau­dos bei reikiamų kaštų jai pasiekti įvertinimo. 5. Viešojo sektoriaus kultūra ir kompeten­cija. Valstybės tarnautojai turi būti suinteresuoti projektų valdymo vadybos strategijos kūrimu ar bent būti pasiryžę mokytis bei kelti savo kvalifikaciją. Viešojo sektoriaus kultūra bei darbuotojų kompetencija leidžia spręsti apie galimus trukdžius diegiant projektų valdymo vadybos strategija . 6. Priemonių koordinavimas. Būtinas e. val­džios priemonių ir projektų koordinavimas tarp atskirų valstybinių institucijų vengiant funkcijų dubliavimo. 7. Teisinės aplinkos kūrimas. Projektų valdymo vadybos strategijos diegimas turi būti atitinkamai įstatymiškai regla­mentuotas. 8. IT infrastruktūra. Infrastruktūros poky­čių mastai turi atitikti laukiamus projektų valdymo vadybos strategijos die­gimo rezultatus. Priešingu atveju kyla grėsmė, kad sukurta JT infrastruktūra bus tik brangi ir ne­veiksmingai naudojama programinė (kompiute­rinė) įranga. 9. Ilgalaikės politinės nuostatos. Aukščiau­sios vykdomosios valdžios institucijos turi būti suinteresuotos projektų valdymo vadybos strategijos kūrimu bei plėtra, pri­valo remti projektų valdymo vadybos strategijos diegimą ne tik taktiniu, bet ir strateginiu lygmeniu. 10. Visuomenės dalyvavimas. Visuomenė taip pat turi dalyvauti kuriant e. valdžią. Aktyviai dalyvaudami piliečiai skatina valstybės val­dymo sistemos, tenkinančios jų poreikius, plėtrą. 11. Elektroninės atskirties eliminavimas. Svarbu panaikinti išsilavinimo bei kompiuterinio raštingumo skirtumus visuomenėje, kad būtų išvengta atskirų visuomenės sluoksnių elektroninės atskirties problemų. 12. Viešojo ir privataus sektorių bendradar­biavimas. Vyriausybė turėtų į verslo sektorių žiūrėti kaip į partnerį, siekdama užsitikrinti finansavimą, profesionalių darbuotojų pasiūlą, geresnes prieigos prie IKT infrastruktūros gali­mybes. 13. Monitoringas ir vertinimas. Projektų valdymo vadybos strategijos diegimo sėkmė priklausys ir nuo nuolatinės die­gimo proceso kontrolės bei vertinimo ir išorinio projektų valdymo vadybos strategijos projektų audito. 14. Pridėtinė vertė. Diegiant e. valdžią būtina apskaičiuoti pridėtinę vertę, tenkančią individualiesiems vartotojams. 15. Prieinamumas. Potencialiems vartoto­jams būtina užtikrinti lengvai prieinamą, patogų, nebrangų, efektyvų naudojimąsi projektų valdymo vadybos strategijos priemonėmis. 2.3.Projektų valdymo vadybos strategijos įtaka viešųjų institucijų ryšio su visuomene transformavimui NMA Projektų valdymo vadybos strategija turi tapti instrumentu, gerinančiu valstybės institucijų ryšį su visuomene, skatinančiu ir keičiančiu viešojo sektoriaus veiklą efektyvaus administravimo kryptimi. Administruojamų paraiškų skaičius (įskaitant paraiškas pagal priemones, kurios administruojamos kartu su paraiška tiesioginėms išmokoms gauti): 2008 m. – 350 967, 2009 m. – 345 936, 2010 m. – 341 480, 2011 m. – 337 090. 2. Vienam paramos gavėjui skirta viešinimo (informacijos apie ES paramą platinimui 5 informaciniuose renginiuose ir leidiniuose, pranešimuose respublikinėje ir regioninėje spaudoje, reportažuose televizijoje ir radijo stotyse) lėšų, Lt. 2008 m. – 37 Lt, 2009 m. – 24 Lt, 2010 m. – 20 Lt, 2011 m. – 16 Lt. Asignavimai ir numatomi finansavimo šaltiniai (tūkst. litų) Ekonominės klasifikacijos grupės Asignavimai 2007 metams Asignavimai biudžetiniams 2008 metams Projektas 2009 metams Projektas 2010 metams 1. Iš viso asignavimų: 45 271 47 952 44 452 27 723 35 745 35 745 išlaidoms 35 745 35 745 35 745 iš jų darbo užmokesčiui 21 076 21 076 21 076 turtui įsigyti 9 526 3 500 - - 2. Finansavimo šaltiniai: 2.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 45 271 47 952 35 745 35 745 iš jo: bendrojo finansavimo lėšos ES lėšos kitos specialiųjų programų lėšos 2.2. Kiti šaltiniai 2009–2010 m. nurodyti asignavimai neatitinka tikrųjų Agentūros poreikių. Šie asignavimai buvo pateikti Finansų ministerijos 2007-06-07 rašte Nr. (2.33-01)-6K-0706541. Tyrinėtojas F. T. Dylamo, įvertinęs IKT reikš­me skurdžiausių Azijos ir Lotynų Amerikos šalių vystymuisi, pažymi, jog „būdai, kuriais technolo­gijos prisideda prie vystymosi, daugiausia priklau­so nuo socialinės, politinės, ekonominės aplin­kos konkrečioje valstybėje" [9, p. 6-7]. Kitas au­torius V. R. Koertas teigia, kad kyla grėsmė, jog „nepatvirtinus specialios strategijos, valdžia tech­nologijas dažniausiai naudos savo pačios vysty­mui, o ne visuomenės labui" [10]. Malaizijos patirtis byloja: „Projektų valdymo vadybos strategija nėra netinkama priemone tose šalyse, kur veikia korumpuoti, pažeidžiami politikai, socialinės, eko­nominės struktūros ir sistemos. Projektų valdymo vadybos strategijos prie­monėmis galima atskleisti ir(ar) pašalinti atsira­dusius neigiamus valstybės valdymo padarinius. Taip pat klaidinga manyti, jog projektų valdymo vadybos strategija galėtų ar iš tikrųjų turėtų iš netinkamos valstybės pa­keisti ją į vystymąsi orientuotą, efektyvią super­valstybe. Projektų valdymo vadybos strategija yra kompetencijų, galimybių, politinės sistemos funkcija, keičianti egzistuo­jančias sąlygas į tobulesnes ir efektyvesnes" [2, p. 68]. Norint pozityviai paveikti gyvenimo kokybę, projektų valdymo vadybos strategijos plėtra turi sietis su visuomenės kūrimo vizija. Technologijos turi būti kaip įrankis tai vi­zijai įgyvendinti, o piliečiai privalo tiesiogiai da­lyvauti visuomenės kūrimo procese [3, p. 96-98]. Pasaulinė visuomenė tobulėdama skatina sėkmingą projektų valdymo vadybos strategijos plėtrą. Būtina suprasti, jog projektų valdymo vadybos strategija turėtų pasiekti tokį lygį, kad būtų svar­bus instrumentas, šalinantis neigiamus valstybės valdymo aspektus. Tai galima pasiekti didinant politinio dalyvavimo galimybes, gerinant ekonominės veiklos sąlygas, sveikatos ir aplinkos apsaugą, rūpinantis didesnėmis asmens saugu­mo garantijomis. 2.4.Projektų valdymo vadybos strategija - priemonė viešosios vertės efektyvumui didinti NMA Viešojo administravimo kontekste visuome­nės sąveikavimo su vyriausybinėmis institucijomis procesą papildant moderniomis IKT galima daryti įtaką viešosios vertės kūrimui. Viešoji vertė gali būti kuriama, pavyzdžiui, vyriausybei teikiant paslaugas visuomenei, leidžiant įstatymus ir atliekant kitus veiksmus. E. valdžią galima įvardyti kaip priemone viešajai vertei kurti naudojantis IKT [5]. Atstovaujamosios demokratijos požiūriu vie­šoji vertė nustatoma pagal piliečių valią, išreikštą išrinktų valdžios atstovų sprendimais. Šiuo atve­ju viešoji vertė siejama su valdžios sugebėjimu kurti visuomenines vertybes [5]. Viešoji vertė ga­li būti kuriama ir dalyvaujamosios demokratijos atveju, kai visuomenė internetu arba naudoda­ma IKT viešai bei tiesiogiai reikšdama savo nuomone gali nuspręsti, kas iš tiesų naudinga jos nariams. Projektų valdymo vadybos strategijos priemonėmis visuomenė ga­li sėkmingiau ir efektyviau išreikšti savo lūkesčius bei vertybes valdžiai. Pagrindines visuomenės vertybes galima su­skirstyti į tris grupes: rezultatai, paslaugos ir pasitikėjimas [5]. Gyvenimo kokybė, būtini įstatymai, teisingumas, piliečių poreikius tenkinančios pa­slaugos, sąžiningumas, efektyvi mokesčių siste­ma - tai dalykai, kurių visuomenė reikalauja ir vertina [5]. Už tai visuomenės nariai moka mo­kesčiais bei valdžia, kurią perleidžia vyriausybei, tikėdamiesi, kad ji taps viešosios vertės kūrimo instrumentu. Šiuo požiūriu projektų valdymo vadybos strategija į atsiranda palanki terpė didinti viešąją verte valstybinių institucijų sąveikų su visuomene kontekste [6]. Pagrindinės institucijos funkcijos yra: administruoti SAPARD ir valstybės paramos programoms vykdyti skirtas lėšas, atlikti jų mokėjimą ir kontroliuoti tikslinį šių lėšų panaudojimą, koordinuoti ES finansinės paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei tvarkymo sistemos kūrimo ir diegimo veiksmus, administruoti EŽŪGF, EŽŪFKP, EŽF, EŽŪOGF ir žuvininkystės orientavimo finansinio instrumento (toliau – žOFI) priemones arba jas perduoti administruoti kitoms institucijoms, atlikti SAPARD, EŽŪGF, EŽŪFKP, EžF, EŽŪOGF ir ŽOFI lėšų panaudojimo kontrolę ir finansuojamų priemonių įgyvendinimo priežiūrą, vykdyti EŽŪGF ir EŽŪFKP mokėjimo institucijos funkcijas, vykdyti EŽF tvirtinančiosios institucijos funkcijas, atlikti Specialiojo departamento funkcijas, numatytas 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 4045/89 dėl valstybių narių atliekamo sandorių, sudarančių Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus finansavimo sistemos dalį, patikrinimo ir panaikinančiame direktyvą 77/435/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 9 tomas, p. 208), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr.2154/2002 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 37 tomas, p. 443). Pirma, išreiškiant privačius, o ne viešuosius in­teresus, valdžios teikiama nauda gali pagerinti piliečių gyvenimo kokybę. Pasitaiko atvejų, kai vyriausybė nesuvokia, kad savo veikla taip pat sėkmingai galima ir naikinti viešąją vertę [5]. Savanaudiškas politikų, valstybės tarnautojų elgesys, siaurų interesų grupių valdomos viešosios įstaigos sukelia viešosios vertės mažėjimą. Projektų valdymo vadybos strategijos priemonėmis taip pat galima didinti priimamų viešųjų sprendimų skaidrumą - tada ir pats valdy­mas tampa skaidresnis ir efektyvesnis [7, p. 48]. Atsižvelgiant į tai galima teigti, jog projektų valdymo vadybos strategija su­daro palankesnes sąlygas didinti viešąją vertę. Antra, visuomeninės vertybės ne visada aiš­kiai išreiškiamos. Šis faktas taip pat gali tiek pa gerinti, tiek pabloginti visuomenės gyvenimo kokybę [5]. Taigi čia projektų valdymo vadybos strategijos priemonės, kai gyventojai gali naudoti internetą ir IKT savo lūkesčiams išreikšti, galėtų efektyviai atlikti savo funkcijas visuomenės nuomonių kaitos bei raiškos su vyriausybinėmis institucijomis procese. Būtina pažymėti, kad technologinėmis ino­vacijomis paremtoje visuomenėje piliečiai susiduria su technologijų teikiamu efektyvumu ir (ar) nauda bei neišvengiamais socialiniais pokyčiais. Dažniausiai šie pokyčiai vyksta visuomenės nau­dai [8, p. 59]. Visuomenei prieinama informacija gali būti veikiama žiniasklaidos. Tai veda prie manipulia­vimo visuomene ir mažina piliečių galimybę ne­priklausomai formuoti savo vertybių sistemą [8, p. 60]. Čia būtina pabrėžti, kad projektų valdymo vadybos strategijos prie­monėmis vis dėlto suteikiamos platesnės gali­mybės tiek gauti, tiek pateikti objektyvesnės in­formacijos srautus iš įvairių nevyriausybinių vie­šųjų organizacijų ir kitų, mažai žiniasklaidos veikiamų subjektų. Šiuo atveju projektų valdymo vadybos strategija atlieka skaidresnio visuomenės sąveikavimo su viešojo administravimo institucijomis ir vyriausybe vaid­menį. Projektų valdymo vadybos strategijos įtaka valstybės valdymo reformos požiūriu ne visuomet gali būti efektyvi. Tuo at­veju, kai nesukuriama viešųjų vertybių, galima kalbėti apie tokią projektų valdymo vadybos strategijos sklaidą, kuri gali būti įvardyta [4, p. 8]: • Išlaidžia - panaudotos lėšos neatitinka visuomenės lūkesčių; • Neefektyvia - netgi jeigu ir atitinka visuo­menės lūkesčius, tačiau neduoda ryškesnių rezultatų (arba tik minimalius). Kai dedamos aktyvios pastangos viešosioms vertybėms kurti, projektų valdymo vadybos strategijos plėtrą galima pava­dinti prasminga, nes ji atitinka visuomenės lūkes­čius ir remia visuomenės vystymąsi, t.y. didina žmonių veikimo galimybes sąveikaujant su valdžia; įtraukia Žmones į aktyvų bendradar­biavimą sprendimu priėmimo procesuose [4, p. 9]- Visuomenės kūrimas apima tiek piliečius, ins­titucijas, organizacijas, vyriausybę, tiek verslo sferą ir turi būti paremtas glaudžiu tarpusavio bendradarbiavimu. Gera vyriausybė, sėkmingai įgyvendinant projektų valdymo vadybos strategijos principus, gali susifor­muoti aukšto lygio visuomenėje kaip paklausos, o ne pasiūlos rezultatas. Taigi galiausia būtų ga­lima įvesti dar vieną, papildomą, projektų valdymo vadybos strategijos sėk­mingo įgyvendinimo „viešosios vertės didinimo" principą, kuris būtų svarbus indikatorius visuo­menei sąveikaujant su valstybinėmis institucijo­mis. Ispanijoje 2006 m. pradžioje buvo parengtas pro­jektas, o birželio 29 d. priimtas įstatymas dėl mo­kesčio už telefoninį ryšį mažinimo, kai prisijungia­ma prie interneto. Šis įstatymas įsigaliojo 2006 m. lapkričio l d. ir yra privalomas visiems fiksuoto te­lefoninio ryšio paslaugas teikiantiems operatoriams valstybės teritorijoje [11, p. 12]. Praėjus keliems mėnesiams po šio įstatymo įsigaliojimo, interneto vartotojų skaičius valstybės viduje padidėjo 0,2 proc. nuo viso interneto varto­tojų skaičiaus [10, p. 42]. Padaugėjo tokių vartoto­ju, kuriems anksčiau interneto vartojimas buvo per brangus dėl didelės telefoninio ryšio kainos ir kurie internetu naudojosi tik esant būtinybei. Sumažinus kainas vartotojai gali daugiau laiko praleisti naudo­damiesi interneto paslaugomis nei anksčiau, pasi­domėti vyriausybės, parlamento, valstybinių institu­cijų veikla. Praėjus dviems mėnesiams po šio įstatymo įsi­galiojimo valstybinių institucijų interneto svetainės tapo lankomesnės. Tai reiškia, kad pigesnis interneto ryšys skatina valstybės piliečius naudotis internetu. 2.4.1.Projektų valdymo vadybos strategijų plėtra 2006 m. Nacionalinė mokėjimo agentūra pradėjo ypač daug dėmesio skirti projektų valdymo vadybai. Parengė projektą, kurio pagrin­dinis tikslas - gerinti valstybinių institucijų interneto svetainėse pateikiamos viešosios informacijos ko­kybe, kuo dažniau atnaujinti informaciją, tobulinti, plėsti, globalizuoti internete svetaines ir taip ska­tinti šalies gyventojus naudotis internetu. Nuo įsteigimo pradžios pagrindinis tikslas buvo SAPARD paramos administravimas, o Lietuvai tapus pilnateise ES nare oficialiai prasidėjo naujas, daug sudėtingesnis ir gerokai platesnės veiklos etapas – ES bendrosios žemės ūkio politikos priemonių įgyvendinimas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ (žin., 2006, Nr.110-4171) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 189 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ (žin., 2007, Nr. 22-839) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 190 „Dėl institucijų, atsakingų už Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos įgyvendinimą, paskyrimo“ (žin., 2007, Nr.22-840), Agentūra atsakinga už EžŪFKP, EžŪGF priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę. Agentūrai, siekiant užtikrinti kokybišką paramos lėšų administravimą, išmokėjimą, projektų, finansuojamų ES ir valstybės biudžeto lėšomis, kontrolę bei informacijos sklaidą paramos gavėjams, reikalingas pajėgus, daug pastangų į darbą dedantis personalas (žmogiškieji ištekliai), informacinės technologijos ir kitoks techninis bei materialinis aprūpinimas. Šis projektas buvo Įgyvendintas per dvejus metus. Projektų valdymo vadybos strategijų vystymo komisijos užsakymu buvo atlikta vieša gyventojų apklausa. Šios apklausos rezultatai parodė, kad įgyvendinant projektą gyventojai mažiau tiesiogiai kreipėsi į valsty­bines institucijas vienais ar kitais su viešąja informacija susijusiais klausimais. Atsakymų į šiuos klau­simus jie stengėsi surasti valstybinių institucijų interneto svetainėse. Respondentai teigė, kad dauge­lį atsakymų į rūpimus klausimus jiems pavyko su­rasti. Taigi projektas pasitvirtino - Nacionalinė mokėjimo agentūros vartotojų beveik trečdaliu karto dažniau pradėjo naršyti valstybinių institucijų interneto svetainėse nei anks­čiau [3]. Šios patogios gyventojams sistemos laikinas variantas Ispanijoje buvo sukurtas 2006 m. Šalies gyventojai internetu galėjo mokėti mokesčius (pvz., nekilnojamo turto ir pan.) valstybei neišeidami iš namų ir bet kokiu paros meta Dalis piliečių buvo identifikuojami naudojant bandomuosius elektroni­nius sertifikatus, kita dalis - naudojant specialiuosius identifikavimo kodus. Ši siste­ma pasiteisino, todėl vėliau buvo nuspręsta sukurti nuolat veikiančią tokio pobūdžio mokesčių mokėji­mo internetu sistemą. Taip pat nutarta naudoti elek­troninius sertifikatus mokesčių mokėtojams identi­fikuoti, nes jie yra patikimesni nei specialieji identi­fikavimo kodai. Planuojama rengti dvejopo pobūdžio elektro­ninius paselių deklaravimą [2]: 1. rengti elektroninius paselių deklaravimą, naudojantis internetu specialiuose elektroninio balsavimo centruose; 2. rengti tiesioginius elektroninius paselių deklaravimą internetu. Elektroninio balsavimo centrams reikalinga gera telekomunikacinio ryšio kokybė ir kompiuterinė įranga, kuri būtų įrengta specialiose balsavimo kabinose. Ne visi rinkėjai mokėtų naudotis kompiu­terine įranga, todėl iškiltų naudojimosi šia sistema mokymo problemų. Taip pat atsirastų neįgaliųjų rin­kėjų balsavimo tokiuose centruose sunkumų. Todėl norint sėkmingai įgyvendinti tokius elektroninius paselių deklaravimas turi būti pasirūpinta, kad būtų sprendžia­mos anksčiau įvardytos problemos. Turi būti kuriami vieši interneto kioskai, kad neįsigiję kompiuterių rinkėjai galėtų atlikti savo pi­lietinę pareigą elektroninių rinkimų metu. Realizuojant elektroninius paselių deklaravimą būtina pasirūpinti rinkėjų identifikavimu. Tam tikslui ūkininkams turi būti išduodami elektroniniai sertifika­tai (žr. „Ispanijos elektroninių sertifikatų išdavimo projektas"). Svarbu paminėti, kad elektroninio balsavimo centrų steigimas reikalingas kaip pereinamasis eta­pas tarp tradicinių rinkimų ir elektroninių pasėlių deklaravimas internete. Piliečiai įprastų deklaruoti pasėlius kompiuteriu, to­dėl įgyvendinus tiesioginius paselių deklaravimą internetu pa­sikeistų tik balsavimo vieta. Ja taptų namai, vieši interneto kioskai ir pan. [8]. Tačiau elektroninio bal­savimo centrams steigti reikia gana didelių valsty­bės finansinių investicijų. 2.4.2.Teledarbo vietų kūrimo perspektyvos Informacinės technologijos bei internetas pradėjo veikti ir naujus darbo santykius valstybėse. Ispanijoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valsty­bėse, pradėjo kurtis naujo pobūdžio, t. y. prie inter­nete prijungtos kompiuterizuotos teledarbo vietos. Todėl darbuotojas gali dirbti neišeidamas iš savo na­mų, atsiranda galimybė dirbti pagal lankstų darbo grafiką ir pan. 2006 m. balandžio 15 d. parengtame naujame Ispanijos darbo įstatymo projekte teledar­bas apibrėžiamas kaip naujo pobūdžio darbo aplin­kybes pagerinanti darbo sistema. Teledarbo vieta ne­būtinai turi būti piliečio namai. Tai gali būti bet kuri vieta, kur tik yra kompiuteris ir galimybė prisijungti prie interneto. Darbo įstatymo projekte siūloma, jog teledarbuotojo darbo valandas, socialinę ir sveikatos ap­saugą turėtų reguliuoti specialiai tam sukurti poįsta­tyminiai aklai [6, p. 185]. Dabartiniuose Ispanijos darbo įstatymuose kol kas nepateikiami teledarbo reikalavimai bei taisyklės. Teledarbo įstatymai tu­rėtų numatyti tikslius darbdavio ir darbuotojo dar­bo santykius. Informacinių technologijų bei interneto plėt­ra leistų kurti naujo pobūdžio darbo vietas, be to, atsiradus šioms darbo vietoms būtu galima spręsti kai kurias aktualias socialines problemas. Viena jų -neįgaliųjų valstybės piliečių nedarbas. Tokiems asme­nims teledarbo vieta būtų puiki išeitis sprendžiant įsidarbinimo problemą. Specialioji informacinių tinklų komisija pra­dėjo įgyvendinti naują ir labai svarbų projektą - su­rasti problemų, kylančių kuriant teledarbo vietas, sprendimo būdus [5, p. 35-36]. Įgyvendinant minė­tą projektą, ši komisija turės spręsti: 1. Darbuotojų mokymo naudotis kompiute­rine įranga problemą; 1. Darbuotojų kontrolės problemą; 2. Įprastos darbo vietos keitimo į teledarbo vietą problemą. Žmogų, dirbantį teledarbo vietoje (pvz., na­muose), kontroliuoti sunku, todėl geriausias šios problemos sprendimo būdas - sudaryti lankstų darbo grafiką ir paskirstyti darbo užduotis laiko atžvilgiu. Sprendžiant įprastos darbo vietos keitimo į te­ledarbo vietą problemą taip pat kyla tam tikrų sunku­mų. Pirmiausia ne visas įprastas darbo vietas įma­noma keisti į teledarbo vietas. Darbo vietų keitimo sunkumų kyla dar ir dėl sveikatos bei socialinės ap­saugos skirtumų tradicinėje darbovietėje ir buityje, kai teledarbo vieta yra namai. Siekdama globaliai išplėtoti, pagerinti bei mo­dernizuoti valstybės ekonomiką, Ispanijos Vyriau­sybė ir ateityje skatins naujų tokio pobūdžio darbo vietų kūrimą šalyje. Ispanijos Viešojo administravimo ministeri­ja 1999 spalį pradėjo įgyvendinti „Universalių in­terneto vartų" projektą. Šio projekto tikslas - visas valstybines institucijas lengvai pasiekti per specia­lius „valdžios vartus" internete [4, p. 8]. 1999 m. pabaigoje buvo sukurta speciali to­kio pobūdžio „valdžios vartų" interneto svetainė. Šioje svetainėje pateikta informacija apie skirtingas valstybines institucijas, jų veiklą, parengtus ir pra­dėtus rengti įvairius projektus, strateginius planus. Čia išvardytos visos valstybinės institucijos, jų de­partamentai, skyriai, pateikti darbuotojų elektroni­nio pašto adresai. „Universalūs interneto vartai" taip pat padeda valstybės piliečiams ieškoti informaci­jos apie laisvas darbo vietas, stipendijų fondus, tei kiamas pašalpas ir t. t. Planuojama, kad ateityje ši interneto svetainė bus dar gausiau lankoma, todėl Šiuo metu čia stengiamasi pateikti kuo daugiau svar­bios viešosios informacijos [4, p. 8], 2000 m. pradžioje Ispanijos Vyriausybė inici­javo „Elektroninio administravimo" projektą. Šia­me projekte daug dėmesio skiriama sveikatos prie­žiūros ir socialinės apsaugos administravimo siste­moms modernizuoti. 2000 m, pradžioje Ispanijos sveikatos apsau­gos ministerija parengė įstatymo projektą, kuriame aptariamas gydymo įstaigų kompiuterizavimas. Šia­me projekte numatyta, jog gydymo įstaigose įpras­tinės ligos istorijos turi būti keičiamos į elektroni­nes. Duomenys iš „popierinių" ligos istorijų laips­niškai turės būti įvedami į elektronines ligos istori­jas. Kiekvienos gydymo įstaigos kompiuterių tinkle kuriamos duomenų bazės, kuriose yra saugomos kiekvieno gyventojo asmeninės elektroninės ligos is­torijos [8]. Ateityje taip pat planuojama įgyvendinti elek­troninių laikinu nedarbingumo pažymėjimų išdavi­mo sistemą. Elektroninis laikino nedarbingumo pažymė­jimas valstybės piliečiams padėtų išvengti įprastų formalumų. Kreipdamasis į gydymo įstaigą, pilietis identifikavimo tikslu pirmiausia turi pateikti savo asmeninę elektroninę kortelę (angį. smartcard}. Gy­dymo įstaigos darbuotojas įveda asmens duomenis į tam tikrą parengtą formą kompiuteryje. Baigus pil­dyti šią formą pridedamas gydymo įstaigos elektroni­nis antspaudas bei parašas ir elektroniniu paštu iš­siunčiamas į piliečio darbovietę. Tai ir yra elektroni­nis laikino nedarbingumo pažymėjimas [4, p. 10-11]. Ispanijos Vyriausybė ateityje numato įgyven­dinti elektroninių socialinio draudimo pažymėjimų išdavimo sistemą. Kiekvieno piliečio socialinio draudimo pažy­mėjimai sukuriami ir saugomi šiuos pažymėjimus iš­duodančios institucijos kompiuterinėse duomenų bazėse. Piliečiui įsidarbinus darbdavio įmonė pri­valo susisiekti su elektroninius socialinio draudimo pažymėjimus išduodančia įstaiga ir atsisiųsti darbuo­tojo elektroninį socialinio draudimo pažymėjimą. Asmens darbovietėje šiame pažymėjime padaromi reikiami įrašai ir pažymėjimas išsiunčiamas atgal iš­duodančiai įstaigai [4, p. 8]. Apibendrintai galima teigti, kad Ispanijoje elektroninė valdžia kuriama įgy­vendinant atskirus projektus nuo 2006 m. 2000 m. pradžioje Ispanijoje buvo pareng­tas projektas dėl interneto ryšio atpiginimo. Tais pa­čiais metais priimtas įstatymas dėl mokesčio maži­nimo už telefoninį ryšį, kai prisijungiama prie in­terneto. Įsigaliojus šiam įstatymui valstybinių insti­tucijų interneto svetainės tapo lankomesnės. 2006 m. Ispanijoje įkurta Informacinės vi­suomenės vystymo komisija inicijavo projektą, kurio pagrindinis tikslas - gerinti valstybinių institucijų in­terneto svetainėse pateikiamos viešosios informa­cijos kokybę ir skatinti šalies gyventojus naudotis internetu. Ispanijos Vyriausybė ir viešojo administra­vimo institucijos pradėjo rengti ir plėtoti projektą, susijusį su elektroninio balsavimo įgyvendinimu at­eityje. Planuojama rengti dvejopo pobūdžio elektroninius paselių deklaravimą: • rengti elektroninius paselių deklaravimą naudojantis in­ternetu specialiuose elektroninio balsavimo centruose; • rengti tiesioginius elektroninius paselių deklaravimą in­ternetu. Apie 0,5 proc. struktūrinių fondų biudžeto skiriama inovacinėms priemonėms. Planuojant ir administruojant inovacines priemones, nesilaikoma partnerystės principo: pati Europos Komisija numato konkrečias priemones ir atrenka projektus įgyvendinti. Nesvarbu, kokiu lygmeniu – nacionaliniu ar Bendrijos, – inicijuotos programos iš dalies yra finansuojamos iš Struktūrinių fondų visada yra pateikiamos atitinkamų šalių-narių valdžios institucijų. Kai programas aprobuoja Europos Komisija, jas įgyvendina atitinkamos nacionalinės arba regioninės valdžios institucijos. Taigi institucijos, kurios yra teritorijos ekonominio ir socialinio gyvenimo dalyvės, turi teisę teikti paraiškas, jeigu jos nori gauti paramą iš Struktūrinių fondų. Biudžetas, skiriamas kiekvienai programai, suteikia lėšų praktiniam įgyvendinimui priemonių ir projektų, kurie jose numatyti. ES struktūrinių fondų lėšų administravimas 1 schema PHARE programa. Tai Europos Sąjungos ekonominės pagalbos programa, kuri finansuoja ekonomines ir socialines reformas Centrinėje ir Rytų Europoje, padėdama šio regiono šalims sukurti rinkos ekonomikas, paremtas laisva privataus sektoriaus iniciatyva. Terminas PHARE – Poland and Hungary: Assistance for Restructuring of their Economies – iš pradžių reiškė 24 industrinių šalių ekonominę paramą besiformuojančioms Lenkijos ir Vengrijos demokratijoms. Šiuo metu PHARE programos pagalbą gauna: Lenkija, Vengrija, Albanija, Bulgarija, Čekijos Respublika, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija. Sąlygos gauti šią pagalbą yra šios: • politinis stabilumas; • įsipareigojimas siekti demokratijos idealų; • įgyvendinti laisvosios rinkos principus. PHARE pagalba yra paremta decentralizuotu principu, pagal kurį pagalbą gaunanti šalis pati atsako už programos realizavimą. Pagalbos programos iš pradžių buvo skirtos tokiems reformuojamų ekonomikų sektoriams, kaip švietimas, bankininkystė bei privatizacija.vėliau prioritetiniais tapo ir kiti sektoriai. PHARE pagalba vyriausybės vykdomoms reformoms pasireiškia kaip preliminarios studijos ir veiksmų planas, patarimai, techninė ekspertizė bei lavinimas. Ji vykdoma tokiuose sektoriuose, kaip pramonė, žemės ūkis, prekyba, aplinkos apsauga, pilietinės visuomenės kūrimas, ir t.t. Dėl daugelio fondų skiriamų nacionalinėms programoms, yra susitariama dvišaliu lygiu su pagalbą gaunančia šalim. Tačiau tokiais klausimais, kaip aplinkos teršimas, patikimos statistikos rinkimas, kova su prekyba narkotikais, geriau yra tartis kolektyviai. Iki 15% PHARE fondų yra skiriama regioninėms programoms, į kurias yra įtraukiamos keletas pagalbą gaunančių šalių. Pagrindinis PHARE tikslas liks parama ekonominėms reformoms, restruktūrizacija ir sklandaus vystymosi užtikrinimas. Be to, bus remiama reformų politika. Prioritetinėmis bus tokios sritys, kaip energetika, tyrimai, telekomunikacijos ir transportas, aplinkos ir sveikatos apsauga, socialiniai klausimai ir žmonių ištekliai. Finansinio sektoriaus plėtojimas yra būtina sąlyga sėkmingam privataus sektoriaus vystymuisi. SAPARD programa. ES narystės siekiančioms valstybėms pagal SAPARD programą numatoma teikti finansinę paramą žemės ūkio ir kaimo plėtrai. SAPARD vienas iš pavadinimų yra Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros programa (Special Pre-Accession Programme for Agriculture and Rural Development). Dalyvauti šioje programoje valstybėms kandidatėms naudinga dėl to, kad teikiant paramą sudaromos galimybės gerai susipažinti su ES bendrąja žemės ūkio politika bei jos mechanizmais ir taisyklėmis. Parama pagal SAPARD programą teikiama iki valstybės narystės Europos Sąjungoje. Įstojus parama bus teikiama pagal Europos žemės ūkio garantijų ir orientavimo fondo bei kitų ES struktūrinių fondų programas. SAPARD programa – pirmoji ES programa, kurią administruoti pavesta pačioms valstybėms kandidatėms. Kiekvienai valstybei paramos dydis nustatytas atsižvelgiant į objektyvius kriterijus: žemės ūkyje dirbančių gyventojų skaičių, žemės ūkyje sukuriamo bendrojo nacionalinio paramos fondų. Pagal SAPARD programą skiriamos lėšos yra parama, bet ne paskola. Šių pinigų grąžinti nereikia, išskyrus tuos atvejus, kai paramos lėšos naudojamos ne pagal paskirtį. SAPARD paramos prioritetai ir gavimo tvarka. SAPARD lėšas numatyta paskirstyti pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytus žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos prioritetus: • remti investicijas į pirminę žemės ūkio gamybą; • remti žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimo ir administravimo tobulinimą; • remti alternatyvią (ne žemės ūkio) veiklą kaimo vietovėse; • tobulinti ir plėsti kaimo infrastruktūrą; • remti žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą ir tobulinti miško infrastruktūrą; • remti profesinį mokymą; • techninė parama, informacija ir viešumas. SAPARD paramos lėšų gavimo tvarka. Norintys gauti paramą ūkininkai ir įmonės parengia verslo planą ir užpildo tipinę paraiškos formą. Paraiškos drauge su projektu bei kitais reikalingais dokumentais į apskričių kaimo plėtros programų skyrius. Apskričių kaimo plėtros programų skyriai privalo atlikti pateiktų duomenų patikrą vietoje ir tik įsitikinę pateiktų duomenų teisingumu perduoda visą dokumentaciją Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Čia projektas yra galutinai įvertinamas ir priimamas sprendimas dėl jo finansavimo. Parama suteikiama tik po to, kai jau padarytos investicijos. Iki 2004-05-01 SAPARD paramos administravimu rūpinosi Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra). Tai savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija – biudžetinė įstaiga, veikianti Žemės ūkio ministerijos akreditavimo srityje, administruojanti valstybės paramos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos ţemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas. Šiuo metu veikla – ES bendrosios žemės ūkio politikos priemonių įgyvendinimas.(1 lentelė) ISPA programa. ISPA paramos dydis šaliai nustatomas remiantis šiais kriterijais: • šalies gyventojų skaičius; • šalies plotas; • BVP vienam gyventojui. 1 lentelė SAPARD lėšų dalis bendroje investicijų sumoje Bendra projekto vertė 100% Privačios lėšos 50% Valstybės parama 50% SAPARD 75% Nacionalinis biudžetas 25% ISPA programos tikslas yra ES šalims kandidatėms padėti įgyvendinti Stojimo partnerystės ir Nacionalinės priėmimo programos tikslus aplinkosaugos bei transporto sektoriuose. Šalims kandidatėms įstojus į ES, ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslams aplinkosaugos bei transporto sektoriuose pasiekti gali būti naudojami ES Sanglaudos ir struktūrinių fondų ištekliai. Europos investicijų bankas. Tai autonomiška, ne pelno siekianti ES finansinė institucija. Europos investicijų bankas (EIB) uždavinys – finansuoti projektus, kurie privalo užtikrinti ES ekonomikos raidą ir integraciją. Šiuo tikslu EIB teikia paskolas ir garantijas, kurios sudaro galimybę finansuoti tokius visų ekonomikos sričių projektus: • mažiau išsivysčiusių regionų plėtros projektai; • įmonių modernizavimo, pertvarkymo arba naujos veiklos, kuria siekiama palaipsniui sukurti bendrąją rinką, plėtotės projektai, kai jie yra tokio masto ar pobūdžio, kad jų visiškai finansuoti vien atskirų valstybių narių turimomis įvairiomis lėšomis neįmanoma; • projektai, svarbūs kelioms valstybėms narėms, kurie yra tokio masto ir pobūdžio, kad jų visiškai finansuoti vien atskirų valstybių narių turimomis įvairiomis lėšomis neįmanoma. Atlikdami šį uždavinį EIB sudaro galimybę finansuoti investicijų programas, susijusias su pagalba, teikiama iš struktūrinių fondų ir kitų Bendrijos finansinių šaltinių. Tiesioginė parama verslui. Pagrindinis šios priemonės tikslas – padidinti įmonių konkurencingumą ir verslumo lygį, subalansuoti lygias moterų ir vyrų galimybes versle, padidinti mokslinių tyrimų potencialą šioje srityje. Priemonės uždaviniai: 1. skatinti verslumą ir įmonių steigimą; 2. stiprinti veikiančių įmonių gyvybingumą ir konkurencingumą šalies bei užsienio rinkose; 3. didinti pramonės produktyvumą, priartinti prekių ir paslaugų gamybos ir eksporto struktūrą prie ES struktūros. 3.PAGRINDINĖS PROJEKTŲ VALDYMO PROBLEMOS NMA IR PASIŪLYMAI KAIP JAS SPRĘSTI 3.1.Projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA komplekso tikslas ir priemonės Projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA komplekso tikslas yra priemonės, leidžiančios patenkinti vartotojų poreikius. Projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA užduotis yra sukurti ryšius tarp organizacijos ir vartotojų, kadangi vien tik sukurti produktą ar paslaugą ir parduoti nebeužtenka. Būtina atitinkamai pateikti produktą ar paslaugą vartotojams, be to palaikyti komunikacinius ryšius su visais susijusiais projektų valdymo veiklos partneriais. Projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA veikloje naudojama komunikacinių priemonių visuma privalo įtikinti vartotojus organizacijos siūlomų gaminių ar teikiamų paslaugų pranašumais prieš kitų organizacijų gaminius ir paslaugas (Bakanauskas 2004, p.7). Jis apima projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA veiksmus, kuriais siekiama dviejų pagrindinių tikslų: -informuoti numatytas asmenų grupes apie įmonės pasiūlymus; -skatinti jais pasinaudoti.[pranulis] Todėl prieš pradedant aiškintis, kaip ši problema sprendžiama marketinge, verta susipažinti su pačia bendravimo (komunikacinio )proceso esme [pranulis] Tiek abu tikslai, tiek ir jiems pasiekti pasitelkiami būdai neretai būna neatskiriamai susiję:informacija pateikiama taip, kad savaime skatintų pirkti, o skatinimas atliekamas drauge pateikiant tam tikrą informaciją. Tačiau nė vienas šių tikslų negali būti įgyvendinamas, jei įmonė neužmezga ryšio su pageidaujamomis asmenų grupėmis „nepasiekia“ jų savo informuojančiais ir skatinančiais veiksmais. [pranulis]Todėl prieš pradedant aiškintis, kaip ši problema sprendžiama marketinge, verta susipažinti su pačia bendravimo (komunikacinio )proceso esme [pranulis] Komunikacija - pasikeitimas informacija; pasidalinimas intelektualiu ar jausminiu patyrimu per rašytinį, šnekamąjį ar neverbalinį bendravimą. Kaip žmogiškoji veikla, komunikacija yra bendrumo procesas tarp pranešimo siuntėjo ir gavėjo. Komunikacija -santykiai, kai siuntėjas ir gavėjas, būdami aktyvūs, dalinasi vienas su kitu kažkuo (informacija). Komunikacijos vadyba yra nagrinėjama kaip junginys įvairių komunikacijos aspektų, tokių kaip komunikacijos teorinių modelių realių taikymų, komunikacijos tyrimų ir planavimo, komunikacijos perdavimo priemonių pasirinkimo.[muziejai] Pranulis 2000m komunikacijos procesą apibūdina kaip veiksmą, kuriuo informacijos siuntėjas siekia paveikti jos gavėją ir sukelti pageidaujamą jo reakciją.[pranulis] Ryšį tarp komunikacijos priemonių ir projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA priemonių nurodė Smith (1996) Lietuvoje projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA komunikacijų kompleksas dažnai vadinamas tiesiog reklama (Čeikauskienė, 1997). Komunikacijos priemonių taikymo įvertinimas priklauso nuo to, kiek jis padėjo įmonei pasiekti savo tikslą konkrečioje srityje. Siekiama dviejų tikslų - sukurti vartotojų įvaizdį apie savo produkciją ir padidinti pardavimų apimtis. (Čeikauskienė, 1997). Kotler, Armstrong, Saunders ir Wong (2003) teigimu, įmonė norėdama gauti geriausią komunikacijos proceso rezultatą privalo tarpusavyje suderinti ne tik minėtas projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA priemones, tačiau ir visą projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA administravimą – rėmimą ir prekę bei kainą ir paskirstymą. Ši projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA komunikacijos schema pateikta paveiksle. Dalis projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA teoretikų ir praktikų pabrėžia, kad pastaraisiais dešimtmečiais vartotojas susiduria su jam skleidžiamos informacijos įvairialypiškumu, kai įvairios projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA komunikacijos teikia skritingą informaciją apie įmonę ir/arba jos prekes. Šiuolaikinis marketingas reikalauja ne tik pagaminti gerą prekę, patraukliai ją įkainoti ir padaryti prieinamą tiksliniams vartotojams. Bendrovės taip pat privalo bendrauti su dabartiniais ir būsimais klientais ir tai, kaip jos perduoda informaciją apie save ir savo prekes ar paslaugas, turi būti gerai apgalvota. Visi reklamos pranešimai, perduodami vartotojui skirtingomis projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA priemonėmis (reklamos, asmeninio pardavimo, pardavimų skatinimo, ryšių su visuomene ar tiesioginio projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA) neklaidins vartotojo ir neformuos nepalankaus bendrovės ar prekės ženklo įvaizdžio jei šios projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA priemonės bus tarpusavyje suderintos. Projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA komunikaciją sudaro visi penki projektų trukmės valdymo tobulinimo NMA elementai Reklama – tai užsakovo apmokamas neasmeniškos informacijos apie prekes, paslaugas ar idėjas skleidimas pasirinktinai auditorijai, siekiant užsakovo numatytų tikslų. Asmeninis pardavimas – prekės pristatymas potencialiems vartotojams, siekiant padidint pardavimą ir palaikyti gerus santykius su vartotojais. Pardavimų skatinimas –trumpalaikės skatinimo priemonės perkant ar parduodant prekes ar paslaugas; Ryšiai su visuomene – gerų ryšių su visuomene palaikymas, sukuriant teigiamą bendrovės įvaizdį, jai nepalankių gandų, paskalų ir incidentų valdymas. Tiesioginė rinkodara – įvairios reklamos priemonės, padedančios užmegzti tiesioginį dialogą su vartotojais ir paprastai siekiančias tiesioginio vartotojų atsako. Bendravimui su vartotojais naudojamas telefonas, paštas, faksas, elektroninis paštas ir kitos ryšių priemonės. Vienas iš pagrindinių projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA komunikacijos tikslų yra sukurti vieningą organizacijos įvaizdį vartotojui, nes Vieningas organizacijos įvaizdis leidžia vartotojui suvokti organizacijos siunčiamus pranešimus, todėl įmonė turi skirtingais kanalais ir skirtingomis priemonėmis siunčiama informacija suvienyti ir panaudoti ją vieningam įvaizdžio formavimui. Pranešimų gavėjais turi būti ne tik tikslinės auditorijos, bet ir visi susiję asmenys. Schema parodo integruota administravimo komunikaciją pagal Kotler, kur projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA veiksmų kompleksas yra nukreiptas į vieningą ir aiškią vartotojui informaciją apie organizacija ir jos produktus. Kotler ir kiti (2003 m.) pateikia projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA veiksmų rūšių administravimą, kuris gerai valdomas sukuria vieningą, aiškią vartotojui informaciją, kuri savo ruožtu sukuria vieningą organizacijos bei jos kuriamų produktų įvaizdį. Taigi rėmimą sudaro rėmino veiksmų kompleksas. Organizacija turi gerai apgalvoti, kaip save ir savo produktus pateikti visuomenei. Komunikuojant su esamais ir potencialiais vartotojais yra svarbus grįžtamasis ryšis. Komunikuojant reikia diegti du būdus:„klausimas ir mokymasis“ bei „informavimas ir pardavimas“. Projektų rezultatais gali būti tiek produktai tiek paslaugos, todėl tikslinga yra peteikti ir paslaugų projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA administravimą, išsiaiškinti kokį vaidmenį atlieka rėmimas paslaugų marketinge. Paslaugos savybės ir teikimo ypatumai sąlygoja būtinymę suformuoti skirtingą nei prekėms projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA administravimą. Liudmila Bagdonienė (2004) patekia skirtingų mokslininkų ir praktikų požiūrį į paslaugų projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA administravimą:Lentelė: Lentelės duomenys rodo, jog mokslininkai siūlo skirtingus morketingo kompleksus, bendra yra tai, jog visi sutaria, kad tradicinių 4P paslaugoms, atsižvelgiant į jų prigimtį ir teikimo ypatumus, neužtenka, todėl šį administravimą būtina papildyti. B.H. Booms ir M.J. Bitner papildytas tradicinį projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA administravimą papildo trimis paslaugoms labai svarbiais elementai: dalyviai, fizinis akivaizdumas ir procesas. Projekto sąvoka tiek literatūroje, tiek praktikoje apibūdinama labai įvairiai: kaip laikina veikla, griežtai apribota tiksliais pradžios ir pabaigos momentais; kaip susitarimas, turintis tam tikrus tikslus; kaip dokumentas, finansiškai, techniškai ir socialiai pagrindžiantis ateities tikslus; kaip sistema, apimanti suformuluotus tikslus, kuriems realizuoti sukuriami objektai, diegiami technologiniai procesai, nustatomi reikalingi ištekliai, numatomi valdymo sprendimai ir priemonės jiems įgyvendinti. 3.1.1.Projekto rėmimas Projekto rėmimas tai procesas. Jis prasideda ankstyvaisiais projektų rengimo etapuose ir turi būti valdomas projekto eigoje. Projekto projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA formos keičiasi. Projekto skatinimas nėra nei nesąžiningas nei neteisėtas veiksmas. Teisingai vykdoma projekto rėmimas tai tik sudėtinga bendravimo forma. Rėmimas pasireiškia įvairiomis formomis ir jų technikos visą laiką keičiasi. [7] remiant projektą įmonė, organizacija turi turėti gerai apgalvotą veiksmų koncepcija, kad apie projektą sužinotų tikslinė jo auditorija. Projekto realizavimo metu, projekto vykdytojams yra svarbu, kad apie tai sužinotų kuo daugiau žmonių. Todėl projekto vykdytojai imasi tokių veiksmų, kad kuo efektyviau paveikti visuomenę. Projektas, kaip ir tam tikra prekė yra adresuotas tam tikrai tikslinei žmonių grupei. Rengiant projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA planą reikia atsižvelgti į šiuos strateginius tikslus: -visuomenės sąmoningumo apie projekto rezultatus ugdymą ; -teigiamo įvaizdžio apie projektą sukūrimas; -teigiamo įvaizdžio sukūrimas apie projekto iniciatorių, vykdytoją; Reikia prisiminti, kad projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA veiksmai turi būti parenkami, atsižvelgiant į projekto veiksmų, rezultatų „gavėjus“, t.y. įsisąmoninti kokie įrankiai bus efektyviausi projekto rėmimui. Projekto populiarinimo, kaip vienos iš projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA formos pavyzdžiais gali būti: -internetinis puslapis skirtas projektui. -audio-vizualinė medžiaga populiarinantį projektą (reportažų įrašai, prezentacijos, nuotraukos it t.t) -sertifikatai apie sėkmingą projekto pabaigą -publikacijos skirtos projekto realizacijai: lankstinukai, plakatai, skrajutės ir t.t -konferencijų medžiaga ir t.t.Praca metodowa projektów. Pozyskiwanie środków na realizację projektu. Kuo įdomesnis, bet tuo pačiu metu ir efektyvus projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA būdas, tuo didesnė tikimybė, jog projektu susidomės ta visuomenės dalis, kam jis yra skirtas. Projekto rėmimas apima projektų vadovų sugebėjimus išlaikyti ryšį tarp projekto koncepcijos ir auditorijos kuriai jis yra skirtas. Projektų rėmimas reikalauja žinių, nes rėmimas tai ne projekto pardavimas, bet žymiai platesnis veiksmų spektras. 3.1.2.Orientacija į vartotoją NMA Pasak kelių autorių, rinkodara reikalauja orientuotis į vartotoją, tikslą ir vadovautis sisteminiu požiūriu. Orientacija į vartotoją – tai nuostata, kad verslo veikla turi būti grindžiama vartotojų norų ir poreikių išsiaiškinimu, po to pereinant prie šių norų ir poreikių tenkinimui reikalingų prekių bei paslaugų gamybos ar importo, taip pat pateikimo į rinką organizavimo ir vykdymo siekiant kuo geriau patenkinti vartotojų reikmes. Tikslo orientacija numato, kad pastangos turėtų būti nukreiptos į klientą ar vartotoją, o tenkinat jo reikmes būtų siekiama verslo įmonės tikslų, dažniausiai pelno, iėjimo į rinką ir pan. Sisteminis požiūris reiškia visumos organizavimą į sistemą, arba skirtingų vienetų grupės organizavimą į nuosekliai integruotą visumą. Svarbiausias sisteminio požiūrio reikalavimas – suprasti ir pažinti, kad visuma susideda iš elementų, tačiau jos negalima pažinti nagrinėjant tik ją sudarančius elementus.58 Taigi, darytina išvada, jog administravimo esmė - gaminti poreikius atitinkančius gaminius. Kartais rinkodara sutapatinama su rinkos tyrimu. Žinoma, rinkodara neįsivaizduojama be rinkos tyrimo, tačiau jis yra daugiau informacijos priemonė. P.Fiskas teigia, jog tam, kad išsiaiškinti varotojų poreikius, vien tyrimų nepakanka, dar reikalinga įžvalga. Duomenys nėra informacija, informacija nėra žinios, o žinios nėra įžvalga. Įžvalga yra daug gilesnis dalykas iš kurio galima sužinoti naudingesnių bei naujesnių dalykų nei iš tyrimų.59 Rinkodara yra kūrybiška. Įmonės sėkmė iš esmės yra padidinama, kai jai sekasi išnaudoti visus savo privalumus ir pasiūlyti, ką nors kokybiškenio ir patrauklesnio negu konkurentai. Šiam tikslui pasiekti turi būti nenutrūkstamai vystomos naujos idėjos, kurios geriau išsprendžia pirkėjų problemas. Kūrybiška rinkodara - tai ne mechaniškas rinkos tyrimuose gautų duomenų realizavimas. Kūrybišką rinkodarą sąlygoja intuicija ir idėjų gausumas. Plati administravimo sąvoka suprantama kaip jos metodų ir priemonių įgyvendinimas, kuris apima ne tik rinkos, tačiau ir kitas visuomenės gyvenimo bei veiklos sritis. Plati rinkodara aprėpia kur kas daugiau rinkų, vykdytojų ir objektų. Svarbu tai, kad rinkodara skirtingai suvokiama, kai ji aptariama ekonomikos lygmenyje ir vieno pardavėjo lygmenyje Anot V.Pranulio ir kt., kai rinkodara nukreipta visuomenės ar šalies ekonominėms problemoms spręsti, laikoma, kad tai yra makrorinkodara. Tai visuma jėgų, kurios tam tikroje teritorijoje veikia įmonės administravimo sprendimus ir kurioms ji tiesiogiai negali daryti įtakos. Tai rinkos ūkio tvarkymo veikla, siekiant prekių ir paslaugų srautą iš gamintojų nukreipti vartotojams taip, kad geriausiai būtų tenkinama paklausa ir įgyvendinami šalies bei visuomenės tikslai.60 2.2.Projektų planavimo veiklos rūšis Apibendrinant, galima teigti, jog rinkodara yra skirta vartotojų poreikiams patenkinti ir šie poreikiai tenkinami per mainus.61 Mainai yra viena iš svarbiausių administravimo sąvokų. Kad įvyktų manai, juose turi dalyvauti bent dvi šalys ir kiekviena iš jų privalo turėti ką nors vertinga, kad galėtų pasiūlyti kitai. Kiekviena iš šalių turi sugebėti bendrauti ir tiekti produktus.62 Administravimo planavimas - tai planavimo veiklos rūšis, numatanti būdus administravimo tikslams pasiekti. Tačiau šis apibrėžimas neapima konkrečių administravimo veiksmų, nes jis yra ganėtinai siauras. Teigiama, jog planavimas - tai administravimo tikslų nustatymas, produkto parinkimas, rinkos segmentavimas ir kiekvieno produkto administravimo programų kūrimas būsimam periodui.63 Kalbant apie administravimo strateginį planavimą kai kurie autoriai teigia, jog strateginis administravimo planavimas leidžia sutelkti dėmesį į dabartinius savo poreikius ir galimybę pažvelgti į ateitį, suteikia proga pamąstyti, ko reikia šiandieninėje darbo aplinkoje.64 Pasak V.Pranulio, kiekviena imonė siekia gerų ilgalaikių ir kuo pastovesniuų rezultatų. Jų tikslas ne keisti klientus po kiekvieno pardavimo, o priešingai juos “pririšti”, t.y. padaryti nuolatiniais klientais (lojaliais). Lojalus pirkėjas – tai pirkėjas, kuris dažnai teikia pirmenybę tam tikroms prekėms arba parduotuvėms. Turėti lojalių pirkėjų imonei naudinga dėl daugelio priežasčių. Tokių nebereikia skatinti pirkti – jie jau yra išbandę ir prekę, ir jos pardavimo salygas. Nebereikia gaišti laiko ir dėti pastangų aiškinant apie prekės savybes – jos jau seniai žinomos. Lojalūs pirkėjai iš esmės prekių nebesirenka, jie iš anksto žino, ką įsivys. Todėl tokių pirkėjų ratą turinčios įmonės konkurencinėje kovoje jaučiasi gana saugiai, mat ši pirkėjų grupė beveik nekreipia dėmesio į konkurentų pasiūlymus. Todėl jiems patinkanti įmonė tarp lojalių klientų gali jaustis monopolistų, t.y. gali diktuoti kainas, pardavimo sąlygas.65 Visos šios įmonei palankios aplinkybės susidaro tuomet, kai ji pajėgia įtikti vartotojams, nes tenkinami jų poreikiai. Tačiau ne visuomet gali taip sklandžiai plėtotis, nes iškyla ir tam tikrų problemų. Pirma, norint patenkinti jų poreikius, reikia juos žinoti, ka tiksliai pasiūlyti vartotojui ir ko jis pageidauja. Antra, imonė turi sugebėti juos patenkinti, t.y. gaminti tai kas daugiausia perkama arba parduodama.66 Taigi, galima remtis V.Pranulio teiginiu, kad administravimo koncepcijos esmė orientuotis į vartotojų poreikius. Šį teiginį išsamiai aprašo I.Pikturnienė. Ji teigia, kad vartotojai tam tikrais atvejais, veikiami asmeninių pomėgių ar motyvų labai susidomi siūlomais produktais. Tai didžiausią reikšmę turi pačios prekės pateikimas ar jos išreklamavimas per žiniasklaidos priemones. Vartotoją norint patraukti norima linkme, reikia pateikti racionalią informaciją, faktus, kurie galėtų sudominti vartotoją, toliau pats vartotojas palygins ir išsirinks, o jei turės klausimų - kreipsis i gamintoją ar jo atstovą.67 Tačiau kiekviename žingsnyje būtina prisiminti, kad kuriamas ilgalaikis ryšys su vartotoju, turėtų grižtamąją reakciją, t.y. kai pirkėjas įsigyja analogišką prekę arba kitos rušies įmonės prekę. Taigi, nėra prasmės siūlyti jam ne visai tinkamą prekę, nes tai gali pakenkti ateičiai. Tuo tarpu įsigijęs tinkamą prekę žmogus ne tik pamėgs šią įmone, bet ir pritrauks potencialių pirkėjų. 3 pav. Bendra administravimo orientacijos schema Šaltinis: Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Virvilatė R. Marketingas.2000. p.54 1.3. Administravimo kompleksas Pasak Pranulio ir kt., įmonės administravimo veiklos centre yra vartotojas, kurio poreikiams tenkinti skiriamos visos įmonės pastangos, įgyvendinamos remiantis tam tikrais sprendimais ir veiksmais, kurie susiję su vartotojui pagaminta preke, jos kaina, paskirstymu ir rėmimu. Tai ir yra vadinamasis administravimo kompleksas.“68 Kadangi projektinėse organizacijose projektai yra suvokiami, kaip laikinos organizacijos, skirtos įgyvendinti procesų kompleksui, galima teigti, jog atskiriems projektams galima taikyti bendrą administravimo administravimą. Administravimo kompleksas – tai visuma tarpusavyje susijusių veiksmų ir sprendimų, įgalinančių patenkinti vartotojų poreikius ir pasiekti įmonės tikslus.69 Administravimo kompleksas yra viena iš kertinių šiuolaikinės administravimo sąvokų. Kiekvienas administravimo komplekso elementas privalo būti parengtas taip, kad papildytų kitą elementą. Reikalinga, jog kiekvienas administravimo elementas stiprintų teigiamą ir neutralizuotų neigiamą tarpusavio poveikį. Visas jų sąveikavimas tarpusavyje sudaro rinkodarą. J.Ramanauskienė teigia, jog administravimo kompleksas – tai administravimo priemonių derinimas siekiant numatyto tikslo. Administravimo administravimą sudaro visi administravimo sričiai būdingi sperndimai („4P“): • Prekė – naujų gaimių (rūšių) ir naujų gamybos metodų kūrimas ir pateikimas rinkai; • Kaina – kainų ir kokybės nustatymas; • Paskirstymas – pardavimo metodai ir prekių paskirstymas; • Rėmimas – reklaminės priemonės ir pardavimų skatinimas.70 Tai taktiniai rinodaros įrankiai, kurių administravimą naudoja įmonė, siekdama gauti norimą atsaką tikslinėje rinkoje.71 Svarbiausias administravimo sprendimų ir veiksnių bruožas – jie priklauso įmonės kompetencijai: gali būti jos kontoliuojami, reguliuojami bei keičiami. Įmonė planuodama savo rinkodros veiklą, remiasi visais administravimo komplekso elementais, tačiau kiekvienas jų gali būti įgyvendinamas naudojant įvairias alternatyvias priemones, skirtingas strategijas.72 A.Vijeikis siūlo atkreipti dėmesį, į tai, jog „4P“ išreiškia pardavėjų požiūrį į administravimo poveikio priemones pirkėjui ir siūlo „4P“ panagrinėti per „4C“, t.y. atsižvelgiant į vartotojų požiūrį.73 4 P 4 C Prekė (angl. product) Vartotojų poreikiai ir norai (angl. customers needs and wants) Kaina (angl. price) Vartotojų išlaidos (angl. cost to the customer) Paskirstymas (angl. place) Patogumas (angl. convenience) Rėmimas (angl. promotion) Apsikeitimas informacija (angl. communicatinon) Lentelė Nr. 3 Vartotojų požiūris į administravimo administravimą Šaltinis: VIJEIKIS, Juozas. Rinkodara: nuo klasikinės teorijos iki šiuolaikinio pritaikymo.p.19 Pasisekimą turi tos įmonės, kurios sugeba patenkinti vartotojų poreikius ekonomiškai, patogiai ir esant geram tarpusavio supratimui. Tradicinis 4P marketingas yra orientuotas į produktą, o ne į vartotoją. Įmonės, veikloje naudodamos keturių elementų projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA administravimą, didesnį dėmesį skiria vidiniams įmonės procesams, neteikdamos reikšmės vartotojo poreikiams ir grįžtamajam ryšiui, kuris yra ilgalaikių įmonės ir vartotojosantykių pagrindas. Santykių projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA pagrindas – vertės vartotojui kūrimas. Šiuo metu verslo aplinka pasižymi konkurencija ir pokyčiais, todėl 4P projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA kompleksas gali būti ribojantis. Santykių marketingas apima įmonės ir vartotojo vertės grandinių kūrimą ir tiksliniu marketingu pasiekiamą naudą. Kitaip tariant santykių projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA pagrindu kuriama pridėtinė vertė ne tik įmonei, bet ir vartotojui. Kita vertus, santykių projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA pagrindu pažinus vartotoją gali būti pasiekiamas tikslinio projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA efektas. Projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA sprendimų nauda įmonei yra tiesiogiai susijusi su vartotojo suvokiama nauda, o įmonės projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA tikslai turi būti nukreipti į pridėtinės vertės vartotojui kūrimą. Lyginant 4P ir 4C elementus, galima teigti, kad 4C projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA kompleksas nukreipia 4P projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA veiksmus į vartotoją. Ryšys tarp 4P ir 4C projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA kompleksų pavaizduotas 4 paveiksle. 4 pav. Produkto projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA komplekso pokyčiai santykių projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA koncepcijoje Šaltinis: Lauterborm, B. New marketing litany: four Ps passe: C-words take over, Advertising Age. 1990, no 41 (61), p. 26. Prekės, kainos, projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA ir paskirstymo sprendimai turi būti nukreipti į vartotojo poreikių tenkinimą, naudos jam kūrimą, išlaidų optimizavimą ir ryšio su vartotoju palaikymą. Vartotojų išlaidų (sąnaudų) ir naudos santykis yra prekės vertė vartotojui. Vienas svarbiausių administravimo komplekso elementų yra prekė, kuri apima įvairius sprendimus ir veiksmus susijusius su pardavimo objekto kūrimu bei keitimu. Tai produktas skirtas mainams. Produktas yra verslo ašis. Visi pardavėjų atliekami sprendimai produkto atžvilgiu turi didelės įtakos bendrai organizacijos būsenai. Produktas rinkodaroje - tai ne tik daiktinę formą turintis gaminys, bet ir paslaugos, idėjos, fizinis bei protinis darbas, t.y., viskas, ką galima parduoti. Prekė – tai mainų objektas, turintis administravimą fizinių ir funkcinių savybių, siūlomas rinkai tam tikriems poreikiams tenkinti. Administravimo komplekso elementas prekė suprantamas ne tik kaip veiksmai ir sprendimai, susiję su prekės sukūrimu ir gamyba, bet ir jos dizaino, įpakavimo, pavadinimo, prekinio ženklo, kokybės ir kitus klausimus.74 Pagal savybes prekė yra skirstoma į tris lygmenis: • Pirminė prekė – pačios pagrindinės prekės savybės, atspindinčios prekės paskirtį; • Apčiuopiama prekė – apima prekės formą lemianačias savybes, pakuotę, ženklą ir kt. • Išplėstinė prekė – priskiriamos savybės, kurių vizualiai pastebėti neįmanoma, tačiau jos dažniausiai nulemia prekės savitumą ir išskirtinumą.75 Visos naujai sukurtos prekės ar produktai turi būti identifikuojami, t.y. turi turėti prekinį ženklą. Vyrauja nuomonė, jog prekinis ženklas turi didesnę išliekamąją vertę nei konkretūs produktai ar pati įmonė. Kaina – tai administravimo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su kainų nustatymu ir keitimu. Tai santykis kuriuo prekės mainomos viena į kitą.76 Kaina apima sperndimus susijusius su prekės kainos nustatymu, nuolaidomis, mokėjimo terminais, apmokėjimo bei kreditų sąlygų taikymu.77 Kaina yra svarbus veiksnys tiek pirkėjui, tiek pardavėjui. Nustatant kainas, kiekvieno pardavėjo tikslas yra gauti kuo didesnį pelną ir padengti išlaidas, atsiradusias gaminant prekę. Dauguma įmonių, siekdamos didesnio pelno, savo prekes stengiasi parduoti kuo brangiau. Tačiau galutinį kainos lygį lemia konkurencija, kuri gali priversti įmonę sumažinti nustatytą pradinę kainą arba ją didinti.78 B.Čereška išskiria tokius pagrindinius veiksnius, lemiančius paslaugos arba prekės kainą: • Rinkos prisotinimas ir paklausa. Priklauso nuo to, kaip rinkoje veikia pasiūlos ir paklausos dėsnis. Jeigu prekės pasiūla nesikeičia, o paklausa didėja, tai ir šios prekės vertė kyla. Kuo mažiau rinkai tenka paslaugų ar prekių, tuo sparčiau kyla jų vertė ir atvirkščiai. • Paslaugos suteikimo išlaidos. Minimalią paslaugos kainą lemia produkto sukūrimo ar suteikimo išlaidos. Jeigu išlaidos yra per didelės, pirkėjas paslaugos nepirks dėl per didelės kainos. • Konkurencijos dydis. Kuo didesnė konkurencija, tuo ji labiau veikia vertę/kainą.79 Įmonei, kuri siekia pelningai parduoti savo prekes ar paslaugas ir konkuruoti rinkoje,neužtenka žinoti tik kainų nustatymo metodus. Įmonė turi turėti aiškius savo tikslus, turi įvertinti situaciją rinkoje bei visus veiksnius, turinčius įtakos kainos nustatymui. Kai visa tai būna apjungta ir įvertinta, tada yra nustatoma kainų strategija. Įmonė turi nuspręsti, kokių tikslų jai padės pasiekti konkreti prekė, parduodama už tam tikrą kainą. Skiriami tokie kainodaros tikslai: • Išgyvenimas – tikslas įmonei iškyla, kai rinkoje yra didelė konkurencija arba dažnai keičiasi vartotojų poreikiai. Gamintojai priversti nustatyti žemas kainas, tikėdamiesi palankios pirkėjų reakcijos. • Pelno maksimizavimas – įmonė įvertina paklausą ir išlaidas atsižvelgdama į įvairių kainų lygius ir nustato maksimalų pelną garantuojančią kainą. Kartais, siekdama pelno maksimizavimo, prekei nustatoma aukšta prestižinė (aukšta) kaina, o vėliau – priviliojimo (žema) kaina. • Pardavimo apimties didinimas – įmonė siekia parduoti kuo daugiau prekių arba parduoti jų daugiau negu konkurentai. Tokiu būdu įmonė prisotina rinką, gali ją kontroliuoti bei gauti pastovų pelną. • Komercinio pariteto išlaikymas – dažniausiai įmonei neapsimoka mažinti kainos žlugdant konkurentus, nes tai mažina jos pačios pelną, o kartu ir galimybę konkuruoti kitais būdais. Įvedant į rinką naują prekę, jos kaina dažnai suderinama su kitų įmonių tos pačios kokybės prekių kainomis. • Kokybės lyderio pozicijų užėmimas – įmonė gali siekti, kad jos prekės kokybė rinkoje būtų aukščiausia.80 Paskirsymas - tai projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA komplekso elementas, kuris apima sprendimus ir veiksmus, susijusius su prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo.81 Vykdant paskirstymą, atliekami du svarbiausi uždaviniai: 1. Parenkamos tinkamos prekių paskirstymo grandinės; 2. Parengiama produkto realizavimo strategija.82 Skiriami du pagrindiniai paskirstymo būdai – tiesioginis ir netiesioginis. 4 pav. Prekių paskirstymo būdai Šaltinis: Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S. ir kt. Marketingas.2001. p. 239 M.Čeikauskaitė teigia, kad vietos, laiko, kiekio ir asortimento neatitikimai būdingi visiems paskirstymo sferoje vykstantiems procesams: realių prekių judėjimui, su juo susijusiam nominalių prekių judėjimui bei su šiais abiem srautais susijusiam informacijos judėjimui. Paskirstymo sferos uždavinys – pašalinti šiuos atotrūkius, išlyginti susidarančius neatitikimus. Šalinant neatitikimus, pardavėjui parduodant prekes atsiranda tarpininkai, tuo pačiu susidaro ir pateikimo kanalai.83 Vidaus rinkoje skiriamos trys prekių paskirstymo strategijos: • Intensyvaus paskirstymo strategija vadovaujasi gamintojas, kuris pateikia savo prekes vartotojui per kuo didesnį prekybos tarpininkų skaičių. Gamintojas siekia paskleisti savo prekių asortimentą daugelyje rinkos vietų, kad prekių paskirstymo padengimo rodiklis ir tankis būtų maksimalūs. • Atrankinio paskirstymo strategija gamintojas pagal tam tikrus kriterijus apriboja tarpininkų, kuriems parduoda savo prekes skaičių. Taip paskirstomos tik periodiškai ir retai perkamos, atidžiai atsirenkamos prekės. Šios strategijos tikslas – įpratinti pirkėjus gamintojo prekių ieškoti tik tam tikro tipo parduotuvėje, taip formuojant gamintojo ir jo prekių įvaizdį. • Išskirtinio paskirstymo strategija apibūdinama, kaip išskirtinių teisių suteikimas vienam prekybos tarpininkui prekiauti tik to gamintojo prekėmis. Tokia strategija taikoma brangioms, techniškai sudėtingoms prekėms.84 Nuo pateikimo (paskirstymo) kanalų priklauso, kokia rinkos dalis teks įmonei. Tad paskirstymo kanalo pasirinkimui daug įtakos turi: • su prekėmis susiję veiksniai; • su vartotojais susiję veiksniai; • su konkurentais susiję veiksniai; • su įmone susiję veiksniai; • kiti administravimo veiksniai.85 Gamintojai skiria didelį dėmesį tarpininko pasirinkimui, nes būtent tarpininkai populiarina gamintojo produkciją. Taip paskirstymo kanalas tampa sąlyginiu projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA elementu, padedančiu formuoti visuomenės požiūrį į produktą, o kartu ir į gamintoją. Rėmimas – tai projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, kuriais numatytos asmenų grupės informuojamos ir skatinamos pirkti.86 Rėmimas – tai sprendimai, kuriais siekiama pirkėjus informuoti apie prekes ar paslaugas ir paskatinti juos pirkti – reklama, pardavimo skatinimas, asmeninis pardavimas, ryšiai su visuomene.87 Dažniausiai minimos dvi pagrindinės administravimo startegijos: 1. Stūmimo strategija – tai tokia projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA strategija, kai paskirstymo kanalo dalyvis projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA veiksmus nukreipia į artimiausią paskirstymo kanalo grandį. 2. Traukimo strategija – tai tokia projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA strategija, kai pastangos ir veiksmai yra nukreipiami į galutinį vartotoją, kad sužadintų prekės poreikio grįžtamąjį ryšį.88 5 pav. Tipiškos projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA strategijos Šaltinis: Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S. ir kt. Marketingas.2001. p. 291 stūmimo bei traukimo veiksmus strategijas galima derinti ir stūmimo bei traukimo veiksmus Abi projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA strategijas galima derinti ir stūmimo bei traukimo veiksmus atlikti kartu. Tai gali sukelti greitai pastebimų pardavimų apimties pokyčių, tačiau ne visada yra efektyvu dėl dvigubų kaštų. Projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA elemente didžiausią reikšmę turi komunikscijos procesas – veiksmai, kuriais informacijos siuntėjas siekia paveikti jos gavėją ir sukelti pageidaujamą jo reakciją.89 Komunikacinis procesas kuriamas ir valdomas keturiomis pagrindinėmis projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA veiksmų rūšimis: • Reklama; • Pardavimo skatinimas; • Populiarinimas arba ryšiai su visuomene; • Asmeninis pardavimas.90 Kiekviena projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA veiksmų rūšis turi tam tikrų savitų bruožų, nuo kurių priklauso jų taikymas. Reklama per tam tikrus nešiklius skleidžia reklamos ar kitokių projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA veiksmų užsakovo pageidaujamą informaciją, pardavimo skatinimas naudojamas išskirtinėms prekių įsigijimo sąlygoms sukurti ir apie jas pranešti potencialiems pirkėjams. Populiarinimas, arba ryšiai su visuomene, tiesiogiai nėra užsakomi, tačiau pasiekiami tam tikra ilgalaike veikla, pastiprinant ją įvairiais renginiais ar kitomis visuomenės ir žiniasklaidos atstovų dėmesį patraukiančiomis priemonėmis. Asmeninis pardavimas nuo kitų projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA veiksmų skiriasi pirmiausia tiesioginio dialogo su potencialiu pirkėju galimybe.91 3.3.Projektų analizės strategijos NMA Projekto analizė NMA atliekama naudojantis populiariais metodais. Jų dėka vadybininkai gali geriau suprasti finansinius investicinių projektų aspektus taip pat įžvelgti prielaidas, kurios yra netiesiogiai susijusios su įplaukų prognozėmis. Jie gali sustiprinti vadybininkų pasitikėjimą diskontuotos pinigų vertės analize ir išryškinti rizikos faktorius, kurie gali potencialiai sukelti pavojų planuojamiems investicijų rezultatams. Jautrumo analizė yra labai naudinga norint nustatyti kintamuosius, labiausiai veikiančius projekto vertę, ir padeda sutelkti vadovų dėmesį į tuos prognozių komponentus, nuo kurių labiausiai priklauso planuojami pinigų srautai. Jautrumo analizė yra atliekama nustatant projekto vertės pokytį, kai pakeičiamas vieno iš kintamųjų dydis, priklausomai nuo to, kokia yra prognozė – optimistinė ar pesimistinė. To projekto grynosios dabartinės vertės pokyčio dydis ir rodo, koks svarbus yra tam tikras kintamasis projektui. Pavyzdžiui, jei grynoji dabartinė vertė yra jautresnė kompanijos užimamai rinkos daliai ir fiksuotoms sąnaudoms, o ne produkto kainai, vadovai turėtų koncentruoti savo dėmesį į užimamos rinkos dalies prognozių patikimumą bei fiksuotų sąnaudų prognozes. Kai projektas įgyvendintas, vadovai turėtų stengtis dar pagerinti šiuos faktorius. Pagal abu aukščiau minėtų projektų analizės metodus vienu metu stebimas tik vienas kintamasis, taigi jie rodomi kaip tarpusavyje nesusiję. Deja, kompanijos pastebi, kai tam tikri rinkos įvykiai veikia keletą kintamųjų. Pavyzdžiui, jei rinkoje atsiranda naujas konkurentas, tikėtina, kad ne tik kompanijos užimama rinkos dalis, bet ir parduodamo produkto kaina sumažės. Scenarijų analizė leidžia vadovams ištirti keletą galimų įvykių variantų, kurie skirtingai atsispindėtų diskontuotų pinigų srautų vertinime dėl nuolat besikeičiančių kintamųjų. Alternatyvūs projekto vertinimo kriterijai. Kompanijų sektoriai jau seniai naudoja ir kitus projekto vertinimo kriterijus (kaip papildomus metodus ar kaip jį pakeičiančius) – ne tik grynosios dabartinės vertės apskaičiavimą. Trumpai apžvelgsiu kelis iš tų kriterijų ir palyginsiu juos su grynosios dabartinės vertės skaičiavimu. Paprastai projekto atsiperkamumo periodu laikomas laikotarpis, per kurį projektas padengs į projektą įdėtas investicijas. Vertinimo kriterijus tada yra nustatytas maksimalus metų skaičius, kurį viršijus projektai atmetami. Vadinasi, kuo atsiperkamumo periodas trumpesnis, tuo projektas yra geresnis. Tačiau ši metodas turi keletą didelių trūkumų. Visų pirma šis metodas ignoruoja tai, kad laikas yra pinigai. Juk niekas nenorėtų investuoti 100 svarų ir atgauti tuos pačius 100 svarų po metų tik dėl to, kad projekto atsiperkamumo periodas yra metai. Antra, šis metodas neatsižvelgia į pinigų srautų dydį pasibaigus nustatytam maksimaliam metų skaičiui. Jis verstų vadovus pasirinkti projektą, pelnas iš kurio jo įgyvendinimo pradžioje būtų didelis, o pabaigoje – mažas arba visai jo nebūtų, o ne projektus, iš kurių pelnas didėtų pamažu. Tam, kad išvengtų laiko vertės ignoravimo, kompanijos naudoja diskontuoto atsiperkamumo skaičiavimą. Šis metodas yra grindžiamas atsiperkamumo skaičiavimu, naudojant dabartines planuojamųjų pinigų srautų iš projekto vertes. Tačiau ir jis neatsižvelgia į pinigų srautą, pasibaigus nustatytam maksimaliam metų skaičiui. Taigi atsiperkamumo metodas turėtų būti taikomas tik lyginant du projektus, kurių pinigų srautai labai panašūs. Pavyzdžiui, jis galėtų būti taikomas tam tikruose nekilnojamojo turto sektoriuose, kur daugybė investicijų generuoja ilgalaikes, tolygias pajamas už nuomą. Svarstant daugumą projektų, vidinės grąžos skaičiavimas duoda atsakymą į klausimą, ar projektas turėtų būti patvirtintas, ar atmestas. Tačiau kartais šis metodas yra netinkamas arba turi būti naudojamas atsargiai. Tokie atvejai gali būti, kai vietoj pradinės investicijos pinigų srautai iš projekto keičia ženklą daugiau kaip vieną kartą, arba kai kompanijai dėl tam tikrų techninių priežasčių ar finansinių reikalavimų reikia pasirinkti didžiausios apimties projektą. Pagal šį metodą visi projektai, kurių pelningumo indeksas yra didesnis nei 1, turėtų būti patvirtinti. Tai visiškai atitinka projekto dabartinės grynosios vertės koncepciją. Taip yra todėl, kad kai pelningumo indeksas yra daugiau kaip 1, dabartinė pinigų srautų vertė yra didesnė už pradinę investiciją, vadinasi, dabartinė grynoji projekto vertė yra teigiama. Tačiau pelningumo indeksas yra nenaudingas vertinant projektus, kai privaloma pasirinkti didžiausios apimties projektą, nes šis indeksas apibūdina projektų pelningumą, o ne dydį. Priimant sprendimus yra naudojama daugybė buhalterinių apskaičiavimų, pavyzdžiui, investicijos grąžos ar vidutinio buhalterinio pelno investicijos grąžos apskaičiavimas. Tokių vertinimų didžiausia problema ta, kad jie naudoja buhalterines vertes, kurios gali kisti pagal pasirinktą apskaitos politiką (pavyzdžiui, amortizacijos tipo pasirinkimas). Be to, buhalterinės vertės bei pelnas neatspindi laiko vertės (diskontavimas), todėl juos reikia atitinkamai perskaičiuoti tam, kad jie turėtų prasmę. Vadinasi, grynosios dabartinės vertės analizė yra aiškiai pranašesnė už buhalterinį vertinimą pasirenkant investicinių sprendimų kriterijus. Kapitalo planavimo kriterijų išplėtimas. Kaip buvo minėta aukščiau, kai kurios dabartinės grynosios vertės analizės prielaidos atspindi sprendimų priėmimo statiškumą, o tai gali labai varžyti. Pakeisdami nežinomus būsimų pinigų srautus jų tikėtina verte ir naudodami vienintelę diskonto normą mes ignoruojame galimybę aktyviai veikti projekto atžvilgiu per jo gyvavimo laikotarpį. Pavyzdžiui, dėl nepalankių rinkos sąlygų vadovas gali imtis veiksmų, kad sumažintų nuostolius, arba teigiamų pokyčių atveju gali gauti planuojamą pelną ar net jį pagerinti. Tai keičia projekto rizikos profilį. Be to, įprasta dabartinės grynosios vertės analizė tiria projektą, dėl kurio sprendimą reikia priimti dabar. Ji neįvertina galimybės atidėti investicinį sprendimą iki tam tikrų įvykių. Tam, kad šių trūkumų nebeliktų, buvo daug kartų bandyta rasti geresnius sprendimų kriterijus bei investicijų analizės metodus. Pavyzdžiui, buvo pasitelkta sprendimų "medžio" analizė, žinomo būsimo ekvivalento pinigų srautų skaičiavimas ar pasirenkamieji sandorių (opcionų) kainos įvertinimo teorija, naudojama vertinant turtą. Šie metodai papildo dabartinės grynosios vertės analizę. Dauguma sprendimų dėl investicijų yra pagrįsti dabartinės vertės ir dabar-tinės grynosios vertės skaičiavimu. Jis yra naudojamas investiciniams įdėji-mams ir neužtikrintoms būsimosioms pajamoms iš investicijų palyginti. Norint tai padaryti reikia atlikti keturis veiks-mus: pinigų srautų planavimą (šiuo atveju reikės tam tikrais klausimais apsispręsti, pavyzdžiui, kaip išspręsti infliacijos problemą), tinkamos diskonto normos ar kapitalo sąnaudų pasirinkimą (jie priklauso nuo turto grąžos, kurią investuotojai galėtų gauti investuodami į taip pat rizikingą projektą), dabartinės grynosios vertės apskaičiavimą, ir nus-pręsti, ar projektą patvirtinti, ar atmesti. Jautrumo analizė (poveikio dėl vieno ar kelių kintamųjų pokyčių apskaičiavimas), persilaužimo analizė (kintamojo vertės, prie kurios grynoji dabartinė vertė yra lygi nuliui, nustatymas) ir scenarijų analizė gali taip pat palengvinti apsi-spręsti dėl investicijų. Kiti sprendimų dėl investicijų kriterijai yra atsipirkimo ir diskontuoto atsipir-kimo nustatymas, vidinė grąža ir pelnin-gumo indeksas. Išvados 1. Inovaciniai rodikliai matuoja inovacinių procesų laiką, produktyvumą ir naujumą. Šie rodikliai nurodo įmonės sugebėjimą vystyti produktus, kurie, įmonės nuomone, sudarys didžiausią būsimų pardavimų dalį. Šie rodikliai labiau akcentuoja naujai kuriamus produktus, o ne esamų patobulinimus. Kaip vieną iš savo inovacijų rodiklių daugelis įmonių naudoja naujų produktų pardavimo procentinės dalies matą (Smith, 1997). Jei naujų produktų pardavimų dalis smunka, reikia tirti, ar sunkumų kyla dėl inovacijų padalinio našumo, ar dėl naujų produktų techninių charakteristikų, ar dėl naujo produkto pristatymo rinkai. 2. Inovacinis projektas - tai sistema tarpusavyje susijusių tikslų ir jų pasiekimo programų, sujungtų į mokslinių tyrimų, bandymo - konstravimo, gamybinių, organizacinių, finansinių, konkurencinių ir kt. priemonių administravimą (kurias tarpusavyje sieja resursai, laikas ir vykdytojai), įformintų atitinkama projektine dokumentacija ir orientuotų į konkrečių mokslinių techninių uždavinių (prob­lemų) sprendimą, siekiant įgyvendinti inovaciją. 3. Inovacinio projekto formavimo ir realizavimo proceso analizė paremta ino­vacinio projekto gyvavimo ciklo koncepcija: inovacinis projektas apima tam tikrą laikotarpį, nuosekliai ar lygiagrečiai vykdomus etapus. 4. Bendru atveju valdymo ciklą galima išskaidyti į dvi stadijas: inovacinio projekto parengimą ir inovacinio projekto realizavimas. Pirmos stadijos metu nustatomi projekto tikslai ir laukiami galutiniai rezultatai, įvertinama projekto rezultatų konkurencingumas ir perspektyvumas, galima nauda, suformuojami projekto uždavinio, parengiamos projekto planas ir ataskaita. Svarbiausia šiame etape yra projekto realizavimo galimybių įvertinimas. Antroje stadijoje parenkamos valdymo organizacinės formos, sprendžiami laukiamų projekto rezultatų, laiko sąnaudų, resursų, finansų, nukrypimų nuo planų išmatavimo, prognozavimo ir įvertinimo uždaviniai. 5. Inovacinis projektas apima visas stadijas inovacinės veiklos, susijusios su mokslinių techninių idėjų transformavimu į patobulintą ar naują produktą (prekę), technologinį procesą. Inovacinės veiklos projektas gali apimti šias stadijas: mokslo tiriamuosius darbus, projektavimo konstravimo ir bandomuosius ir eksperimen­tinius darbus, gamybos įdiegimo, gamybos organizavimo, naujų gaminių (pa­slaugų) projektų trukmės valdymo tobulinimas NMA, finansavimo. 1. Lietuvos elektroninės valdžios plėtrą reg­lamentuojančiame pagrindiniame dokumente - Elektroninės valdžios koncepcijoje – elektroninė valdžia iš esmės siejama tik su elektroninių paslaugų plėtra, beveik neskiriant dėmesio platesniems su elektronine valdžia susijusiems pro­cesams, tokiems kaip komunikavimo ir bendravi­mo tarp valdžios institucijų ir piliečių skatini­mas, panaudojant informacines ir telekomu­nikacijų technologijas, viešojo administravimo struktūrų ir procedūrų reformos ir kita. 2. Europos Sąjungos dokumente – Europos Komisijos komunikate „EI. valdžios vaidmuo Europos ateičiai" elektroninė valdžia suvokiama kaip visuma viešajame administravime diegiamų informacinių ir telekomunikacijų technologijų, organizacinių pokyčių bei naujų įgūdžių, kurie panaudojami tobulinant viešąsias paslaugas, de­mokratinius procesus ir viešąsias politikas, t.y. pateikiama platesnė elektroninės valdžios samprata. Šis dokumentas atspindi Europos Sąjungos perspektyvą - jame akcentuojami tokie aspektai kaip integravimas, vientisumas, vidaus rinka ir kita. 3. Atitinkamas Europos Tarybos dokumen­tas - Ministrų Komiteto rekomendacijų valsty­bėms narėms dėl elektroninės valdžios projek­tas, lyginant su nagrinėtais Lietuvos bei ES do­kumentais, yra gana abstraktus ir pasižymi ben­dro pobūdžio teiginiais; jis traktuotinas kaip ini­ciatyva, siekiant parodyti Europos Tarybos dėmesį viešajame sektoriuje vykstantiems pokyčiams, o ne kaip konkretūs ir inovatyvūs siūlymai. 6. Lyginant Lietuvos, Europos Sąjungos ir Eu­ropos Tarybos dokumentuose pateikiamas elektroninės valdžios sampratas, galima teigti, kad lietuviškuose dokumentuose elektroninė valdžia suvokiama siauriausiai, jos procesus daugiausia sie­jant su elektroninių viešųjų paslaugų plėtra ir tik nedidele dalimi paliečiant susijusius procesus; tuo tarpu tiek ES, tiek Europos Tarybos iniciatyvose, nepaisant vartojamų skirtingų sąvokų (ES doku­mente - „e-government", Europos Tarybos - „e-governance"), šie procesai suvokiami plačiau, ap­imant ir susijusius aspektus, tokius kaip komunikavimo tarp valdžios institucijų ir piliečių plėtojimas, demokratijos plėtra, regiono konkurencingumo didinimas ir kita. 7. Tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos ir Europos Tarybos dokumentai pasižymi sistemi­niu požiūriu į elektroninės valdžios plėtrą. Jų nuostatose aptinkami tokie aspektai kaip sistemiškumas, centralizacija, standartizavimas, for­malizavimas, t.y. elektroninė valdžia traktuojama kaip darni visuma (įgyvendinama regiono, na­cionaliniu ar vietiniu lygmeniu), kuri apima visą valstybės valdymą ir viešąjį administravimą. Literatūra 1. Lietuvos Respublikos Investicijų įstatymas. Valstybės žinios, NR. 66-2127, 1999. 2. Ališauskas K., Kazlauskienė Ž. Investicinių projektų rengimas, valdymas ir vertinimas. Šiauliai, 2005. 3. Bivainis J., Griškevičius A., Jakštas V. Investicinių projektų vertinimas. Vilnius, 1997. 4. Griškevičius A., Silickas J. Investicinių projektų valdymas. Vilnius, 1998. 5. Tamošiūnienė R. Verslo projektų sudarymo ir valdymo problemos. Daktaro disertacijos santrauka. V.: Technika, 1999. 6. Česonis V. ir kt. Inžinerijos ekonomika. Kaunas:Technologija,1992. 7. Leitonienė Š. Finansų pagrindai. Kaunas: Technologija, 2000. 8. Aleksandras Vasiliauskas Firmų strateginis valdymas, Vilnius, 2001. 9. Buškevičiūtė, Irena Mačerinskienė, Finansų analizė/Eugenija. – Kauno Technologijos Universitetas, 2005, 327-334 p. 10. Gedinimas Kalčinskas, Buhalterinės apskaitos pagrindai,. – Vilnius, 2003. 11. Gitanas Kancerevyčius, Finansai ir Investicijos, Kaunas, 2004 m. 12. Jurgis Žvinklys, Eduardas Vabalas Įmonės ekonomika, Vilnius, 2001. 13. Philip Kotler, Gary Armstrong, John Saunders, Veronica Wong, Administravimo principai, Kaunas, 2003. 14. Rasa Norvaišienė, Įmonės Investicijų Valdymas, Kaunas, 2005 m. 15. Zina Gaidienė, Finansų Valdymas, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 1998m. 16.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!