Principo "Teisėjas klauso tik įstatymo" istorinės ištakos romanų–germanų teisės tradicijoje

7. Principo ,,Teisėjas klauso tik įstatymo” istorinės ištakos romanų – germanų teisės tradicijoje (ypač išryškinant teisėjo kūrybą ribojančius veiksnius).
Civilinės teisės tradicijoje pagrindiniai įstatymų kūrėjai buvo ne teisėjai, bet tokie žymūs veikėjai kaip Justinianas ir Napoleonas, bei garsūs mokslininkai. Greta šių iškilių asmenybių teisėjai yra beveik nematomi. Taip buvo net ir klasikiniais Romos laikais, kai bylas nagrinėjantis neprofesionalus judex ir sprendimo formuluotę jam siūlantis praetor kreipdavosi į juriskonsultą, kad gautų profesionalią konsultaciją teisės klausimu. Viduramžių teisėjai, formuluodami savo nuomonę teisės klausimais, buvo priklausomi nuo universitetų teisės fakultetų. Todėl teisėjo, kaip teisinio vaidmens atlikėjo, neturinčio įstatymų galios kurti teisę, bet vykdančio suvereno valią ir ieškančio patarimų kitur, samprata turi gana gilias šaknis. Kuomet Prancūzijos teisėjai pradėjo keisti šią tradicinę teisėjo vaidmens sampratą ir, pradėję leisti naujus įstatymus bei kūrybiškai traktuoti teisės šaltinius, ėmė elgtis veikiau kaip Anglijos teisėjai, jie tapo tiek revoliucijos šėlsmo, tiek porevoliucinės reakcijos taikiniais. Po to, kai XIX amžiaus Prancūzijos idėjos, teisė ir institucijos paplito kitose šalyse, tai sutvirtino tradicinę civilinės teisės sampratą, kad teisėjo funkcija yra griežtai apribota.
Niekur kitur ši ribota teisėjo vaidmens samprata nėra tokia akivaizdi kaip Prancūzijoje. Įstatymų leidžiamosios valdžios viršenybės doktrinos čia buvo paisoma ypač griežtai – teisėjams, priimantiems sprendimus bylose, buvo draudžiama skelbti bendrąsias taisykles ir buvo neigiama tai, kad teisėjai gali kurti teisę. Iš tikrųjų iki mūsų dienų teisės klausimais rašantys prancūzų autoriai teigia, kad teismai nėra trečioji valdžios ,,atšaka“. Atrodo, kad logiškai turėtų išplaukti išvada, jog teismas neturėtų spręsti bylos remdamasis savo paties arba netgi aukštesnio teismo ankstesniu sprendimu. Teisėjas privalėjo surasti ir pritaikyti įstatymą, kurį sukūrė įstatymus leidžiantys liaudies atstovai. Šiandien net ir Prancūzija jau senokai yra atsisakiusi šių kraštutinių pažiūrų, bet daugelyje šalių civilinės teisės teisėjai toli gražu nevaidina to lyderių vaidmens, kuris tradiciškai apibūdina jų kolegas iš Amerikos ir Anglijos.
Dvylikos lentelių įstatymai baigėsi nurodymu, kad ateityje teisės kūrimas bus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!