Profesinio bendravimo pagrindai

Literatūroje galima susidurti su įvairiomis bendravimo ir komunikacijų sąvokų interpretacijomis. Net ir šiandien Lietuvoje nėra vienos mokslininkų nuomonės, apibrėžiant sąvokas bendravimas, komunikacija, dalykinė komunikacija ir kt. [2, p.3].
Anot V.Baršauskienės (2002, p.3), viena tiesa yra visiems priimtina: nėra pasaulyje sudėtingesnės būtybės už žmogų, nėra sudėtingesnio proceso, kaip žmogaus sąveika su kitu žmogumi. Tačiau antra tiesa yra ta, kad labai svarbu gyvenime sugebėti paprastais žodžiais išreikšti sudėtingas tiesas.
Bendravimas – tai dviejų ar daugiau žmonių sąveika, kurios metu perduodama informacija ir patenkinami žmonių poreikiai. Bendravimas gana sudėtingas reiškinys. Jis turi savo vidinius, socialinius, dorovinius – psichologinius mechanizmus, dėsnius ir taisykles, „kodus“ ir šifrus“ (Žemaitis, 1992, p.4).
Bendravimas – tai procesas, kurio metu keičiamasi informacija, perduodamas emocionalus būvis, daroma tam tikra įtaka. Žodis procesas (lot. processus) reiškia pokytį, taigi bendravimas sukelia pokytį, nes keisdamiesi informacija, idėjomis, žmonės tobulėja, patenkina savo poreikius, sužino ką nors nauja.
Bendravimas – visuomenės egzistavimo sąlyga. Pvz., žmonių grupė, kurios nariai neturi galimybės bendrauti, netenka socialinių ryšių, siejančių juos vieną su kitu. Todėl tokios grupės suyra. Tad galima teigti, kad be bendravimo negali būti visuomenės [2, p.4].
Dažniausiai žmonės bendrauja, siekdami pasikeisti naujienomis, žiniomis, kai reikia ką nors pranešti bendrakalbiui, kam nors jį paskatinti. Tai pasikeitimas informacija, pirmiausia intelektualia, logine. Paprastai šis procesas ir vadinamas komunikacija.
Terminas „komunikacija“ daugiau akcentuoja ryšio tarp subjektų mechanizmą, formą, informacijos perdavimo būdus, kanalus ir dažniau vartojamas nagrinėjant organizacijos veiklą.
Bendravimas – tai savotiškas menas ir, norint jį valdyti, be žinių ir patirties, dar reikia būti paslaugiam ir atidžiam.
Vadovai įvairaus pobūdžio bendravimui skiria 80-90 proc. viso darbo laiko. Todėl gebėti bendrauti – svarbus reikalavimas, keliamas vadovams, kadangi per jį garantuojama efektyvi bendra žmonių veikla [10, p.13].
Bendravimo procesas yra daugiaplanis ir sudėtingas, todėl paanalizuosime jį įvairiais aspektais:
I aspektas:
Bendravimas kaip žmonių tarpusavio suvokimas (socialinė percepcija1).
Kai bendraudamos susitinka dvi asmenybės, jos stengiasi „perskaityti“ viena kitą, iššifruoti tai, ką pastebi ar pajaučia. Pirmieji bendravimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!